Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-29 · Administracinė byla Nr. I-1807-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
I-1807-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00051-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1807-331/2013Proceso Nr. 3-61-3-00051-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. iki 2012 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo kalinamas kartu su 4-15 asmenimis. Kamerose buvo bloga ventiliacija, blogas apšvietimas, per mažas plotas, padidėjusi drėgmė. Nurodo, kad buvo kalinamas nežmogiškomis, antisanitarinėmis ir žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl kurių jam atsirado dideli nugaros – juosmens skausmai. Kamerose nėra stalo ir kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, todėl patyrė pažeminimą. Pažymėjo, kad į kameras neišduodamos jokios higienos priemonės. Į pasivaikščiojimo kiemelį būdavo išvedamas tik 1 valandai per dieną. Prašė, kad būtų paskirtas į nerūkančiųjų kamerą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikdymu, orumo pažeminimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės - Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 11 - 15) paaiškino, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Lukiškių TI-K pateiktą pareiškėjo judėjimo grafiką pareiškėjo laikymo laikotarpiais 2011-04-06 ryte, 2011-04-21 ryte, 2011-06-15 vakare, 2011-07-01 vakare, 2012-03-03 ryte, 2012-04-19 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Taip pat, laikotarpiais nuo 2011-04-22 iki 2011-06-15, nuo 2011-06-22 iki 2011-07-01, nuo 2011-07-08 iki 2012-03-02, nuo 2012-03-09 iki 2012-04-18, nuo 2012-04-25 iki 2012-05-18 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs į pataisos namus. Pažymėjo, jog asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 str., kuris nustato, jog asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų, todėl kai kurios kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliant į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktinis patikrinimas. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pažymėjo, kad pareiškėjas su skundais, prašymais dėl laikymo kartu su rūkančiais/nerūkančiais asmenimis į įstaigos administraciją nesikreipė.

Dėl pareiškėjo prašomos žalos atlyginimo nurodė, jog nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Kalėjimų departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. )

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dali e s.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-05-25 laikomas Lukiškių TI-K.

Ginčui aktuali Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo remdamasis argumentais, jog periodiškai buvo kalinamas nežmogiškomis, antisanitarinėmis ir žiauriomis sąlygomis (kamerose nebuvo stalo, kėdžių, nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės, buvo laikomas su rūkančiais, nors pats nerūko), pažeidžiant teisės aktus, todėl patyrė didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata (atsirado dideli nugaros – juosmens skausmai), orumo pažeminimu. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. D. ginčo laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-05-25 Lukiškių TI-K buvo laikomas 44 paras (pareiškėjo judėjimas b. l. 11 - 12). Jis 2011-04-15 buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123 (plotas 7,42 m²), joje vakare buvo 5 asmenys; nuo 2011-04-16 iki 2011-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas 7,76 m²), joje buvo laikomi 3 arba 4 asmenys; 2011-04-22 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją; 2011-06-16 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas į kamerą Nr. 111 (plotas 7,45 m²), joje buvo laikomi vakare 2 asmenys; nuo 2011-06-16 iki 2011-06-22 perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas 7,18 m² ), joje buvo laikomi 2 arba 4 asmenys; 2011-06-22 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus; 2011-07-01 atvyko į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 m²), joje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2011-07-02 iki 2011-07-04 buvo perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas 7,67 m²), joje buvo laikomi 3 arba 4 asmenys; nuo 2011-07-05 iki 2011-07-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas 7,69 m²), joje buvo laikomi 4 asmenys; 2011-07-08 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus; 2012-03-02 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas kameroje Nr. 113 (plotas 7,69 m²), joje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2012-03-03 iki 2012-03-09 buvo perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas 23,32 m²), joje buvo laikomi 6 arba 11 asmenų; 2012-03-09 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus; 2012-04-18 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas į kamerą Nr. 110 (plotas 7,48 m²), joje buvo laikomi 5 asmenys; nuo 2012-04-19 iki 2012-04-25 buvo perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas 7,76 m²), joje buvo kalinami 4 asmenys; 2012-04-25 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus; 2012-05-18 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas į kamerą Nr. 256 (plotas 23,32 m²), joje vakare buvo laikomi 5 asmenys, vėliau iki 2012-05-25 buvo laikomi 10 arba 12 asmenų; 2012-05-25 išvyko į Pravieniškių pataisos namus.

Pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2011-04-21 ryte, 2011-06-15 vakare, 2011-06-16 ryte, 2011-06-17 ryte, 2011-07-01 vakare, 2012-03-03 ryte, 2012-04-19 ryte ir vakare; 2012-05-18 iki vakaro. Taigi, matyti, kad iš 44 parų pareiškėjas tik 8 atvejais (ryte ar vakare) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Atsiliepime atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, jog neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nesudaro pagrindo atleisti valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Išanalizavus šiuos duomenis matyti, kad pareiškėjo praktiškai visą buvimo ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė patirtą didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, dėl ko kreipėsi į gydytojus dėl skausmo nugaros-juosmens srityje. Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (b. l. 6) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-04-13 yra kreipęsis į gydytojus dėl skausmų nugaroje. Sveikatos išrašuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjo sveikatos problemos būtų atsiradusios būtent dėl netinkamai užtikrinto kamerų ploto vienam asmeniui. Abstraktūs teiginiai, jog pablogėjo sveikata, negali būti pagrindas konstatuoti, kad tokie padariniai pareiškėjui atsirado nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, o jei atsirado, kad jie atsirado būtent dėl tos priežasties, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose neužtikrinant minimalaus ploto normos. Įvertinus bylos duomenis nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K turėjo įtakos jo sveikatai.

Pareiškėjas skundo argumentais dėl žalos kilimo nurodo ir antisanitarines, žiaurias kalinimo sąlygas (kamerose nebuvo stalo, kėdžių, nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės, buvo laikomas su rūkančiais, nors pats nerūko, minimalus plotas neatitiko nustatytų reikalavimų). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. 2009 m. gruodžio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.102 dėl patalpų priežiūros siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 20-24). Analogiška sutartis sudaryta ir 2012-01-03 (b. l. 25-29). Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas buvo laikomas antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui R. D. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis, šalies ekonominę padėtį, ir pareiškėjui priteisia 1 000 Lt neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2011-04-15 iki 2012-05-25.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo R. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas