Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nagrinėjo Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl E. P. lygtinio paleidimo ir 2008 m. kovo 19 d. nutartimi teikimą atmetė.

Skunde nuteistasis prašo lygtinai paleisti jį iš Kybartų pataisos namų. Nurodo, kad teismas paviršutiniškai susipažino su jo asmens byla. Bausmę atlieka už vieną nesunkią nusikalstamą veiką, pataisos įstaigoje dirba, turi 3 paskatinimus, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, būdamas laisvėje taip pat dirbo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo E. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį – 2/3 paskirtos bausmės. Pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, per visą bausmės atlikimo laikotarpį 1 kartą skirta drausminė nuobauda, skatintas 3 kartus, galiojančių nuobaudų neturi.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skirtą nuobaudą, paskatinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis teistas 2 kartus, vieną kartą už tyčinį nužudymą, buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo metu vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią ir atlieka bausmę, nes naujai skirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip jau minėta aukščiau, nors nuteistasis ir skatintas 3 kartus ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu jam buvo skirta drausminė nuobauda. Ši aplinkybė(pažeidimo padarymas ir nubaudimas) yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Nors pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad E. P. gana silpni socialiniai įgūdžiai, linkęs pasiduoti kitų įtakai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. V. P. praeityje teistas už nužudymą ir buvo paleistas lygtinai, bet per šį laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią dabar ir atlieka bausmę, t.y. jis nepadarė išvadų iš ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bei parodyto pasitikėjimo lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos. Likusi bausmės dalis lyginant su paskirta bausme yra gana didelė. Šios aplinkybės, t.y. nuteistojo elgesys pataisos namuose, pataisos namų ir pataisos įstaigos charakteristikos, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atlieka bausmę, sunkumas ir pavojingumas, likusi gana didelė bausmės dalis ir tai, jog nuteitasis bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurių viena labai sunkus nusikaltimas, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galimą taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Atmestinas nuteistojo skundo teiginys, kad teismas neįsigilino į jo asmens bylą, nes iš protokolo matyti, kad teismas asmens bylą patikrino ir priimdamas nutartį bylos medžiagą įvertino.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.