Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant nuteistajai n. S., jos gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai L. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal N. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. keturių (4) MGL (520 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteista už tai, kad ji 2011 m. gegužės 4 d., L. V. internetiniame puslapyje ONE, atsiųsdama žinutę: “e klausyk baidykle, kas tu tokia, kad čia mano vaiko one slaptažodį pakeistum, ką? Staigiai, kad būtų vaiko slaptažodis toks pat kaip buvo, arba ir tave užtampysiu po teismus, dar to nebuvo, kas čia kažkokia strazdana mano vaiko One tvarkytų. Iki rytoj nebus pakeistas slaptažodis koks buvo, lauk tada policijos šaukimo! “, L. V. išgąsdino, įžeidė, pažemino užgauliai rašydama apie jos išvaizdą ir tokiu būdu ją neviešai įžeidė.

N. S. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – ją pagal BK 155 str. 2 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, L. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teismo posėdyje N. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji L. V. ir jos gynėja – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o pagal BK 155 str. 2 d. – tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad N. S. suvokė, jog užgauliai žemina nukentėjusiąją ir dėl jos išskirtinės išvaizdos ją pavadindama „baidykle“ ir „strazdana“ nukentėjusiąją neviešai įžeidė, t. y. padarė Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. pripažino ir neneigė rašiusi tekstą “e klausyk baidykle, kas tu tokia, kad čia mano vaiko one slaptažodį pakeistum, ką? Staigiai, kad būtų vaiko slaptažodis toks pat kaip buvo, arba ir tave užtampysiu po teismus, dar to nebuvo, kas čia kažkokia strazdana mano vaiko One tvarkytų. Iki rytoj nebus pakeistas slaptažodis koks buvo, lauk tada policijos šaukimo!“ ( b.l. 12-13). Tačiau apeliaciniame skunde ji teigia, kad jos kaltės dėl BK 155 str. 2 d. numatytos veikos padarymo, nėra, kadangi ji nukentėjusiosios nėra mačiusi, todėl jos išvaizdos nežino, minėtą tekstą parašė būdama susijaudinusi dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, susijusių su jos dukra – nukentėjusioji pakeitė jos dukros prisijungimo prie internetinio puslapio slaptažodį, be to, nurodo, kad ji išreiškė nuomonę apie nukentėjusiąją. Tačiau šie apeliantės teiginiai nepagrįsti. Iš byloje esančio, prieš tai pacituoto teksto, kurį parašė N. S. ( b.l. 8) matyti, kad ji savo reikalavimą sugrąžinti dukters slaptažodį išdėstė raštu, tačiau užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma. Nors N. S. ir nenaudojo nepadorių formuluočių, tačiau neabejotinai, žodžiais, nukreiptais į nukentėjusiosios fizinę išvaizdą - „baidyklė“, „strazdana“ siekė ją įžeisti, juo labiau, kad pati apeliantė nurodo, kad parašė nukentėjusiajai dėl pakeisto dukters slaptažodžio. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. atsiranda už užgauliai, nederama forma suformuluotus, žeminančius žmogų rašytinius atsiliepimus, akivaizdžiai prieštaraujančius įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais apeliantės veiksmais, ir tai rodo objektyviosios nusikalstamos veikos aplinkybės. Apeliantė žinutę parašė L. V. internetiniame puslapyje ONE.lt, taigi ji buvo skirta būtent L. V.. Nors apeliantė nurodo, kad ji buvo susijaudinusi dėl nukentėjusiosios elgesio pakeičiant jos dukros slaptažodį, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai jos atsakomybės nepašalina. Žinutėje išdėstytas ne tik jos pasipiktinimas dėl dukters slaptažodžio pakeitimo ir reikalavimas sugrąžinti buvusį slaptažodį, tačiau ir naudojamas kreipinys „baidykle“. Lietuvių kalbos žodyne (2005m. LKŽe, www.lkz.lt) pateikiamos kelios šio žodžio reikšmės: 1. žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą, 2. baisus padaras, šmėkla, 3. pusbeždžionė. Taigi, kalbant apie žmogų, žodis „baidyklė“ bendrinėje šių laikų lietuvių kalboje vartojamas siekiant apie jį atsiliepti užgauliai. Nei viena šio žodžio reikšmė nenurodo žmogaus teigiamo apibūdinimo, todėl toks išsireiškimas, kreipimasis į asmenį pagrįstai laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu, kaip nukentėjusioji jį ir suprato. Tai, kad tokiu žodžiu kreipdamasi į nukentėjusiąją ją pažemins, įžeis, užgaus, N. S. suprato ir suvokė bei to siekė, t.y. ji veikė tiesiogine tyčia. Rašydama žinutę nukentėjusiajai, N. S. neapsiribojo dalyku, dėl kurio ji kreipiasi į L. V.. Iš teksto, kurį ji parašė L. V., matyti, kad ji vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu ją neigiamai apibūdinančius žodžius. Kitas pavartotas žodis „strazdana“ pats savaime nėra užgaulus ar įžeidžiantis, tačiau šiuo atveju jis susietas su tam tikrais nukentėjusiajai būdingais požymiais bei kreipiniu į nukentėjusiąją žodžiu „baidyklė“, taigi siekiant nukentėjusiąją įžeisti dėl jos išvaizdos bruožų.

Nors apeliantė nurodo, kad ji nukentėjusiosios nepažinojo, tačiau iš jos apeliacinio skundo matyti, kad ji pati nurodė, jog taip pasielgė dėl besitęsiančio konflikto su buvusiu vyru, o pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad iš savo dukros S. S. sužinojo, kad jos slaptažodį pakeitė jos tėvo draugė - L. V.. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad N. S. nežinojo apie nukentėjusiosios išvaizdą ir dėl to, kad liudytoja L. R. nurodė, jog jos sesuo L. V. yra išskirtinės išvaizdos ir pasityčiojimas iš jos išvaizdos ją labai įskaudino ( b.l. 54).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.