Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (8 klasių) išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 12 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), kaimo esančiame miške, panaudodamas fizinę jėgą ir pasinaudodamas L. V. bejėgiška būkle dėl girtumo, numovė jai kelnes ir kelnaites, liesdamas jos lytinius organus ir kišdamas pirštus į juos kėsinosi lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl fiziologinių priežasčių – neįvykus erekcijai.

J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rudenį, galėjo būti rugsėjo 28 d., pas savo tėvus kartu su nukentėjusiąja, M. Ž. gėrė alų ir degtinę. Po to M. išvarė savo ir nukentėjusiosios dviračius, o jis su nukentėjusiąja išėjo grybauti. Einant mišku jis sugalvojęs su nukentėjusiąja pasimylėti. L. nesutiko, bandė priešintis, tačiau to padaryti ji neįstengė dėl savo girtumo. Tada jis per prievartą visiškai nuvilko L. V. kelnes ir apatines kelnaites ir bandė atlikti lytinį aktą, bet jam neįvyko varpos erekcija. Supratęs, kad nepavyks su L. pasimylėti, jis išėjo namo, o L. liko gulėti. Jis L. atsiprašė, labai gailisi dėl to, kas įvyko.

Kaltinamojo J. K. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2015-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta vieta miške (duomenys neskelbtini), kur rasta nukentėjusiosios L. V. rankinė su joje buvusiais daiktais (b. l. 11–17);

nukentėjusiosios L. V. parodymais teisiamajame posėdyje, kad ji 2015 m. rugsėjo 28 d. pas kaltinamojo tėvus gėrė alų. Po kurio laiko atėjęs kaltinamasis prie jų prisijungė. Baigus gerti jis pasiūlė eiti pagrybauti ir beeinant mišku ėmė siūlyti pasimylėti, bet ji nesutiko. Tada šis parvertė ją ant žemės, visiškai numovė kelnes ir kelnaites. Ji bandė priešintis, stūmė kojomis ir rankomis, bet buvo stipriai apsvaigusi nuo alaus, o kaltinamasis buvo stipresnis. Po to ji nieko nebeprisimena ir negali pasakyti, ar J. K. atliko lytinį aktą, ar ne. Iš medicininio patikrinimo žino, kad ne. Mano, jog fizinio smurto kaltinamajam nereikėję naudoti, nes ji įvykio metu buvo tikrai neblaivi ir fiziškai nebegalėjo pasipriešinti J., o jis tuo ir pasinaudojo;

2015-12-14 akistatos tarp nukentėjusiosios L. V. ir įtariamojo J. K. protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu L. V. patvirtino, kad ji priešinosi, stūmė kaltinamąjį šalin, bet ji buvo neblaivi, todėl nesugebėjo labiau jam pasipriešinti. Sakė jam žodžiu, kad nenori su juo mylėtis. Nepamena, ar J. K. atliko su ja lytinį aktą, ar ne. J. K. patvirtino tokius nukentėjusiosios parodymus, parodė kad lytinio akto neatliko, nes neįvyko erekcija. Teigia, kad tai tiesa, kad jis L. buvo stumiamas, ji žodžiu sakė, kad mylėtis nenori, tačiau jis vis tiek siekė su ja lytiškai santykiauti. Akistatos metu buvo išsiaiškinta, kad smurtas prieš L. V. naudotas nebuvo, nes, pasak J. K., to daryti nereikėjo, nes L. buvo girta ir nesugebėjo pasipriešinti labiau. Teigia, kad jis jai numovė kelnes, kelnaites. Po to paliko ją gulėti. L. V. visa tai patvirtino (b. l. 25–28);

liudytojo J. K. teisme parodymais, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. pas jį dviračiais atvažiavo L. ir jam nepažįstamas vyriškis, visi gėrė alų, išgėrė šešis litro talpos butelius alaus. Baigus gerti alų, L. kartu atvažiavusiam vyrui pasakė parvaryti jos dviratį namo, o ji pati ir sūnus išėjo namo per mišką. Daugiau nieko nežino. L. sekančią dieną buvo atėjusi, bet dėl nieko nesiguodė, priekaištų nereiškė;

2015-09-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriuose užfiksuota, jog L. V. ir J. K. savanoriškai pateikė rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu, kurie apžiūrėti ir grąžinti jiems (b. l. 46–48, 49–51, 52–59, 60–70);

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 338/15(01), kurioje konstatuota, kad tampone su L. V. makšties turiniu spermos nerasta (b. l. 75);

VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2038/15(03), kurioje konstatuota, kad ant L. V. kūno sužalojimų nėra (b. l. 81);

2016-02-22 pagalbos skambučio suvestine, kurioje nurodyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2015-09-28 15 val. 56 min. 31 sek. iš liudytojo M. Ž. telefono, pagalbą kviečiasi nukentėjusioji L. V., nurodydama, kad ją (duomenys neskelbtini), išprievartavo J. K.. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje ji palikusi rankinę. Pokalbio eigoje ji nurodžiusi, kad sunku jai šnekėti, perduoda telefoną M. Ž., kuris nurodo atvykimo vietą bei papildomą informaciją apie įvykio aplinkybes (b. l. 85–87);

2015-09-28 20:30:30 val. alkotesterio matuokliu lion alcometer 500 nukentėjusiajai L. V. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 102);

2015-09-28 20:21:59 val. alkotesterio matuokliu lion alcometer 500 kaltinamajam J. K. nustatytas 1,46 promilių girtumas (b. l. 102);

2015-12-14 susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, ši pretenzijų neturi (I t., b. l. 127–128).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba, kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o pastarasis supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t. y. lytiškai su juo santykiauja. Tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios L. V. teisme duotus parodymus, jog kaltinamasis prieš jos valią, suvokdamas, kad ji dėl girtumo negali jam pasipriešinti, numovė jai kelnes ir kelnaites, kėsinosi lytiškai santykiauti, kuriais nėra pagrindo abejoti, nes juos patvirtino pats kaltinamasis, teigdamas, jog nukentėjusioji nesutiko pasimylėti, bet jis, suvokdamas, kad ši yra tokia girta, kad negali jam pasipriešinti, bandė lytiškai santykiauti, bet jam nepavyko, nukentėjusiajai nustatytą 2,64 promilių girtumą, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis J. K., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš šios valią.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teis-mui nekyla jokių abejonių dėl J. K. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – pasikėsinus lytiškai santykiauti su žmogumi prieš šio valią pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam J. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas sunkus nebaigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, yra bedarbis, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, nukentėjusioji jam atleido, susitaikė ir pretenzijų neturi. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog kaltinamajam skirtino laisvės atėmimo dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 41, 54, 56, 61 straipsniai).

Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 54 ir 75 straipsniai).

Išaiškintina J. K., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (I t., b. l. 129–132), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

J. K. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai L. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Mažeikių ligoninėje sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 21,44 €, todėl J. K. pripažinus kaltu, šios išlaidos iš kaltinamojo priteistinos Šiaulių teritorinei ligonių kasai (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015-09-28 įvykio vietos apžiūros metu rasta bei paimta nuorūka, 2015-09-28 nukentėjusiosios pateiktas iš VŠĮ „Mažeikių ligoninė“ po apžiūros paimtas tepinėlis, perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugyklą (I t., b. l. 101), kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudojami, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Išaiškinti J. K., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Į paskirtą bausmę J. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo J. K. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 21,44 € (dvidešimt vieną eurą 44 ct) už nukentėjusiajai L. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nuorūką ir tepinėlį, perduotus saugojimui į Telšių AVPK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.