Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-5455-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
A6.-5455-1015/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5455-1015/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02850-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo išnagrinėjusi R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent: Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. atliko šiuos nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų):

1) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikti mokėjimai UAB „Ekomotors“, AB „Vilniaus Lytagra“, UAB „Eoltas“, UAB „Nevetas“, UAB „Vipakus“, UAB „AD Baltic“, UAB „Du mikronai“, UAB „Inter cars Lietuva“, UAB „Royal“ – 2293,43 eurų suma, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 2416,50 eurų;

2) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Autostarteris“, UAB „Beriva“, UAB „Lisoksa“, UAB „Heliopolis“, UAB „AD Baltic“, UAB „Vikrus“, UAB „Lirosta“, UAB „Inversija“, UAB „Vilniaus eoltas“, UAB „Vipakus“, UAB „Nevetas“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Beriva“, UAB „Ekomotors“, UAB „Diurablis-Prekyba“, UAB „Rytas“, AB „Vilniaus Lytagra“ – 4950,21 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 1705,37 eurų;

3) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Nevetas“, UAB „AD Baltic“, UAB „Vilniaus eoltas“, UAB „Diurablis-Prekyba“, UAB „Tobis“, UAB „Lemona“, R. B., UAB „Beriva“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Automobilių dalys“, UAB „Starc“, UAB „Silberauto“, UAB „Ekomotors“ – 3847,09 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 1689,83 eurų;

4) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Signeda“, UAB „AD Baltic“, R. B., UAB „Magamesta“, MB Tax lt, UAB „Vipakus“, UAB „Vilniaus eoltas“, Hansa Flex Hidraulika, UAB „Rosinas“, G. Č. IĮ, UAB „Vikrus“, UAB „Nevetas“ – 2830,54 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 2543,29 eurų;

5) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 3916,34 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 4077,63 eurų;

6) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Rosinas“, R. B. – 2805,01 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 4061,36 eurų;

7) laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 1294,20 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 5971,03 eurų;

8) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 1972,66 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 7290,56 eurų;

9) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 3178,07 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 10300,85 eurų;

10) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 78 080,69 eurų sumai (2017 m. birželio 5 d. paskolos sutartimi Nr. 17-0605RB buvo suteikta 76 000 eurų paskola įmonės vadovui R. B., paskolos grąžinimo terminas – 2045 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant 0,01 procento dydžio palūkanas. Prie paskolos sutarties pridėtas 2017 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. KI017064, pagal kurį 76 000 eurų išduoti R. B.), nors Bendrovė VMI buvo skolinga 11 334,59 eurų;

11) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo atlikti mokėjimai R. B. – 7124,34 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 11 412,64 eurų;

12) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. atlikti mokėjimai R. B. – 539,11 eurų sumai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 13 227,15 eurų.

Kaip nurodoma pareiškime, taip R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o ketvirtąja ir penktąja eile atsiskaityti atitinkamai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Institucijos nuomone, R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog jis įmonės veiklai naudoja ir savo asmenines lėšas, bandydamas gelbėti įmonę ir atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, nes prisiteisus skolas išieškoma pinigų suma pas antstolius išauga penkis kartus. Šiai dienai įmonė VMI yra skolinga apie 12 000 eurų ir jis mano, kad įmonė sugebės padengti šį įsiskolinimą. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą įmonės veiklą, jie iš anksto nuperka prekes iš savo lėšų, t.y. nesumokėjus, jie negauna prekių, dėl to buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Kai pinigai įkrenta į banko sąskaitą, jie yra padalinami. R. B. taip pat nurodė, kad jis asmeniškai 2017 m. lapkričio 20 d. grąžino įmonei 76 000 eurų paskolą, nutraukdamas kreditavimo sutartį. Prašė jam už administracinio nusižengimo padarymą skirti minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė pareiškime išdėstytus prašymus, prašė skirti R. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad R. B. nuo 2016 m. kovo 10 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pagal VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. spalio 26 d. duomenis (b.l. 45) matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12 756,15 eurų (b.l. 7-19), tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus, apmokėdama sąskaitas kitiems kreditoriams (b.l. 19-41). Be to, Bendrovė 2017 m. birželio 5 d. suteikė Bendrovės vadovui R. B. 76 000 eurų dydžio paskolą, nepadengusi susidariusios mokestinės nepriemokos, kuri 2017 m. birželio 30 dienai buvo 11 334,59 eurų.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams bei suteikdamas sau paskolą.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., turėdamas skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. UAB „Ekomotors“, AB „Vilniaus Lytagra“, UAB „Eoltas“, UAB „Nevetas“, UAB „Vipakus“, UAB „AD Baltic“, UAB „Du mikronai“, UAB „Inter cars Lietuva“, UAB „Royal“, R. B. ir kitais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, taip pat bendrovė 2017 m. birželio 5 d. suteikė R. B. 76 000 eurų paskolą ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. B. nurodytos aplinkybės, jog skola VMI susidarė dėl Bendrovės apyvartinių lėšų trūkumų, esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės klausimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė turėjo galimybę visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu jau 2017 m. birželio mėnesį, kadangi Bendrovei suteikus R. B. 76 000 eurų paskolą, nepriemoka valstybei tuo metu sudarė 11 334,59 eurų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, R. B. pateikė teismui duomenis (kasos pajamų orderį), kad jis grąžino Bendrovei suteiktą paskolą 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau ši aplinkybė esminės įtakos R. B. veikos kvalifikavimui neturi. Kita vertus, ši aplinkybė vertintina bet sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl R. B. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. B.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu jau 2017 m. birželio mėnesį, kadangi 2017 m. birželio 5 d. Bendrovei suteikiant R. B. 76 000 eurų dydžio paskolą, nepriemoka valstybei sudarė 11 334,59 eurų, kita vertus, ir į jau minėtą aplinkybę, kad šią paskolą R. B. Bendrovei grąžino. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, R. B. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, artima baudos minimumui, t.y. 1500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-5455-1015/2017 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė