- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-1248-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- I. J.
Teisėja S. Vainauskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.5.5
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. J. gynėjos adv. E. Liutvinskienės skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., 213 str. 1 d., paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str., paskirtoji bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir vienuolikai mėnesių.
Bausmės pradžia – 2004-11-09, bausmės pabaiga – 2008-10-03, 2/3 bausmės atliko 2007-06-13.
Šalies argumentai
Skundu nuteistojo I. J. gynėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos. Skunde pažymima, jog I. J. neturi galiojančių nuobaudų, mokosi vidurinėje mokykloje, yra įgijęs mūrininko specialybę, baigęs įvairius kursus ir yra pasiruošęs vėl integruotis į visuomenę, pataisos namų administracijos atstovas jį charakterizavo teigiamai. Be to, pažymima, jog nuteistasis yra pasirašęs pasižadėjimą savo doru elgesiu ir darbu būti geru visuomenės nariu. Nusikalstamų veikų padarymo metu I. J. buvo nevedęs, tačiau šiuo metu jau turi žmoną, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius, yra suinteresuotas gyventi šeimoje, ją išlaikyti ir nedaryti naujų nusikaltimų. Pataisos namuose nedirba ne dėl savo kaltės, o dėl darbo vietų trūkumo, tuo tarpu laisvėje jam būtų surastas darbas. Gynėjos manymu, I. J. visu savo elgesiu bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima toliau taisyti neizoliuojant nuo visuomenės.
Nuteistojo I. J. gynėja prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. J. gynėjos skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pataisos namų administracijos teikimą dėl I. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tinkamai įvertino visas aplinkybes bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistasis dar negali būti taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės.
Vadovaujantis LR BVK 157 str. nuostatomis, teismas gali ( o ne privalo ) priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu pastarasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. J. priklauso paprastajai nuteistųjų grupei, yra atlikęs 2/3 paskirtosios bausmės bei raštu įsipareigojęs įrodyti savo pasitaisymą, t.y. atitinka LR BVK 157 str. nustatytus formaliuosius kriterijus. Tačiau vien to nepakanka, todėl klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, t.y., ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes.
Gynėjos skunde pagrįstai nurodoma, jog šiuo metu I. J. galiojančių nuobaudų neturi, tęsia mokslus, dalyvauja įvairiuose projektuose, palaiko ryšius su žmona, be to – bausmės atlikimo metu 2 kartus skatintas, turi motyvaciją dirbti. Vis tik šios, I. J. palankiai apibūdinančios aplinkybės dar nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog asmuo atsisakė savo kriminalinių polinkių, yra pasiruošęs gyventi visuomenėje laikantis įstatymams neprieštaraujančių elgesio taisyklių, juolab, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad bausmės atlikimo metu I. J. visgi penkis kartus buvo pažeidęs nustatyto režimo reikalavimus, o tai rodo, jog pastarasis linkęs nepaklusti nustatytai tvarkai bei nuteistiesiems keliamiems reikalavimams. Pataisos namų administracija I. J. charakterizuoja patenkinamai, mano, jog taikyti jam lygtinį paleidimą netikslinga. Be to, sprendžiant iš psichologo išvados, nuteistajam būdingas reaktyvumas, galimos impulsyvios reakcijos, yra išlikusi smurtinio elgesio tikimybė.
Pažymėtina, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą I. J. nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Taigi, akivaizdu, jog anksčiau I. J. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas nepasiteisino, nuteistasis toliau darė nusikaltimus. Be to, atsižvelgiant į LR BK 41 str. įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei paskirtį, baudžiamojo įstatymo numatyta valstybės prievartos priemone siekiama ne tik paveikti asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų ( pasitaisytų ), bet ir nubausti kaltininką bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, kolegijos nuomone, šiuo metu taikant nuteistojo I. J. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendintos minėto baudžiamojo įstatymo nuostatos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo I. J. gynėjos adv. E. Liutvinskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.