- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1-95-929/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01023-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- S.K.
- Nukentėjusysis
- M.B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
S.K, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) , neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S.K. 2011-04-22 apie 15.00 val. Vilniuje, Maironio gatvėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - iš nukentėjusiojo M.B. kaip užstatą už neva parduodamą automobilį BMW X5, valst. (duomenys neskelbtini), kurio parduoti neturėjo teisės, nes buvo išsinuomojęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė 2000 Lt avansą, tačiau automobilio nepardavė ir užstato negrąžino, taip padarydamas M. B. 2000 Lt turtinę žalą.
Teismo posėdyje kaltinamasis S.K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2011 metais, balandžio mėnesį kreipėsi į nuomos bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje darbo tikslams išsinuomojo automobilį BMW X5. Tuo automobiliu naudojosi, mokėjo nuomos mokestį, jis buvo įsigytas lizingu. Kreipėsi skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė M.B. Su juo susitarė dėl automobilio pardavimo. Automobilis nors ir priklausė lizingo bendrovei, bet buvo pilnai išmokėtas, likęs tik mėnesis. Tai žinojo iš savininko. Jis norėjo įsigyti tą automobilį. Galvojo, kad pavyks atsiskaityti su savininku, ar iš mamos atskaičiuos už įmoka. Iš M. B. paėmė 2000 Lt avansą, tačiau savo pažado neįvykdė ir to automobilio nepardavė. Imdamas avansą iš nukentėjusiojo žinojo, kad neparduos jam automobilio, nes neturėjo nei įgaliojimo, nei leidimo jį parduoti. Turėjo tik automobilio nuomos sutartį. Dėl automobilio pardavimo jokių susitarimų su savininku nebuvo. Nukentėjusysis tikrai matė, kad automobilis įsigytas lizingu, nes buvo pateikti dokumentai. Su M. B. sutarė, kad jeigu neišeis parduoti, nes galutinė lizingo vertė dar turėjo būti suderinta, tai jis grąžins užstatą. Nukentėjusiajam sakė, kad automobilio dokumentų procesas gali užtrukti. Tikėjosi avansinį mokėjimą M. B. grąžinti iš savo atlyginimo. Jis apgavo M. B., nes neperdavė jam prekės ir negrąžino pinigų. Tikėjosi pinigus grąžinti gavęs atlyginimą. Tuo metu jo padėtis buvo nelengva, todėl tiesiog reikėjo pinigų. Atlyginimas vėlavo dėl jo netinkamo elgesio. Vėliau jis nesusisiekė su M. B. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, daugiau taip niekada nepasielgtų analogiškose situacijose, nukentėjusiajam žalą atlygino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2011-04-22 apie 14.30 val. sulaukė skambučio iš nepažįstamo asmens, iš numerio (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė pirkti automobilį BMW X5. Nepažįstamas asmuo jam paskambino , nes internetiniame tinklalapyje www.autožaibas.lt jis buvo padavęs skelbimą, kad superka automobilius. Nepažįstamas asmuo už BMW prašė 25 000 Lt, jam kaina tiko, todėl jis apie 15 val. Maironio g., priešais Sereikiškių parko įėjimą, susitiko su nepažįstamu vyriškiu. Vyriškis atvažiavo minėtu automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Jis pasiderėjo dėl kainos su vyriškiu, kaip vėliau sužinojo S.F., gim. (duomenys neskelbtini), susitarė dėl 22 000 Lt už automobilį. Kadangi jis minėtą dieną visos sumos automobiliui neturėjo, paliko jam 2000 Lt užstatą ir pasakė, kad kitą dieną jam paskambins ir atveš visą pinigų sumą už automobilį. S.K. sutiko ir jam paprašius, pasirašė ant jo surašyto lapo, kad paėmė 2000 Lt užstatą už minėtą automobilį. S. dar buvo pateikęs savo pasą su asmens duomenimis. Dėl visko sutarę, jie su S. išsiskyrė. 2011-04-23 jis paskambino S., tas paaiškino, kad yra kaime ir grįš tik po poros dienų. Tačiau S. ir po poros dienų, ir iki šiol nepasirodė, telefono ragelio nekelia. Papildomai apklaustas parodė, kad vyras, iš kurio jis norėjo pirkti automobilį BMW X5, pateikė jam ir automobilio dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad savininkas yra UAB „Hansa lizingas“. S.K. pasakė, kad lizingas yra išmokėtas pilnai (b.l. 13, 14-15).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.K. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jų bendrovė užsiima automobilių nuoma. Maždaug prieš 2,5 metų bendrovė lizingo būdu iš UAB „Swedbank lizingo“ įsigijo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių metų gegužės mėn. automobilis jau buvo išpirktas. S.K. jis pažįsta. 2011 m. balandžio ar gegužės mėn. minėtas vyras kreipėsi į jų bendrovę dėl automobilio nuomos, bet prieš tai jis buvo paskambinęs ir klausęs, ar jie turi BMW X5, nes greičiausiai jis prieš tai buvo matęs jų tinklalapį. Jis atsakė, kad tokį automobilį jie turi ir tas atvyko pasirašyti nuomos sutarties. Minėtos sutarties kopiją jis yra pateikę automobilių grobimo skyriui. Vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Iš pradžių vyras norėjo išsinuomoti automobilį trims dienoms, buvo sutarta už parą 180 Lt, tačiau jis padavė 500 Lt, pasakęs, kad lieka likutis, kad automobilio nuomą jis greičiausiai pratęs. Taip pat jis tam vyrui pasakė, kad išrašys sąskaitą-faktūrą, ir kas jam pasirodė keista, kad vyras atsakė, kad dabar neturi savo duomenų ir tai gali padaryti ateityje. S.K. paskambino po trijų dienų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori sutartį pratęsti, nors iškarto pasirašinėdamas sutartį dviem mėnesiams, pasirašė tam atvejui, jeigu automobilio reikėtų ilgesniam laikui. Taip pat pasakė, kad dabar yra užsienyje ir kad pinigus paliks autobusų stotyje Vilniaus m., siuntų skyriuje. Pinigus paliko, jis juos atsiėmė, buvo 800 litų. Skambindavo jis retai, dažniausiai rašydavo žinutes, labai trumpas „Aš užsienyje“, „Grįšiu po dviejų savaičių“ ir panašiai. Taip pat parašydavo, kad pinigai padėti siuntų skyriuje, palikdavo po 600-800 Lt. Ir taip vyko apie du mėnesius. Jam pasirodė keista, kad kai jis tam skambindavo, tas niekada nekeldavo ragelio, o parašydavo žinutę po kokių 2-3 valandų. Vėliau pradėjo pinigus mokėti pavėluotai, bet mokėdavo. O jau praėjus dviem nepilniems mėnesiams, pinigų jis negaudavo, rašydavo tam žinutes, klausdamas, kada bus pinigai, tas jam rašydavo, kad jis nusiramintų ir nesinervintų, kad pinigai tikrai bus. Po to, kai tas jau buvo skolingas dvi savaites, jis suprato, kad yra apgautas ir kreipėsi į automobilių grobimo skyrių. Nori pasakyti, kad dar prieš tai, kai automobilis buvo išnuomotas tik mėnesį, tas jam parašė žinutę, kad jis paruoštų sąskaitą ir nurodė rekvizitus: (duomenys neskelbtini), įm.kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat nurodė buhalterės T. Nr. (duomenys neskelbtini). jis prieš ruošdamas sąskaitą išsiaiškino, kad tokios įmonės jau nėra, o skambinant buhalterei nurodytu numeriu, ragelio niekas nekėlė, todėl jokios sąskaitos jis neparuošė. Kaip suprato, minėtas vyras, išsinuomodamas automobilį, pateikė savo tikrus duomenis, kad jis yra S.K. (b.l. 22-24).
Daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis M.B. pateikė raštą dėl 2000 Lt užstato perdavimo S. K. (b.l. 20).
Iš UAB „Swedbank lizingas“ rašto matyti, kad automobiliu BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal lizingo sutartį naudojasi UAB (duomenys neskelbtini), lizingo sutartis pasibaigusi, turtas buvo išpirktas 2011-05-24 (b.l. 28).
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos gautos nuomos sutarties Nr. 0291 ir lizingo sutarties Nr. LT080381 kopijos dėl automobilio BMW X5 (b.l. 30-32).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S.K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. apgaule įgijo svetimą - 2000 Lt vertės turtą. S. K. dėl šio nusikaltimo savo kaltę teismo posėdyje pripažino visiškai, jo kaltę ir šio nusikaltimo padarymą, be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo M. B., liudytojo A. K. parodymai, dokumentų pateikimo protokolas, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. K. su nukentėjusiuoju M. B. susitarė dėl automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pardavimo ir paėmė iš jo 2000 Lt avansą žinodamas, kad šio automobilio parduoti negalės, nes neturi tam teisės, todėl konstatuotina, kad jis minėtą pinigų sumą užvaldė panaudodamas apgaulę, t. y suklaidinęs nukentėjusįjį dėl savo ketinimų. S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo S.K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam S.K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo asmenybę – S. K. neteistas (b.l. 78), baustas administracine tvarka (b.l. 66-69), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 88), gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 87). Teismo psichiatrijos akte Nr. 75U-II-22 nurodyta, kad S.K. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatyta šizoafektinio sutrikimo remisija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu S.K. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal dabartinę psichinės sveikatos būklę S.K. gali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę, su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. S.K. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, gali būti teisiamas. S.K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b.l. 131-139). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo.
Teismo posėdyje buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo M. B. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta, jis S. K. atleido ir prašo, vadovaujantis BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams. O jie yra tokie: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą turtinę žalą, tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl jam pareikšto įtarimo duoti parodymus atsisakė (b.l. 42, 49, 51, 57), teisminio bylos nagrinėjimo metu pasislėpė nuo teismo, todėl 2013 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskelbta paieška. S. K. parodymus davė ir savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Nustatytos aplinkybės kelia didelių abejonių dėl kaltinamojo prisipažinimo nuoširdumo ir dėl pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. K. nors ir nėra teistas, tačiau po šio nusikaltimo dar įtariamas kitų nusikaltimų padarymų, jam yra pareikšti įtarimai 8 baudžiamosiose bylose. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-589/20112). Tuo tarpu šioje byloje nustatytų aplinkybių visetas teismui leidžia spręsti, kad S. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl nėra pakankamo pagrindo tikėti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra visų būtinų sąlygų kaltinamajam S. K. taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam žalą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus S.K. vieną švelniausių iš minėto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių - baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto dydžio už nesunkų nusikaltimą baudos vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė šioje baudžiamojoje byloje S. K. nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
S.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S.K. galutinę bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.