Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. M. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė nuobauda Ž. M. paskirta už tai, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, Taikos pr. (duomenys neskelbtini), administratore, 2010-01-14, 17 val., už atliktą paslaugą – išplautą ir išvalytą automobilį, paėmusi 150 litų juos elektroniniu kasos aparatu (toliau- EKA) apskaitė, tačiau neišdavė EKA kvito. Taip pat EKA kasos operacijų atlikimo vietoje laikė 310 litų kasos aparatu neapskaitytų pinigų. Tuo savo veiksmais pažeidė 2002-08-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto 1 dalies, 21 punkto 1 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl pažeidimo numatyto ATPK 163⁶ str. 1d.

ATPK 163⁶ str. 1d. numato administracinę atsakomybę už kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimą gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimą įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

2002-08-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus.

Ž. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 163⁶ str. 1d. paskirta už tai, kad ji už atliktą paslaugą – išplautą ir išvalytą automobilį, paėmusi 150 litų juos EKA apskaitė, tačiau neišdavė EKA kvito.

Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, patikrinimo aktu, teisme apklausto liudytojo A. A. parodymais, kurie, sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str., pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą, ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti.

Liudytojas patvirtino, jog 2010-01-14 buvo atliekamas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini) “, užsakyta paslauga – išplauti ir išvalyti automobilį. Kaina - 150 litų buvo suderinta prieš atliekant paslaugą, atsiimant automobilį už atliktą paslaugą sumokėjo administratorei Ž. M. suderintą sumą, paduodamas 200 litų kupiūrą, 50 litų buvo atiduota grąža, tačiau EKA kvitas jam išduotas nebuvo (b.l. 72). Netikėti ir atmesti liudytojo parodymus teismas neturi pagrindo. Pareiškėjos padarytą pažeidimą liudytojas užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas, liudytojo parodymai nuoseklūs. Nenustatyta, kad liudytojas galėtų būti suinteresuotas pareiškėją nepagrįstai apkaltinti.

Be to liudytojo parodymus patvirtina Ž. M. 2010-01-27 paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2010-01-14 buvo atliktas patikrinimas, kurio metu ji iš kliento už atliktas paslaugas paėmė 150 litų, šią sumą ji apskaitė EKA ir atidavė grąžą iš 200 litų. Kasos čekio nedavė, kadangi nespėjo, jį išmetė į šiukšlių dėžę, tačiau vėliau jo nerado (b.l. 32).

Pareiškėjos skundo motyvai, kad klientai padėjo jai ant stalo 150 litų, o tuo metu meistras pakvietė juos apžiūrėti išvalyto ir išplauto automobilio, kad nebuvo žinoma, kokią pinigų sumą reikia mokėti už atliktas paslaugas, jai nebuvo žinoma ir atlikta paslauga, todėl čekio kasos aparatu neišmušė yra nepagrįsti ir paneigti minėtais byloje esančiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Be to 2010-03-02 paaiškinime, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėja nurodė, kad nespėjo išduoti EKA kvito (b.l. 24).

Taigi, prieštaringus ir nenuoseklius pareiškėjos paaiškinimus teismas atmeta ir vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės.

Teismui nekyla abejonių, kad Ž. M. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, jos veiksmai pagal ATPK 163⁶ str. 1d. yra kvalifikuoti teisingai, ginčijamas nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, o skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163⁷ str. 2d.

ATPK 163⁷ str. 2d. be kita ko numato administracinę atsakomybę asmenims baustiems administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus, t.y. už asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje.

2002-08-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto 1 dalyje numatyta, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu.

Ž. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 163⁷ str. 2d. paskirta už tai, kad ji EKA kasos operacijų atlikimo vietoje laikė 310 litų kasos aparatu neapskaitytų pinigų.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. M. EKA kasos operacijų atlikimo vietoje laikė 310 litų kasos aparatu nepaskaitytų pinigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikrinimo metu kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis sutapo su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu (b.l. 51-58). 2009-09-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 71 nustatyta, kad kasos operacijų atlikimo vietos ribos bendrovėje yra – EKA stalčius, EKA aparatas Empirija, kompiuteris, spausdintuvas, kėdė, stalas (b.l. 33). Ž. M. tiek 2010-01-27 paaiškinime (b.l. 32), tiek teismo posėdyje tvirtino, kad jai nėra žinoma, kas pinigus įdėjo į stalčių ir kam jie priklauso. Liudytojas A. B. patvirtino, kad rasti 310 litų buvo jo į stalčių padėti pinigai, stalčius rakinamas, rakto pareiškėja neturėjo (b.l. 72-73). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja kasos operacijų atlikimo vietoje laikė neapskaitytus pinigus. Be to objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad grynieji pinigai buvo rasti būtent kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje taip pat byloje nėra. Taigi Ž. M. versija liko nepaneigta ir nenuginčyta.

Esant prieštaringiems įrodymams dėl pažeidimo įvykio, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. M. EKA kasos operacijų atlikimo vietoje laikė 310 litų kasos aparatu neapskaitytų pinigų ir padarė pažeidimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla šioje dalyje nutrauktina, neesant Ž. M. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 163⁷ str. 2d., sudėties (ATPK 250 str. 1d.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2010-03-16 nutarimą, kuriuo Ž. M. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, panaikinti.

K. Ž. M. veiksmus pagal ATPK 163⁶ str. 1d. ir paskirti Ž. M. administracinę nuobaudą - 200 litų baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.