- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-02
- Bylos Nr.
- 2-756-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00318-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- T. J.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. B. ieškinį atsakovui T. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovė prašo pripažinti negaliojančiu 2011-10-06 pasirašytą 200 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovės V. B. (vekselio davėjos) atsakovui T. J. (vekselio turėtojui). Reikalavimą grindžia Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 19 straipsniu ir atsakovo apgaule (vekselio įgijimu, tyčia veikiant ieškovės nenaudai), ieškovės suklydimu dėl vekselio esmės (CK 1.90 str.).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir ieškovė 2012-10-02 - 2012-10-10 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad turi kelis žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Prieš daugelį metų pati yra pardavusi vieną 14 arų žemės sklypą, neturi patirties, sudarinėjant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Pagal 2010-10-07 su UAB NT centras sudarytą sutartį ši įmonė pardavinėjo, t.y. įsipareigojo surasti pirkėją 20 arų dydžio ieškovės žemės sklypui. 2011-10-06 vykdama pas sunkiai sergančią motiną į Kauno klinikas, pakeliui ieškovė užsuko į Kauno m. Savanorių prospekte esančią bendrovės buveinę nutraukti sutarties, nes žemės sklypo pirkėjas per metus nebuvo surastas. Atsakovas (UAB NT centras direktorius) suplėšė šią sutartį, paprašė pasirašyti kitą sutartį, sakė, kad vadybininkas blogai dirbo, pažadėjo parduodamą turtą gerai išreklamuoti ir parduoti. Dėl motinos ligos reikėjo pinigų, todėl sutikusi. 2011-10-06 pasirašė sutartį dėl kito 48 arų žemės sklypo pardavimo už 50 000Lt. Pastarojo žemės sklypo reklamai užtikrinti atsakovo prašymu pasirašė 2500 Lt vekselį. Jo paskirtį ieškovė supratusi taip, kad tuo atveju, jei sklypui pirkėją surastų pati, atsakovas iš jos galėtų išsireikalauti 2500 Lt. Atsakovas paklausė, ar ieškovė turi daugiau žemės sklypų. Pasakius apie 1,78 ha ploto sklypą toje pačioje vietovėje, atsakovas išreiškė pageidavimą nupirkti abu sklypus nupirkti, pirmojo kainą apmokant pavedimu, antrojo - 200 000 Lt sumokant grynais pinigais. Supratusi, kad sklypus pirks bendrovė. Atsakovas teigė, kad šiuo metu be valdybos leidimo negali gauti iš kasos grynųjų pinigų, kurių išėmimui pagrindui patvirtinti ieškovė turinti pasirašyti vekselį. Kalbėdama su atsakovu ieškovė suvokė, kad atsakovas yra rimtas asmuo, nekilnojamojo turto įmonės vadovas, todėl juo pasitikėjo. Be to, jautė įtampą dėl motinos ligos, su tuo susijusio pinigų poreikio (tuo tikslu 2011 m. rugsėjo mėn. buvo paėmusi 2000 Lt ir 4000 Lt greitąsias paskolas). Dėl šių priežasčių įrašė savo duomenis ir sandorio kainą bei neperskaičiusi pasirašė atsakovo paruoštą vekselį. Susitarė, kad lapkričio mėn. sandorį įformins notariškai, vekselio kopiją atsakovas pažadėjo duoti po dviejų savaičių, kai pasitars su valdyba. Paskambinus po dviejų savaičių atsakovas pranešė, kad viskas yra tvarkoje. Lapkričio mėn. atsakovas kartu su L. B. (tuo metu pastarosios asmenybė ieškovei buvo nežinoma) atvyko apžiūrėti sklypo. Pasakė, kad sandorį sudarysią, kai turės pinigų. Vėliau į skambučius iš mobiliojo ryšio telefono neatsakinėjo. Paskambinus jam iš laidinio ryšio telefono sausio 3 d., 2011 m. sausio 5 dienai liepė susirasti notarą. Ieškovei tuomet jau buvo neramu dėl to, kad sandoris turėjo būti sudarytas anksčiau, tačiau atsakovas vengė kontaktuoti, kilo mintis, kad notarą dėl pažymų sandoriui užsakymo reikia susirasti ne prieš vieną ar dvi dienas, kad atsakovas netgi nematė sklypo dokumentų. Ji pasitarė su pilnamete dukra, draugais, kurie rekomendavo kreiptis į policiją. Ten kreipėsi 2012-01-17, paštu gavusi iš atsakovo voką su tuščiu lapu.
Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį ir 2012-10-02 - 10-10 parengiamajame posėdyje atsakovas nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas 2011 m. spalio 6 d., kai atsakovas už perkamą sklypą ieškovei sumokėjo iš L. B. pasiskolintus 200 000 Lt. Prieš tai su ieškove matėsi rugpjūčio mėn., jai atėjus nutraukti ankstesnės sutarties dėl 20 arų sklypo ir išreiškus pageidavimą parduoti 48 arų sklypą. Pasakęs, kad pastarąjį ir ieškovės turimą bei pageidaujamą parduoti 1,78 ha žemės sklypus pirks pats. Rugsėjo mėn. ieškovė turėjo pristatyti šių sklypų nuosavybės teisės išrašus iš VĮ Registrų centras ir planus. Susitikus rugsėjo mėn., ieškovė tų dokumentų neatnešė, sakė, kad yra ruošiami dokumentai žemės sklypų paskirties pakeitimui gyvenamojo namo statybai. Abu aptarė atsakovo įsigytinų sklypų kainas ir susitarė, kad 2011-10-06 susitiks preliminarios žemės sklypo pirkimo sutarties sudarymui. 2011-10-06 buvo paruošęs preliminarios sutarties šabloną, tačiau ieškovė atvyko be sklypų dokumentų, sakė, kad yra ruošiamas leidimas gyvenamojo namo statybai. Neturėdamas žemės sklypus konkretizuojančių duomenų, preliminarios sutarties nepasirašė, tačiau, kadangi su ieškove buvo sutarę dėl atsiskaitymo grynais pinigais, sutartą dieną pinigus turėjo ir dėl to jautė baimę (važiuojant į įmonę, jautėsi sekamas iš paskos važiuojančios mašinos; apie skolinimąsi iš L. B. žinojo kreditorės pažįstami), kaip avansą ieškovei sumokėjo 200 000 Lt (visa sandorio suma turėjo būti 250 000 Lt). Kad neliktų apgautas, ieškovė pasirašė jo paruoštą skolos vekselį, kurio turinį pilnai suprato – įrašus ranka padarė pati, padiktavęs tik žodį „Kaunas“. Pagal susitarimą notarą iki 2012-01-09 sandorio sudarymui turėjo parinkti ieškovė, todėl vekselyje ir buvo nurodyta ši jo pateikimo apmokėti data. Turėdamas dokumentą savo pinigų grąžinimo užtikrinimui, laukęs ieškovės skambučio. Ieškovė skambindavo iš įvairių numerių, bendravę. Lapkričio pradžioje su L. B., paskolinusia pinigų žemės nupirkimui, vyko apžiūrėti sklypo, tačiau ieškovė nei pardavė 1,78 ha ploto žemės sklypą, nei grąžino kaip užstatą už jį sumokėtus pinigus. Suėjus vekselyje nurodytos sumos grąžinimo terminui, atsakovas ieškovei 2012 m. sausio 9 d. nusiuntė pranešimą apie pareigą sumokėti 2011 m. spalio 6 d. vekselyje nurodytą sumą. Ieškovei nesumokėjus šios sumos, atsakovas kreipėsi į notarą, surašiusį 2012 m. sausio 16 d. pareiškimą, kuris buvo išsiųstas ieškovei. Ieškovė yra vidutinio amžiaus, pardavusi ne vieną nekilnojamąjį daiktą, todėl suprato pakankamai aiškų vekselio tekstą ir savo įsipareigojimą, vekselį ėmė ginčyti praėjus 3 mėnesiams ir 10 dienų po jo išrašymo, kai atsakovas pareikalavo sumokėti pagal šį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškinio dalykas - vekselio nuginčijimas, jo įgijimą grindžiant neteisėtu įgijėjo veikimu skolininkės nenaudai, taip pat esminiu skolininkės suklydimu dėl vekselio esmės.
Vekselis yra valstybinis popierius, kuris išrašomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats ar įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja teismų praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė. Pagal suformuotą praktiką vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-7-216/2007). Todėl asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas buvo nesąžiningas. Vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas, civilinių teisinių santykių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų
asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio
turėtojas, įgydamas vekselį tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad skolininkas
pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą
tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais, arba
su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais,
taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Kadangi vekselio išrašymas yra
valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės
valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais
sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-
216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas
(vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad
jis negalioja.
Abi nagrinėjamos bylos šalys nurodė, kad vekselio pasirašymo pagrindas buvo preliminarus susitarimas dėl dviejų žemės sklypų pirkimo – pardavimo. Skiriasi jų pozicijos dėl sandorio šalių (ieškovės teigimu, pirkėjas turėjo būti atsakovo vadovaujamas juridinis asmuo, atsakovo – jis pats), pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybių ir termino bei atsiskaitymo už parduotiną turtą.
Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą šios sutarties bruožai yra šie: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Šalių paaiškinimai patvirtina, kad žodžiu jos nesusitarė dėl būsimo sandorio dalyko (parduotinos – pirktinos žemės paskirties), atsakovas nematė įsigytinus žemės sklypus identifikuojančių dokumentų, nebuvo konkretizuotos sandorio šalys, jo sudarymo terminą ieškovė susiejo su UAB NT Centras galimybe atsiskaityti už įsigyjamą turtą ir nuo to priklausoma atsakovo nurodytina pagrindinės sutarties sudarymo data, atsakovas pagrindinės sutarties sudarymo datą ir vietą siejo su ieškovės valia. Be to, preliminarus susitarimas nebuvo rašytinis. Tuo vadovaudamasis teismas sprendžia, kad de jure nėra žemės sklypų pirkimo pardavimo preliminariojo sandorio, kaip 2011-10-06 vekselio pasirašymo pagrindo, o faktinis atsakovo nurodomas vekselio įgijimo pagrindas negalioja.
Be preliminarios sutarties nebuvimo, faktinio vekselio įgijimo pagrindo neteisėtumą įrodo ir kiti duomenys.
Atmestini atsakovo atsikirtimai dėl preliminarios sutarties nepasirašymo, nežinant pirktinus žemės sklypus identifikuojančių požymių. Jis neneigia, kad, būdamas nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančio juridinio asmens, turinčio buveinę ne viename mieste, savininku ir administracijos vadovu, turėjo prieigą prie VĮ Registrų centras duomenų bazės. Naudodamasis ieškovės asmens duomenimis ir jai siekiant sklypus parduoti, šiuos duomenis galėjo patikrinti ir panaudoti, užpildant preliminarios sutarties blanką. Tokia profesine veikla užsiimančiam asmeniui keliami aukštesni reikalavimai, susiję su juridinio asmens ar asmeninio turto įgijimo sandorių sudarymu, todėl teismas netiki atsakovo paaiškinimu apie negalėjimą vekselio pasirašymo dieną prisijungti prie duomenų bazės. Sekant atsakovo logika, 200 000 Lt jis ieškovei sumokėjo net nebūdamas įsitikinęs, kad ji turi nuosavybės teisę į 1,78 ha žemės sklypą. Dėl tos pačios priežasties netikėtina ir jo paaiškinimais apie neapibrėžtą pagrindinio sandorio sudarymo laiką iki 2012-01-09 dėl ieškovės keičiamos žemės paskirties ar gyvenamojo statybos leidimo gavimo proceso (pastaroji aplinkybė neturėjo būti aktuali atsakovui, teigusiam, jos įsigytą žemės sklypą ketino padalinti ir parduoti).
Nors ieškovė vekseliu patvirtino savo pareigą sumokėti atsakovui 200 000 Lt, atsakovas neįrodė tokią sumą vekselio pasirašymo dieną turėjęs ir ieškovei sumokėjęs.
Iš 2012-09-20 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nr. 25-1-00102-12 matyti, kad T. J. nurodė ieškovę matęs tik vekselio pasirašymo dieną, kai ji nutraukė vieną iš ankstesnių sutarčių, pasirašė sutartį dėl 50 arų žemės sklypo pardavimo ir pasakė turinti 1,78 ha žemės sklypą, kurį norinti parduoti už 250 000 Lt. T. J. teigė, kad tuo metu ant jo stalo buvo padėti 200 000 Lt, kuriuos nurodė ieškovei iškart galintis sumokėti, jei ji nuleis kainą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog pinigų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais numatytam sandoriui neturėjo nei jis, nei įmonė, todėl juos pagal vekselius pasiskolino iš draugės L. B. – 2011-09-14 – 130 000 Lt, 2011-09-29 – 100 000 Lt. Aplinkybę, kad atsakovas 2011-10-06 šiuos pinigus turėjo, paneigia 2012-09-20 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas L. B. banko sąskaitos išrašas. Iš jo matyti, jog 2011-09-13 L. B. atsakovui pervedė 160 000 Lt, kuriuos jis grąžino 2011-09-15. Po to iki 2011-10-06 liudytoja nebuvo iš banko paėmusi 2011-09-29 vekselyje nurodytos pinigų sumos (2011-09-29 paimtų 100 000 Lt gavėjas buvo kitas asmuo). Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. negalėjo konkretizuoti, kada paskolino atsakovui 230 000 Lt, teigė, kad tai galėjo būti 2009-2010 metais, tačiau nei 2009, nei 2010 metais ji dalimis nėra nuėmusi tokios pinigų sumos (2009 m. – 10 Lt, 2010 m. – 119 065 Lt, iš kurių 45 000 Lt pervesti kitam asmeniui, o pinigai į vaikų sąskaitas buvo pervesti 2011 m. lapkričio mėnesį). Be to, liudytoja parodė, kad 230 000 Lt skolino konkrečiai sklypo prie Kauno marių pirkimui.
Siejant atsakovo tvirtinimą ikiteisminio tyrimo metu turėjus 200 000 Lt grynais pinigais tuo metu, kai ieškovė išreiškė pageidavimą parduoti 1,78 ha sklypą, atsakovo galimybę pinigų sumokėjimą ieškovei įforminti preliminaria sutartimi, atsakovo nurodytą konkretų pinigų pasiskolinimo tikslą ir pagrindus, įrašus 2011 m. rugsėjo mėnesio vekseliuose ir liudytojos L. B. pinigų paėmimo iš banko aplinkybes, artimus atsakovo ir liudytojos draugystės ryšius (tai patvirtino liudytoja ir prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodomi duomenys), teismas, nevertindamas atsakovo įsipareigojimų liudytojai L. B. pagal vekselius, atmeta jo atsikirtimus apie 200 000 Lt sumokėjimą ieškovei iš L. B. paskolintų 230 000 Lt (CPK 185 str.). Taikydamas pastarųjų įrodymų sąsajumo principą su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis – jos būsena, kuomet dėl rašytiniu įrodymu įrodyto motinos susirgimo ji buvo susijaudinusi; ieškovės pasitikėjimui atsakovu kaip specializuotos paskirties įmonės vadovu bei pagrįstu lūkesčiu, kad, tvarkant nekilnojamojo turto pardavimą per įmonę, nebus apgauta; uždarosios akcinės bendrovės veiklos ir vekseliu tvirtinamų įsipareigojimų neišmanymu, pasirašant vekselį tam, kad pinigus galėtų gauti iš pirkėjo (nors ieškovė yra įgijusi du Lietuvos žemės ūkio universiteto diplomus, didesnę gyvenimo dalį dirbo teritorijų valytoja); duomenimis iš teismų informacinės sistemos Liteko ir 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje nr.1-742-549/2009, kurioje atsakovas nuteistas dėl sukčiavimo, nustatytomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad atsakovas T. J. yra asmuo, gebantis piktnaudžiauti pasitikėjimu, siekiant įgyti kitų asmenų turtą; atsakovo vengimu kontaktuoti su ieškove po vekselio gavimo, paneigiančiu jo aiškinimą apie žemės pirkimo sandorio sudarymo tikslą (T. J. mobiliojo ryšio išklotinės patvirtina, kad 2011-10-03 – 2012-12-21 laikotarpiu atsakovas 22 kartus neatsiliepė į ieškovės skambutį mobiliuoju telefonu, jai nė karto nėra paskambinęs , o 2012-01-03 išsiuntė vieną SMS); atsakovo piktnaudžiavimą ieškovės pasitikėjimu, asmeninį sandorį sudarinėjant ne per įmonę, o dengiantis jos veikla; neįrodymu atsikirtimo, kad ieškovė turi didelę nekilnojamojo turto perleidimo patirtį; ieškovės kreipimusi į policiją išsyk po to, kai gavo atsakovo reikalavimą apmokėti vekselį – teismas sprendžia, kad atsakovas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininkės nenaudai, o ieškovė įrodė vekselį pasirašiusi dėl atsakovo apgaulingų veiksmų apspręsto esminio suklydimo (klaidingos prielaidos, kad vekselis reikalingas pateikti atsakovo įmonės valdybai pinigų paėmimui) ( CK 1.90 str., 1.91 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 19 str.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra sumokėjusi 1000 Lt žyminio mokesčio, tačiau pagal CPK 85 str. 1 dalies 11 punktą ieškinio reikalavimas turėjo būti apmokėtas paprastuoju žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1dalies 5 punktas). 139 Lt jai priteistini iš atsakovo, likusi suma grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo valstybei priteistinos 25,23 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 6 d. pasirašytą 200 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovės V. B. išduotą vekselio turėtojui atsakovui T. J.
Priteisti atsakovo T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 139 (šimtą trisdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio ieškovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir 25,23 ( dvidešimt penkis Lt 23 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant 25,23 Lt valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 861 (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną ) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-04-19 Swedbank AB (op.archyvo kodas: 2012041900373353).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.