Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties G. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. gegužės 25 d., apie 22.50 val., dirbdama bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pardavė piliečiui R. Č. tris butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos neatidarė ir leido minėtam asmeniui išeiti iš baro. Šiais savo veiksmais G. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22ANN-103296715-17 G. Š. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 25 eurų bauda.Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė G. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. nutarimą paliko nepakeistąApeliaciniame skunde G. Š. atstovė advokatė Eglė Latauskienė (toliau – apeliantės atstovė, advokatė) prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti pažeidėjos (apelianto) atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, visiškai nieko nepasisakė dėl skundo patikslinimo žodinio nagrinėjimo metu. Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje nustatytos teisės normos, įtvirtinančios ūkio subjektų veiklos patikrinimų pradėjimo teisinius pagrindus, t. y. kad priežiūrą atliekantis subjektas (Policijos įstaigos pareigūnai), pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Advokatė skunde kelia klausimą ar 2017 m. gegužės 18 d. priemonių planas Nr. 20-IL-26420 „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“ buvo patvirtintas, taip pat kelia versiją, kad tai nepilna dokumento kopija.Skunde nurodoma, kad pareigūnai turėjo pagrindą įvertinti tai, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ir licencijų verstis mažmenine prekyba taisyklių pažeidimai, daromi tik ūkio subjektų, vykdančių prekybą alkoholiniais gėrimais, prekybos vietose, tokiu atveju, jų veiksmų teisėtumas turi atitikti teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su ūkio subjektų patikrinimais, reikalavimus.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatyme yra nustatytos teisės normos, susijusios su ūkio subjektų patikrinimais, nustatyta jų tvarka, atlikimo ir rezultatų įforminimo dokumentai bei kitos svarbios nuostatos. Policijos pareigūnai, siekdami įgyvendinti 2017 m. gegužės 18 d. plano tikslus - atlikti prekybos įmonių veiklos patikrinimus, turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau - taisyklės) nuostatomis. Skunde nurodoma, kad atliekant patikrinimą buvo pažeistos taisyklių 3, 9, 19, 20 punktai ir padaryta visa eilė procedūrinių pažeidimų. Advokatė skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika administracinėse bylose, ir Vilniaus apygardos teismo praktika.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl aplinkybė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato nutarimas visiškai identiškas administracinio nusižengimo protokolui. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutartį ir nepakeistą ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas.G. Š. atstovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantės atstovė skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, taip pat nepateikė jokių esminių naujų įrodymų, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokių priežasčių nukrypti nuo aukščiau minėtos ANK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju G. Š. advokatė iš esmės apeliacinį skundą grindžia tuo, kad, priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, susiję su policijos pareigūnų veiksmais atskleidžiant ir tiriant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š. surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų baudą, gali būti taikomas alkoholinių gėrimų konfiskavimas. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė 2009 m. birželio 3 d. G. M. firmai išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodant ir alkoholio pardavimo būdą – gerti ten pat ir išsinešti. Vertinant šią aplinkybę aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos G. M. firmoje gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir vartojami tik vietoje. Kaip matyti iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo, G. Š. 2017 m. gegužės 25 d., 22.50 val., kontrolinio pirkimo metu pardavė 3 vnt. alaus butelių neatidarytose pakuotėje ir neužtikrino, kad nupirktas alkoholis būtų vartojamas vietoje. G. Š. teigia, kad jos veiksmus lėmė neteisėtas R. Č. elgesys – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebaigus skaičiuojant pinigus, jis greitai pasiėmė butelius alaus ir išėjo iš baro. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija paneigta liudytojo R. Č., kuris pirko alų ir liudytojų pareigūnų parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prekiaudama alkoholiniais gėrimais ir žinodama jų pardavimo tvarką ir taisykles, G. Š. privalėjo elgtis taip, kad nesudarytų sąlygų pirkėjui išeiti iš prekybos vietos su neatidarytais alkoholinio gėrimo buteliais. Įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, liudytojų R. K., R. Č. parodymus, pačios G. Š. paaiškinimus, iš kurių viename ji pripažino padariusi pažeidimą, pareigūnų R. K., R. A., J. G. tarnybinius pranešimus, fotonuotraukas, apygardos teismas konstatuoja, kad G. Š. veiksmuose yra visi ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. G. Š. pardavė tris neatidarytus alaus butelius ir leido asmeniui juos išsinešti iš baro, kuomet tokius veiksmus draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Apeliaciniame skunde iš esmės nekeliamas įrodymų vertinimo klausimas ir neginčijami nusižengimo sudėties požymiai, o išvardijama vis eilė padarytų procedūrinių pažeidimų, susijusių su policijos pareigūnų veiksmais atskleidžiant ir tiriant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Apeliacinės instrukcijos teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą. Apygardos teismas konstatavo, kad yra visi administracinio nusižengimo numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje požymiai G. Š. veiksmuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų bylų teisenos procesas reglamentuotas administracinių nusižengimų kodekse, t. y. veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, protokolas surašytas nepažeidžiant ANK 608 straipsnio, 609 straipsnio nuostatų, nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618, 619 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės atstovė skunde išsamiai analizuoja pareigūnų, atlikusių patikrinimą veiksmų teisėtumą, nurodo, kad patikrinimas atliktas padarius visą eilę procedūrinių pažeidimų. Taip pat skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra išvados ir jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti patikrinimo procedūros teisėtumu ar pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos G. Š. administracinio nusižengimo kvalifikacijai ar šalintų jos administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodoma administracinių teismų praktika administracinėse bylose, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, neaktuali.Apeliaciniame skunde nurodoma ta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 25 d. policijos pareigūnai priemonę vykdė galimai be patvirtinto 2017 m. gegužės 18 d. priemonių plano Nr. 20-IL-26420. Apygardos teismas pažymi, jog byloje esanti elektroninio dokumento metaduomenų kortelė patvirtina, kad policijos įstaiga priemonių planus registruoja ir tvirtina naudodamasi Dokumentų valdymo sistema (DVS), tai yra formuojamas elektroninis dokumentas, kuris pasirašomas elektroniniu parašu. Iš pateikto vidaus dokumento Nr. 20-IL-26420 istorijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės atstovės minimas priemonių planas buvo vizuojamas, derinamas, tvirtinimas ir registruojamas elektroniniu būdu. Šiais motyvais atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priemonių planas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Iš byloje esančio priemonių plano turinio matyti, kad organizuotos priemonės tikslas buvo stebėti kaip viešojo maitinimo įstaigos laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, dėl alkoholio vartojimo vietoje. O apeliantės atstovė skunde rašo apie ūkio subjektų patikrinimą, kas pagal Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, reiškia ūkinės, gamybinės, komercinės, finansinės ar kitokios veiklos tikrinimą. Advokatė skunde nurodo taisyklių 49 punktą, kuriame numatyta, kad kai atliekant patikrinimą nustatomas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas ir aplinkybės nereikalauja papildomo tyrimo, policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 259 straipsniu, pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui turi surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, nustatytas nusižengimas buvo užfiksuotas 2017 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokole ir procesas vyko pagal galiojančiame ANK numatytas administracinių nusižengimų bylų proceso taisykles. Apygardos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad apeliantės atstovė skunde išsamiai analizuoja pareigūnų, atlikusių patikrinimą veiksmų teisėtumą, nurodo, kad patikrinimas atliktas padarius visą eilę procedūrinių pažeidimų. Papildomai šiuo aspektu pažymėtina, kad esminių pažeidimų, turinčių įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinėms teisėms, ar keičiančių nustatytas byloje faktines aplinkybes bei turinčių reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai, byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismui pareigūnų veiksmai nekelia abejonių, o išsamus pareigūnų veiksmų analizavimas vykdant 2017 m. gegužės 18 d. priemonių planą ir sprendimo dėl jų veiksmų priėmimas, viršija administracinių nusižengimų bylų teisenos ribas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jos naikinti G. Š. atstovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.