Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. D. ir V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos į teismo posėdį neatvyko, jas atstovauja advokatas D. Mockūnas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. ir pareiškėja V. K. susituokė 1982 m. spalio 28 d., jų santuokoje 1983 m. balandžio 14 d. gimė duktė Ž. K. (esama pavardė – D.). S. K. ir pareiškėjai V. K. nuo 2007 m. kovo 6 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota jų gyvenamoji vieta. S. K. mirė 2017 m. sausio 10 d.. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tą patvirtinta Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2018-05-17 raštas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjos nurodo, kad po S. K. mirties likusį turtą jos priėmė faktiškai pradėjusios turtą valdyti: priėmė likusius asmeninius daiktus, naudojosi butu, (duomenys neskelbtini), Kaune, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Šias aplinkybes pagrindžia UAB „Viena sąskaita“ apmokėjimo išrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjos apmokėjo už komunalines paslaugas suteiktas bute, šiame bute suteiktas 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K. mirties pareiškėjos priėmė palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėjusios faktiškai valdyti likusį turtą. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja Ž. D. (vienintelė S. K. duktė) yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėja V. K. yra mirusio S. K. sutuoktinė, kuri pergyvenusi sutuoktinį paveldi pagal įstatymą kartu su pareiškėja Ž. D. (CK 5.13 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po S. K. mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjoms sukuria teisines pasekmes – pareiškėjos įgyvendins teisę paveldėti po S. K. mirties likusį turtą. Pareiškėjų reikalavimas pagrįstas ir įrodytas. Kitu būdu jos negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad Ž. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. sausio 10 d., mirties, faktiškai pradėdamos turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.