Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lazdijų rajono žemės ūkio žvejų bendrovės „Metelys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lazdijų rajono žemės ūkio žvejų bendrovė „Metelys“ (toliau – Lazdijų rajono ŽŪ žvejų bendrovė „Metelys“) prašo pripažinti jai nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kiemo rūsį, esantį prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinio: kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1–3).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Lazdijų rajono ŽŪ žvejų bendrovė „Metelys“ susikūrė 1992 m., panaikinus Metelių žuvininkytės ūkį. Lazdijų rajono Seirijų apylinkės tarybos 1994 m. birželio 24 d. sprendimu bendrovė įgijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinį: kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Naujai suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Iki 1994 m. minėti sandėlis ir kiemo statiniai priklausė Metelių žuvininkytės ūkiui, tame tarpe ir kiemo rūsys. Minėtame sprendime nurodyta, kad bendrovė naudojosi 184 m² žemės sklypu. Privatizavus sandėlį ir kiemo statinius (šulinį) pareiškėja perėmė ir kiemo rūsį, kurį naudojo ledo luitams laikyti. Bendrovė minėtą kiemo rūsį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jau 28 metus. Bendrovė kiemo rūsį naudojo, valdė bei tvarkė kaip savininkė, sandėlį, šulinį ir kiemo rūsį įtraukiant į kiemo teritoriją, aptverdama visus statinius metali­ne tvora, o ties įvažiavimu – metaliniais vartais. 2002 m. spalio 15 d. Alytaus apskri­ties viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. 970 pažymėta, kad ŽŪ žvejų bendrovė „Metelys“ naudojasi 0,07 ha žemės sklypu. Kadan­gi pagal 1994 m. birželio 24 d. sprendimą buvo įteisinta ir privatizuota tik sandėlis ir kiemo statiniai (šulinys), bendrovei buvo suformuotas tik 0,0543 ha žemės sklypas ir pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas 25 metams. Likusi laisva ir bendrovės naudojama žemė palikta suformuoti prie kiemo rūsio. Antstolio Giedriaus Salicko 2022 m. rugsėjo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad tarp žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini), yra kiemo rūsys. Tik nustačius nuosavybės teisės faktą į kiemo rūsį pagal įgyjamąją sentį, pareiškėja galės kreiptis į matininkus, Valstybės įmonę Registrų centras dėl statinių suformavimo ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, taip pat į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo suformavimo ir nuomos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pranešimas apie bylos nagrinėjimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą 2022 m. gruodžio 8 d. paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, siūlant suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus su pareiškimais dėl įtraukimo dalyvauti procese, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjos pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjos nurodyto pastato valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, b. l. 40, 41–42).

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2022 m. gruodžio 9 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, b. l. 41–42, 43, 44). Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono Seirijų apylinkės tarybos 1994 m. birželio 24 d. sprendimu „Dėl ŽŪ žvejų bendrovės „Metelys“ pareiškimo svarstymo“, vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 19 potvarkiu Nr. 429-V „Dėl pastatų teisinio registravimo“, nuspręsta pripažinti nuosavybės teises ŽŪ žvejų bendrovei „Metelys“ į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sandėlio bendras ir pagrindinis plotas 57,18 m², statybos metai 1964; bendrovė naudojosi 184 m² žemės sklypu, kuris išpirktas (b. l. 4).

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Lazdijų rajono ŽŪ žvejų bendrovei „Metelys“ nuosavybės teise nuo 1994 m. liepos 10 d. priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1994 m. birželio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimas), o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso minėtu adresu esantis 0,0543 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas: Lazdijų rajono ŽŪ žvejų bendrovė „Metelys“ (b. l. 5–6). Aplinkybę, kad minėtas žemės sklypas 25 metams išnuomotas Lazdijų rajono ŽŪ žvejų bendrovei „Metelys“ patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9).

Iš 2002 m. spalio 15 d. Alytaus apskri­ties viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 970 matyti, kad ŽŪ žvejų bendrovė „Metelys“ naudojasi 0,07 ha žemės sklypu (b. l. 7).

Antstolio Giedriaus Salicko 2022 m. rugsėjo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini), yra kiemo rūsys; užsakovės ŽŪ žvejų bendro­vės „Metelys“ vadovas pateikė ir šio statinio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad, pareiškėjos iniciatyva, S. K. firma „K.“ atliko kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė kiemo rūsiui, plane pažymėtam 1I0/b, unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1930 (b. l. 10–11, 13– 25).

Teismas konstatuoja:

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapsty­damas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas yra pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Šio sąrašo 9 punkte nustatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nėra nekilno­jamojo daikto – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėja nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į šį statinį, bet sąžiningai jį įgijo 1994 m. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Kiemo rūsys pastatytas dar 1930 m., Lazdijų rajono savivaldybės administracija jo sukūrimo teisėtumo neginčija. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjos statinio valdymo laikotarpį (nuo 1994 m.) jai dėl šio daikto kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėja, pradėdama valdyti nekilnojamąjį turtą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėja statinį nuo 1994 m. valdo atvirai, byloje patvirtina jos paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsižvelgus į tai, pareiškėja pagrįstai laikytina sąžininga, teisėtai ir atvirai valdančia įgytą turtą, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 straipsnis). Visa tai leidžia pripažinti įrodytu, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiškėja valdė daiktą (kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja yra įgijusi nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl prašomo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja įgis galimybę įteisinti turimą nuosavybę. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 9,96 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lazdijų rajono žemės ūkio žvejų bendrovė „Metelys“, juridinio asmens kodas 165134425, nuosavybės teisę į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I0/b, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisei įforminti.

Priteisti iš Lazdijų rajono žemės ūkio žvejų bendrovės „Metelys“, juridinio asmens kodas 165134425, 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.