Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1167-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-04Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
2A-1167-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00817-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Lipnickienė (pran.), Danutė Kutrienė, Andžei Maciejevski
Atsakovas
D. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1167-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00817-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 52.; 114.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. M. ieškinį D. J. dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo ir atsakovo D. J. priešieškinį M. M. individualiai įmonei dėl permokėtų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) 18 082,35 Lt už atliktus darbus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, veikdamas kaip M. M. individualios įmonės savininkas ir ją atstovaudamas, 2010 m. liepos 27 d. sudarė su atsakovu sutartį Nr. 2 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo miško sklype iškirsti medžius, supjaustyti juos nurodyto ilgio rąstais ir susandėliuoti juos prie kelio įrengtame sandėlyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktą darbą kainą, apskaičiuotą pagal sandėlyje esančių rąstų kiekį, skaičiuojant po 27,50 Lt už vieną kubinį metrą rąstų. Iškirstos, supjaustytos ir sandėliuotos medienos kiekį patvirtina 2010 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas leidimas kirsti mišką Serija A Nr. 062095 (toliau – leidimas kirsti mišką), kuriame nurodyta, kad numatomos iškirsti medienos tūris yra 874 m³. Atsakovas už atliktus darbus grynaisiais pinigais sumokėjo 11 000,00 Lt, tačiau darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė ir sąskaitos – faktūros 29 082,32 Lt sumai neapmokėjo.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 6 243,00 Lt, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal rangos sutartį turėjo sumokėti ieškovui po 27,5 Lt už kubinį metrą į sandėlį ištrauktos medienos. Ieškovo reikalaujamo pridėtinės vertės mokesčio mokėti neprivalo, nes nebuvo susitarimo, kad be šios, sutartyje nurodytos kainos bus dar mokamas ir pridėtinės vertės mokestis. Atsakovas sumokėjo ieškovui du kartus po 11 000,00 Lt. Nors ieškovas teigia, kad į sandėlį ištraukė 874 m³ medienos, faktiškai medienos kiekis buvo mažesnis: miškininkas pagal nukirstų medžių kelmus apskaičiavo, kad sklype buvo tik 573 m³ medienos, todėl už darbą ieškovui turėjęs sumokėti 15 757,00 Lt, sumokėjo 22 000,00 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 5 762,00 Lt; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių sudarytos rangos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad medžių kirtimo ir rąstų traukimo kaina yra 27,5 Lt/m³, skaičiuojant už sandėlyje esančius ir/arba parduotus tretiesiems asmenims rąstus. Rangos sutartyje nurodytas darbų kainos apskaičiavimo būdas – 27,50 Lt už vieną kubinį metrą nukirstų ir į sandėlį atgabentų rąstų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o atsakovas – sumažinti. Rangos sutartyje, kalbant apie darbų kainą, pridėtinės vertės mokestis neišskirtas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį privalo paslaugos teikėjas, laikytina, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina ir suma, reikalinga pridėtinės vertės mokesčiui, kurį privalo mokėti ieškovas, sumokėti. Pagal įstatymą atsakovas pridėtinės vertės mokesčio mokėti neprivalo ir rangos sutartimi to padaryti neįsipareigojo. Teismas sprendė, kad nors šalys nesilaikė CK 6.662 straipsnyje nustatytų atliktų darbų priėmimo taisyklių, tačiau atsakovas faktiškai atliktą darbą priėmė, nes pats pripažino, kad visus ieškovo į sandėlį atgabentus rąstus pardavė. Teismas nustatęs, kad leidimas kirsti mišką išduotas vadovaujantis miškotvarkos projektu konstatavo, kad leidime kirsti mišką nurodytas ne likvidinis iškertamas tūris, o žalių medžių tūris. Žalių medžių tūris ir likvidinis tūris yra skirtingi, nes likvidinis tūris – tūris išvežamas iš miško, neįskaitant kirtimo atliekų: viršūnių, kelmų, nuopjovų, o padariniams rąstams neįskaitoma ir žievė. Miškotvarkos projekte 2a sklype, kurį kirsti išduotas leidimas, pagal vizualinę taksaciją likvidinis tūris - 763 m³, o ne 874 m³, kaip klaidingai nurodyta leidime kirsti mišką. Pagal leidimą kirsti mišką ir miškininko J. M. parengtą kirtimo brėžinį, buvo leista kirsti ne visą sklypą, kuris pagal miškotvarkos projektą yra 2,3 ha ploto, o tik jo dalį - 2 ha, todėl iškirstų medžių likvidinis tūris turėjo būti proporcingai mažesnis. Pagal atsakovo pateiktą miškininko J. M. atliktą biržės medienos tūrio apskaičiavimą, buvo iškirsta 573 m³. Šalių pateiktų duomenų vidurkis yra (663+573:2=618) - 618 m³, tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovas iškirto ir į sandėlį atgabeno 618 m³ rąstų, o atsakovas tokį ieškovo atliktą darbą faktiškai priėmė. Teismo nuomone aplinkybė, kad pinigų priėmimo kvite, kuriame išrašymo data nurodyta 2010 m. rugsėjo 15 d., minima PVM sąskaita faktūra serija IND Nr.0571582, išrašyta 2010 m. lapkričio 3 d., paneigia atsakovo aiškinimą, jog pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas ant automobilio variklio gaubto darbų atlikimo vietoje 2010 m. rugsėjo 15 d. ir patvirtina ieškovo aiškinimą, kad paminėtas kvitas išrašytas kartu su PVM sąskaita faktūra 2010 m. lapkričio 3 d. Teismas konstatavo, kad už atliktus darbus atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 11 000,00 Lt, tačiau liko skolingas 5 995,00 Lt, o atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 6 243,00 Lt yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovas iškirto 618 m³ ir priimti sprendimą, kad buvo iškirsta ir atgabenta į sandėlį 573 m³ rąstų; panaikinti sprendimo dalį, kurioje pripažinta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 11 000,00 Lt ir priimti sprendimą, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 22 000,00 Lt ir priteisti iš ieškovo atsakovo permokėtą 6 243,00 Lt sumą už atliktus darbus, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašė, nes sandėlyje mediena buvo nerūšiuota, suversta į krūvą, dėl ko negalėjo nustatyti į sandėlį išvilktos medienos kiekio. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius realizuotos medienos kiekį – 573 m³. Miškininkas J. M. atliko biržėje buvusios medienos tūrio apskaičiavimą ir gavo tokį patį kiekį – 573 m³. Ieškovas, išrašęs pinigų priėmimo kvitą darbų atlikimo vietoje, turėjo nurodyti juridinį pagrindą, pagal kokią sąskaitą – faktūrą gaunami pinigai, tačiau sąskaita – faktūra buvo išrašyta 874 m³, todėl atsakovas, negalėdamas nustatyti iškirstos ir išvilktos medienos kiekio, jos nepasirašė, ko pasėkoje šalys susitarė, kad sąskaita – faktūra tuo pačiu numerius bus perrašyta tada, kai bus žinomas išpjautos ir išvilktos medienos kiekis. Įrodinėdamas ieškovui sumokėtus pinigus, atsakovas į bylą pateikė 2010 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl 11 000,00 Lt atsiskaitymo, kurio ieškovas neginčija ir pinigų priėmimo kvitą 11 000,00 Lt sumai su ieškovo parašu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas vengė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, iškirstą medieną realizavo, ieškovui pretenzijų dėl iškirstos medienos kiekio nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjant apeliacinį skundą nurodytų nuostatų laikomasi ir skundas nagrinėjamas apelianto nurodytose ribose, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį turinio matyti, jog apeliantas prašo patikrinti ieškovo pagal rangos sutartį atliktų darbų apimties, t.y. ištrauktos medienos kiekio, bei atsakovo už darbus sumokėto atlygio dydžio nustatymo klausimų apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išsprendimo teisėtumą ir pagrįstumą motyvuodamas tuo, jog teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesines įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl ieškovo iškirstos ir į sandėlį išvilktos medienos kiekio. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nustatydamas ištrauktos medienos kiekį, vertino abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, išklausė šalių paaiškinimų, liudytojų – leidimą kirsti mišką išdavusio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros vyresniojo specialisto V. K. (b.l. 97-98) bei miškotvarkos projekto autoriaus R. G. (b.l. 98) parodymų, ir teisingai nustatė, kad leidime kirsti mišką nurodytas ne likvidinis iškertamas tūris, o žalių medžių tūris (b.l. 10). Miškotvarkos projekte 2a sklype pagal vizualinę taksaciją nustatytas likvidinis tūris - 763 m³ (b.l. 71-80). Kadangi leidimas kirsti mišką išduotas ne visam 2,3 ha sklypui, o tik jo daliai - 2 ha, iškirstų medžių likvidinis tūris turėtų būti proporcingai mažesnis - 663 m³. Teismas vertino atsakovo į bylą pateiktą 2010 m. gruodžio 3 d. iškirstos biržės apžiūros, kelmų taškavimo ir medienos tūrio nustatymo aktą (b.l. 41), kuriame pateiktų skaičiavimų paklaidos tikimybės atmesti negalima, dėl ko teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija skaičiuojant ieškovo ištrauktos medienos kiekį vadovautis byloje esančių duomenų vidurkiu ir daro išvadą, kad ieškovas iškirto, supjaustė ir susandėliavo 618 m³ medienos. Atsakovo akcentuojami duomenys apie realizuotos medienos kiekį galėtų patvirtinti kitas, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas faktines aplinkybes.

Atsakovas skunde nurodo, jog ieškovui pirmą kartą 11 000,00 Lt už 400 m³ medienos sumokėjo pagal 2010 m. rugpjūčio 21 d. raštelį, antrą kartą 11 000,00 Lt sumokėjo pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitą. Pastarosios sumos gavimą ginčija ieškovas, viso proceso metu nuosekliai teigęs, kad atsakovui už atliktus darbus sumokėjus 11 000,00 Lt (b.l. 61, 96), ieškovas parašė pakvitavimą (b.l. 38), vėliau tai pačiai sumai išrašė ir atsakovui registruotu paštu išsiuntė oficialų buhalterinės apskaitos dokumentą - grynųjų pinigų priėmimo kvitą (b.l. 7), kuriame dėl šios priežasties nėra pinigus davusio atsakovo parašo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinusi šalių paaiškinimus, laiko labiau tikėtina, kad atsakovas už atliktus darbus sumokėjo ieškovui 11 000,00 Lt, t. y. atsiskaitė nepilnai, nes ieškovas atliko darbų už 16 995,00 Lt, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl permokėtų lėšų priteisimo. Atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovą susitikęs prie sandėlio padavė grynaisiais pinigais 11 000,00 Lt, t.y. sumokėjo beveik visą rangos sutarties kainą – už 800 m³ ištrauktos medienos, nors sandėlyje mediena buvo suversta netvarkingai, ne pagal rūšis, dalis medienos biržėje buvo dar neištraukta, biržė nesutvarkyta, atsakovas negalėjęs dėl to apskaičiuoti išvilktos medienos kiekio, kuris pagal leidimą kirsti mišką negalėjo būti didesnis nei 874 m³ žalių medžių tūrio, o pagal miškotvarkos projektą - 763 m³ viso sklypo likvidinio tūrio, laikytini prieštaringais, todėl teismas priimdamas sprendimą pagrįstai jais nesivadovavo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visi apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus ir spręsdamas apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, todėl proceso dalyvių pasiūlymai dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, teismo nesaisto, o tokių pasiūlymų atmetimas savaime nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, jeigu teismo procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, byloje kilęs ginčas išspręstas teisingai, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, todėl nesant įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai), jis paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė KutrienėAndžei Maciejevski