Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-173-766/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2-173-766/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01920-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Pareiškėjas
G. P.
Suinteresuotas asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Civilinė byla Nr. 2-173-766/2014Proceso Nr. 2-35-3-01920-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.2. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. P. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Ji (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį 4,1668 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė paliekanti pareiškėjui. Pareiškėjo motina A. P. turėjo du sūnus: pareiškėją ir jo brolį A. P., kurio naudai ji taipogi sudarė testamentą, kuriuo paliko jam gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius 6 arų sklype (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties atsirado paveldėjimas pagal testamentą. Iki mirties pareiškėjo motina gyveno (duomenys neskelbtini). Tarp pareiškėjo ir jo brolio A. P. jokių ginčų dėl paveldėjimo nėra. Palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties, pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, sudaro 4,1668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo motinos palikimą (žemės sklypą) po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti: a) 2012 m. lapkričio mėn. motinos namuose susirado jam palikto testamentu žemės sklypo dokumentus, t. y. pradėjo rūpintis paveldėtu turtu; b) 2012 m. rudenį, pareiškėjo paprašytas brolis A. P., sumokėjo už žemės sklypą mokesčius valstybei; c) be to, pareiškėjas 2012 m. sudarė sutartį su ūkininku G. D., kuris dirbo žemės sklypą esant gyvai pareiškėjo motinai, kad ūkininkas ir toliau dirbs žemės sklypą, tinkamai jį prižiūrės. Tokiu būdu, pareiškėjas pasirūpino žemės sklypu, kad jis nebūtų apleistas, būtų dirbamas, prižiūrimas.

Suinteresuotam asmeniui A. P. apie bylos iškėlimą teisme, bylos nagrinėjimo datą ir laiką rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai (18, 21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. P. sūnus (7 b. l.). (duomenys neskelbtini) A. P. mirė (6 b. l.). Iš Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro pažymos matyti, kad biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, užvesta nėra (9 b. l.). Palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties, pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, sudaro 4,1668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (8, 11–16 b. l.). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad G. P. rūpinosi po motinos mirties likusiu jos turtu, jį prižiūrėjo (10 b. l.).

Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad po motinos mirties palikimą priėmęs, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, G. P. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: faktiškai priėmė palikimą – rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Todėl pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas negali kita tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodymų, kurie paneigtų palikimo priėmimo faktą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CK 5.51 str., LR CPK 176-179 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo G. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva ŠabanskienėKopija tikraTeisėja D. Šabanskienė