- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 2YT-12066-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10481-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- D. N., S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: D. N., S. S. ir D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ (toliau – TB).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. N., S. S. ir D. N. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės P. N. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimą, tai yra jai priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, faktiškai pradėję šiuos daiktus valdyti. Po motinos (močiutės) mirties pareiškėjai liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, naudojasi gyvenamojo namo priklausiniais, naudojo kitą velionės motinos (močiutės) palikimą. Taip pat pareiškėjai rūpinosi ir toliau rūpinasi nurodytų daiktų priežiūra bei eksploatacija. Be to nurodė, kad motinai (močiutei) šie daiktai priklausė pagal 1973-06-28 Statinio priėmimo naudoti aktą, o duomenys apie juos viešame registre įregistruoti 1995-01-23. Šie daiktai buvo jos asmeninė nuosavybė, kadangi jos buvęs sutuoktinis mirė dar (duomenys neskelbtini). Velionės motinos (močiutės) asmeninės nuosavybės teises į paveldėtus daiktus pavirtina ir jų registracija jos vardu VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale. Kadangi pareiškėjai po motinos (močiutės) mirties laiku (per 6 mėnesius) nesikreipė į vietos notaro biurą, todėl jie negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į motinos (močiutės) palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, tai yra jo pagrindu jiems bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą.
Pareiškėjai savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo TB atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis).
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjai yra turto palikėjos P. N. įpėdiniai (12-17, 19-20 b.l.). Palikėjos vaikaičiai paveldi pagal atstovavimo teisę (1964 m. CK 573 str. 4 d.), kadangi jų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra dar iki motinos turto palikėjos mirties (14 b.l.). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos matyti, kad P. N. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjų motinos (močiutės) įsigytas asmeninės nuosavybės teisėmis pagal 1973-06-28 statinio priėmimo naudoti aktą (8 b.l.). Pareiškėjų motina (močiutė) buvo santuokoje su S. N. tik iki pastarojo mirties 1963-12-15, todėl šie daiktai jam nepriklausė, nes kaip jau minėta palikėjos nuosavybės teisės į nurodytus daiktus įregistruotos po buvusio sutuoktinio mirties. Be to palikimą sudarantys daiktai viešame registre yra įregistruoti pareiškėjų motinos (močiutės) vardu (8 b.l.). Po motinos (močiutės) mirties pareiškėjai priėmė palikėjai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, faktiškai pradėję juos valdyti, kadangi ne tik liko gyventi name, moka mokesčius, bet ir juos prižiūri kaip savo turtą (18, 21 b.l.). Kadangi suinteresuotas asmuo TB prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą ji nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjai D. N., S. S. ir D. N. priėmė po velionės motinos (močiutės) P. N. mirties atsiradusį visą jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turėjo pareikšti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Nors remiantis paminėtu pareiškėjai praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į vietos notarą (1964 m. CK 587 str. 3d., 588 str. 1d.), tačiau jie mirusios velionės motinos (močiutės) palikimą priėmė kitu būdu, tai yra faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionės motinos (močiutės) palikimą.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjai po velionės motinos (močiutės) P. N. mirties (duomenys neskelbtini), būdami vieninteliais ir teisėtais atsiradusio palikimo įpėdiniais (1964 m. CK 573 str. 1d. 1p., 4 d.), priėmė per 6 mėnesių laikotarpį šį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, tai yra gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas (10 b.l.) (LR CK 587 str. 2d., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Be to suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjų pareiškimo pretenzijų jiems nereiškė (27-28 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai: D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos (močiutės) P. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos vardu atsiradusį palikimą, tai yra namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionės motinos (močiutės) P. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.