Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-01 · Byla Nr. ATP-249-282/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-03-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
ATP-249-282/2012
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00014-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-249-282/2012Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00014-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2.; 39.4.; (S) 45.4.; 45.4.5.; 45.10.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. ir administracine tvarka nubausto J. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 1 500 Lt bauda;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4 500 Lt bauda su transporto priemonės „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Taikant ATPK 33 straipsnį, paskirtas nuobaudas subendrinus griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas, J. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 4 500 Lt bauda su transporto priemonės „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 27 d. apie 29 val. (duomenys neskelbtini) tako sankryžoje vairavo V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, stabdomas policijos pareigūnų automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, nesustojo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 17, 106 ir 158 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. ir administracine tvarka nubaustas J. K. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimą ir sušvelninti J. K. paskirtą administracinę nuobaudą ir nekonfiskuoti V. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. FC0 423.

Skunde J. K. teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo – pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės nepraleidimo – nepadarė, nes policijos automobilis, kai jis (J. K.) suko į pagrindinį kelią, jau buvo pravažiavęs sankryžą, dėl to ir nesukėlė pavojingos situacijos. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai jo (J. K.) nestabdė. Teigia, kad nors ir yra nurodyta, kad policijos pareigūnai „tuoj pat įjungė automobilio švyturėlius ir garsinį signalą”, tačiau toks stabdymas yra neteisėtas, kadangi nebuvo jokių policijos darbuotojų veiksmų duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nebuvo taip pat jokios komandos per garsiakalbį sustoti nei jokios švieslentės ant policijos automobilio su užrašu „STOP” arba „Stop policija” (ATPK 130 straipsnio pastaba). Tvirtina, kad jam iš paskos niekas nevažiavo, jokių garsinių signalų ir mirksinčių šviesų jis nematė ir negirdėjo. Taip pat teigia, kad niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad jis (J. K.), palikęs automobilį, pabėgo. Pažymi, kad jis neturėjo jokio reikalo bėgti, automobilį jis pastatė į nurodytą vietą ir nuėjo pas brolį atiduoti automobilio raktelius.

Skunde V. K. nurodo, kad jis niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto ir pajamų šaltinio neturi, todėl norėtų parduoti savo automobilį ir įsigyti žemės sklypą, iš kurio galėtų pragyventi. Teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o administracinio teisės pažeidimo protokole 2012-01-05 neteisingai nurodyta, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tvirtina, kad jis tik paprašė T. K. surasti blaivų vairuotoją, kad pastarasis pasirūpintų automobilio saugumu. Teigia, kad automobilio konfiskavimas atimtų jam paskutinę viltį prasigyventi.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo J. K. ir V. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimą. Teigia, kad J. K. ir V. K. skundo teiginiai yra niekiniai. Nurodo, kad J. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, be to, jis, matydamas, kad avarinę situaciją sukėlė policijos automobiliui ir pamatęs žybčiojančius švyturėlius bei garsinį signalą, ne tik kad nesustojo, bet didino greitį, pasuko į sodų keliuką, kur, metęs automobilį, pabėgo. Todėl stabdyti mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties policijos pareigūnai fiziškai negalėjo. J. K. sąmoningai nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta 2010-05-06 už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tai, kad sukėlė avarinę situaciją, verčia manyti, kad galėjo ir vėl vairuoti neblaivus. Taip pat nurodo, kad V. K. savo paaiškinime pripažino perdavęs vairuoti transporto priemonę J. K..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Nors apeliaciniu skundu J. K. ir V. K. prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad J. K. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, o V. K. nesutinka, kad perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad J. K. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Skunde J. K. teigia, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, nes policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryžą, kai jis išsuko į pagrindinį kelią, bei kad jis nematė, jog yra stabdomas policijos. Ši apelianto versija yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Policijos pareigūnas G. P. tarnybiniame pranešime (3 b. l.) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (27–28 b. l.) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2011-12-27 apie 19 val. kartu su porininku V. J. pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) sodų keliuko, vedančio prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, atvažiuojantį tamsios spalvos visureigį, kuris dideliu greičiu išvažiavo į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią, priešpriešine eismo juosta ir nepraleido jų tarnybinio automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, dėl to jie buvo priversti staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį, kad išvengti susidūrimo. Taip pat G. P. parodė, kad šį automobilį stabdė įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garso signalu, tačiau automobilis nepakluso, pasuko į sodus ir, palikęs automobilį (duomenys neskelbtini) sodo sklype, automobilio vairuotojas paspruko. G. P. parodymus patvirtino V. J. (4, 28 b. l.). Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir K. R. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog 2012-01-02 į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą atvykęs J. K. prisipažino 2011-12-27 vairavęs automobilį „Jeep Grand Cherokee“ (5 b. l.), paties V. K. paaiškinimas, kad jam priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“ vairavo J. K. (6 b. l.), paties J. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog į kelią išvažiavo nepraleidęs kito automobilio (7 b. l.). Taip pat teisme J. K. parodė, kad matė nuo Žagarės pusės važiuojantį policijos automobilį, su kuriuo prasilenkė, kad išsukdamas į pagrindinį kelią, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir, kad nuvažiavo link Žagarės (27 b. l.). Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad J. K., išvažiuodamas į pagrindinį kelią ir nepraleisdamas pagrindiniu keliu atvažiuojančio policijos automobilio bei išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, pažeidė KET 106, 158 punktų reikalavimus ir tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, nes privertė policijos automobilį vairavusį V. J. staigiai stabdyti automobilį, siekiant išvengti susidūrimo su J. K. vairuojamu automobiliu. Nors J. K. teisme tvirtino, kad į priešingą eismo juostą įvažiavo todėl, kad nebuvo pratęs prie vairuojamo automobilio ir jam buvo sužeista koja, dėl to galėjo nepajutęs stipriau paspausti greičio pedalą, tačiau aplinkybės, kad apeliantui buvo sužeista koja, jis nepateikė, be to, pagal KET reikalavimus neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus arba kitaip negaluojant, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (KET 14 punktas). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad J. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde J. K. keliama versija, kad policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryžą, kai jis išsuko į pagrindinį kelią, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi tokio jo teiginio nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Be to, J. K. nepakluso teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 straipsnyje numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Taip pat uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „POLICIJA“ arba įjungus patrulio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Atsižvelgus į tai, kad J. K. padarė KET pažeidimus – sukėlė pavojingą situaciją, ir tai buvo pagrindas jį sustabdyti, liudytojų teigimu atstumas tarp pažeidėjo vairuojamo automobilio ir policijos tarnybinio automobilio buvo pakankamai nedidelis – apie 150 metrų, daroma išvada, kad J. K., supratęs, kad padarė pažeidimą, turėjo matyti ir matė, kad jį persekioja policijos automobilis su įjungtais garso ir šviesos švyturėliais, tačiau jis reikalavimo sustoti sąmoningai nepaisė. Dėl to nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad toks jo stabdymas neatitiko ATPK 130 straipsnyje nurodytą stabdymą, nes policijos pareigūnai neturėjo galimybės jo vairuojamo automobilio aplenkti ir duoti signalą lazdele arba moti skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Pastebėtina, kad vairuotojas privalo ne tik vairuoti automobilį, bet ir būti dėmesingas kelyje ir laikytis kelių eismo taisyklių, kurių vienas iš reikalavimų, pamačius artėjančią specialiąją transporto priemonę su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais, sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, byloje apklausti liudytojai parodė, kad privažiavę prie soduose po medžiu palikto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, jie nei automobilyje, nei aplink jį nerado vairuotojo. J. K. pripažino, kad palikęs automobilį, jis greitai nuėjo, su savimi pasiėmęs ir automobilio raktelius (27 b. l.). Tai, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, o vairuotojas iki policijos pareigūnų atvykimo spėjo pasišalinti nuo automobilio, rodo, kad J. K. suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų bei, kad buvo persekiojamas. Taigi, visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad J. K. pažeidė KET 17 punkto reikalavimą veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl to daroma išvada, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, pastebėtina, kad J. K. automobilį įvykio metu vairavo neturėdamas tam teisės, nes nuo 2010-05-06 iki 2012-11-05 jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (13–14 b. l.), ir tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kadangi draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Dėl to daroma išvada, kad ir dėl šios priežasties J. K. vengė policijos pareigūnų patikrinimo ir todėl nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina J. K. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, daroma išvada, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde keliamas J. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir nekonfiskuoti V. K. priklausančio automobilio.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavojingas vairavimas užtraukia baudą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones nuo 1000 iki 2000 litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas J. K. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į tai, kad nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad padaryti du pažeidimai, į J. K. asmenybę. Iš bylos matyti, kad J. K. pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai jam ši teisė buvo atimta. Taip pat jis administracine tvarka baustas iš viso 6 kartus, tarp jų penkis kartus už pažeidimus transporte, iš jų 3 kartus – už vairavimą automobilio neturint teisės vairuoti (11–14 b. l.). Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad galiojančių nuobaudų J. K. neturi, tačiau iš bylos matyti, kad 2010-05-06 nutarimu buvo paskirta 2 500 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 30 mėnesių, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, o specialiosios teisės atėmimo terminas baigiasi tik 2012-11-05. Taigi, J. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie J. K. asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET taisykles, kad jis sistemingai daro pažeidimus, vairuodamas transporto priemones, kai jam ši teisė yra atimta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai jam paskyrė baudą, kuri savo dydžiu yra lygi sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos vidurkiui. Taigi paskirta pagrindinė nuobauda nėra aiškiai per didelė ir jos nėra pagrindo mažinti.

Be to, apylinkės teismas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą J. K. paskyrė sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ATPK 26 straipsnio nuostatas, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo nuosavybė. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą J. K. padarė vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl konfiskuodamas šį automobilį kaip pažeidimo padarymo įrankį, teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. naujus pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, kad jis nuolat daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, net tris kartus baustas už vairavimą, kai teisė vairuoti atimta, kad anksčiau jam taikytos nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau daro pažeidimus, teismas daro išvadą, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma nuobauda J. K. paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytiems pažeidimams. Nors automobilis, kuris konfiskuojamas nuosavybes teise priklauso ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – V. K., tačiau iš bylos matyti, kad V. K. pripažino savo automobilį palikęs atrakintą su rakteliais, leido jį vairuoti kitam asmeniui, neįsitikinęs, kad tas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, t. y. nepasirūpino ir neužtikrino, kad automobiliu kiti asmenys nesinaudotų ir nedarytų pažeidimų. V. K. aiškinimas, kad jis nežinojęs, jog J. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nepaneigia tokio jo neatsakingo elgesio, susijusio su savo turto valdymu. Pastebėtina, kad V. K. Joniškio rajono policijos komisariato 2012-01-30 nutarimu pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį yra nubaustas 280 litų bauda už tai, kad perdavė vairuoti savo automobilį J. K. – asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas (72, 73 b. l.). Be to, LITEKO duomenimis V. K. šio nutarimo neskundė teismui. Taigi, V. K. teiginys, jog neteisingai nurodyta, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nepagrįstas. V. K. skundo teiginiai, kad, konfiskavus jo automobilį, jis praras galimybę prasigyventi, kadangi norėtų parduoti savo automobilį ir įsigyti žemės sklypą, iš kurio galėtų pragyventi, taip pat nepatvirtina, kad transporto priemonės konfiskavimas yra nepagrįstas. Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių V. K. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė J. K., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju J. K., įvykdžiusiam ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir, atsižvelgęs į sankcijose numatytų administracinių nuobaudų rūšis, nuobaudų dydį ir rūšį parinko tinkamai, todėl tenkinti apeliacinį skundą apeliantų nurodytais argumentais ir sušvelninti J. K. paskirtą nuobaudą ir nekonfiskuoti automobilio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. ir administracine tvarka nubausto J. K. apeliacinį skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Virginija Žindulienė