Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Su Šiaulių TI sprendimu nutraukti pasimatymą pareiškėja nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisės aktai nedraudžia suimtajam turėti ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, jei suimtasis nepažeidžia nustatytos pasimatymų su artimaisiais tvarkos. Nuobauda sutuoktiniui buvo paskirta 2017-11-24, t.y., prieš 35 dienas, ilgalaikis pasimatymas paskirtas 2017-12-29. Buvo pakankamai daug laiko nustatyti, kad suimtasis turi galiojančių nuobaudų ir priimti atitinkamus sprendimus, informuoti suinteresuotus asmenis. Šiaulių TI administracija suteikė ir sudarė galimybes ilgalaikiam pasimatymui prasidėti ir po to neteisėtai, dėl pačių Šiaulių TI pareigūnų kaltės, pasimatymą nutraukė.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas dėl suimtųjų teisės pasimatyti su savo artimaisiais, šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta, kad teisė į pasimatymą suteikiama galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam, iš konteksto ir vadovaujantis logiškumo principu išplaukia, kad pasimatymai gali būti suteikiami tiems suimtiesiems, kurie neturi galiojančių nuobaudų, paskirtų už pasimatymų tvarkos pažeidimus. Suimtajam, baustam už kitus pažeidimus, nesusijusius su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimta teisė matytis su savo artimaisiais. Be to, nustatyta ir diskriminacija tarp suimtųjų, nes tą pačią dieną kitas suimtasis, kuriam taip pat buvo paskirta nuobauda už tokį patį suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą, kaip ir S. V., laisvai išbuvo visą jam suteiktą ilgalaikį pasimatymą. Šiaulių TI administracija, netinkamai aiškindama Suėmimo vykdymo įstatyme numatytą suimtųjų teisę matytis su savo artimaisiais, sukelia diskriminacinius požymius tarp asmenų, turinčių suimtųjų ir nuteistųjų statusus.

Pareiškėjos M. B. – V. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. rašto Nr. 17/01-179, kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos skundą dėl Šiaulių TI administracijos veiksmų, bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-1107, kuriuo Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštas nebuvo panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą dėl nutraukto ilgalaikio pasimatymo Šiaulių TI su sutuoktiniu S. V..

Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisę pasimatyti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-09-01) 22 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, <....>, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato, kad pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojant nuo 2017-11-28) 62 - 72 punktuose sakoma, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka; asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biure pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą ir pavardę, asmens statusą suimtojo (nuteistojo) atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), suimtojo (nuteistojo), su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardą ir pavardę, pageidaujamo pasimatymo rūšį ir trukmę; su prašymu pateikiami dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti suimtojo ryšį su į pasimatymą atvykusiu asmeniu. Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymą, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo įgaliotą pareigūną, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo pasimatymo rūšį, pasimatymų kiekį ir trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako, – atsisakymo motyvus. Rašytinis prašymas su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo perduodamas tardymo izoliatoriaus darbuotojui, atsakingam už pasimatymo vykdymą. Asmenis, atvykusius į pasimatymą, pasimatymų biuro darbuotojas pasirašytinai rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą informuoja apie atvejus, kada gali būti nutraukiamas pasimatymas. Jeigu pasimatymo metu asmenys pažeidžia vidaus tvarką, pareigūnas juos įspėja, tačiau jei pažeidimas pasikartoja ar padaromas naujas, pareigūnas turi teisę nutraukti pasimatymą. Pareigūnas, nutraukęs pasimatymą, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus direktoriui. Apie įvykusį arba nutrauktą pasimatymą įrašoma Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje arba elektroninėje apskaitos sistemoje, nutrauktas pasimatymas įrašomas kaip įvykęs.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-310 patvirtino Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių TI laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašą (64-66 b. l.), pagal kurį pasimatymai skirstomi į pasimatymus be fizinio kontakto, trumpalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu ir ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu. Trumpalaikiai pasimatymai su fiziniu kontaktu gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo ir trunka ne ilgiau kaip tris valandas, ilgalaikiai pasimatymai su fiziniu kontaktu vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ir gali trukti ne ilgiau kaip parą. Lankytojai, norintys pasimatyti su suimtuoju, turi iš anksto užsiregistruoti į pasimatymą bei suderinti pasimatymo rūšį, trukmę, suteikimo datą ir laiką, lankytojų registravimas į pasimatymus vykdomas atvykus į Šiaulių TI siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biurą, paskambinus telefonu, elektroniniu paštu, paštu. Prašymas dėl pasimatymo paprastai turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki norimo gauti pasimatymo. Biuro darbuotojas, gavęs lankytojo prašymą dėl pasimatymo suteikimo, nustato, ar suimtasis turi teisę gauti prašomos rūšies pasimatymą ir informuoja lankytoją arba suimtąjį apie priimtą sprendimą suteikti (nesuteikti) pasimatymą, lankytojai registruojami atitinkamų pasimatymų registracijos žurnaluose.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėja M. B. – V. Šiaulių TI direktoriui pateikė rašytinį prašymą leisti pasimatyti su vyru S. V. (40 b. l.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas M. A., teikdamas informaciją Kalėjimų departamentui (atsakydamas į klausimus dėl S. V. ir jo sutuoktinės pasimatymo), nurodė, kad M. B. – V. skambutį priėmė ir rezervaciją ilgalaikiam pasimatymui paskyrė Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė V. V., kuri patikrino suimtiesiems skirtų nuobaudų registre esančią informaciją, tačiau registre nebuvo matyti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą, todėl M. B. – V. ilgalaikiam pasimatymui buvo rezervuota 2017 m. gruodžio 29 d. (73-74 b. l.). Pareiškėjos rašytiniame prašyme leisti pasimatyti su vyru S. V. įrašyta rezoliucija „Leisti iki 1 paros, jei neturi galiojančios nuobaudos“ bei prierašas prašymo apačioje „S. V. turi galiojančią drausminę nuobaudą“ (40 b. l.). Suimtojo S. V. pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje įrašyta, kad 2017-12-29 įvyko ilgalaikis iki 23 val. pasimatymas su žmona M. B. – V. (58 b. l.). Ilgalaikių pasimatymų su fiziniu kontaktu registracijos žurnale atžymėta, kad pasimatymas neįvyko, šią aplinkybę Šiaulių TI nurodė ir Kalėjimų departamentui (62-63, 73-74 b. l.). 2018 m. sausio 2 d. M. B. – V. Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų, kuriame nurodė, jog į ilgalaikį pasimatymą registravosi 2017-12-15, 2017-12-29 atvyko iš Vilniaus ir 9.00 val. jai buvo leista susitikti su vyru, tačiau pasimatymas buvo nutrauktas dėl galiojančios jos sutuoktiniui skirtos nuobaudos (29-30 b. l.). Šiaulių TI direktorius pareiškėjai atsakė 2018-02-06 raštu Nr. 17/01-179 (skundžiamas aktas), kuriame pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, taip pat nurodė, jog paaiškėjus aplinkybėms, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą ir neatitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, ilgalaikis pasimatymas iki 1 paros jam suteiktas nebuvo (27-28 b. l.). Nesutikdama su šiuo Šiaulių TI direktoriaus atsakymu, pareiškėja jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018-04-04 sprendime Nr. 2S-1107 (skundžiamas aktas) nurodė, kad Šiaulių TI administracija, pastebėjusi, jog buvo pažeista pasimatymų suteikimo procedūra, tinkamai įvertino susidariusias aplinkybes (galiojančią S. V. nuobaudą) ir pagrįstai nutraukė ilgalaikį pasimatymą (22-24, 31-32 b. l.).

Pareiškėjui S. V. nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje atėmimas 2 savaitėms paskirta 2017 m. lapkričio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (12 b. l.). Iš 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos Nr. 61/04-116 (70 b. l.) matosi, kad šis nutarimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Šiaulių tardymo izoliatoriui buvo išsiųstas 2017-12-04, Šiaulių TI gautas 2017-12-07, pareiškėjas su jam paskirta nuobauda buvo supažindintas 2017 m. gruodžio 11 d., ir tą pačią dieną pradėjo ją vykdyti, taigi 2017 m. gruodžio 25 d. jau turėjo būti ją atlikęs. Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu per šešis mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo nuobaudų neturi. Taigi pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. turėjo galiojančią nuobaudą, todėl pasimatymas jam negalėjo būti suteiktas.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių TI laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo 8 punktu (65-66 b. l.), nustatyti, ar suimtasis turi teisę gauti prašomos rūšies pasimatymą (tuo pačiu, ar neturi galiojančių nuobaudų), privalo biuro darbuotojas, gavęs lankytojo prašymą dėl pasimatymo suteikimo, be to, apie priimtą sprendimą jis privalo informuoti lankytoją arba suimtąjį, turintį galimybę pranešti jį aplankyti norinčiam asmeniui. Iš Šiaulių TI pažymos, pateiktos Kalėjimų departamentui (73-74 b. l.), matosi, kad M. B. – V. skambutį priėmė ir ilgalaikio pasimatymo datą suderino Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė V. V., taigi būtent ji privalėjo patikrinti, ar S. V. neturi galiojančių nuobaudų. Šiaulių TI Kalėjimų departamentui nurodė, kad „šiai pareigūnei patikrinus suimtiesiems skirtų nuobaudų registre esančią informaciją nebuvo matyti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą“, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius jau 2017-12-07 gavo nutarimą dėl nuobaudos S. V. skyrimo ir žinojo, kad pastarasis turi galiojančią nuobaudą, tačiau nepasitikrino, ar ši nuobauda įrašyta į nuobaudų registrą, ir nepagrįstai rezervavo pasimatymo laiką, iki pat pasimatymo dienos nepranešė pareiškėjai, kad jos sutuoktinis neturi teisės į pasimatymą dėl galiojančios nuobaudos. Atsiliepime teismui atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2017-12-29 9.00 val. atvykus į Šiaulių TI pasimatyti su vyru ir užpildžius rašytinį prašymą (40 b. l.), ji iš karto kartu su sutuoktiniu buvo įleista į ilgalaikio pasimatymo patalpas, kuriose išbuvo iki 14.00 val., nors nei Šiaulių TI direktorius, nei kitas atsakingas pareigūnas dar nebuvo priėmę sprendimo dėl pasimatymo suteikimo. Nors Šiaulių TI tiek rašte Kalėjimų departamentui, tiek atsakyme į pareiškėjos skundą bei atsiliepime teismui nurodo, kad ilgalaikis pasimatymas pareiškėjai nebuvo suteiktas dėl galiojančios S. V. nuobaudos, tačiau faktiškai pasimatymas įvyko, nes nuo 9.00 iki 14.00 val., t.y. net 5 valandas, sutuoktiniai praleido kartu ilgalaikių pasimatymų kambaryje, tik nebuvo tinkamai įformintas nei kaip trumpalaikis, nei kaip ilgalaikis pasimatymas dėl Šiaulių TI pareigūnų kaltės, o 14.00 val. jis buvo nutrauktas. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, pasimatymas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jo metu asmenys pažeidžia pasimatymų tvarką, t.y., nesilaiko nustatytų reikalavimų ir draudimų, kurie išvardinti prašymo leisti pasimatyti formoje (40 b. l.), galimybės nutraukti pasimatymą dėl kitų priežasčių teisės aktai nereglamentuoja. Taigi nagrinėjamu atveju faktiškai vykstantis pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasimatymas buvo nutrauktas be įstatyminio pagrindo. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai tiek suteikdami pareiškėjai ilgalaikį pasimatymą, tiek jį nutraukdami pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų visumos pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja tikėjosi ilgalaikio pasimatymo su vyru, dėl pasimatymo atvyko į Šiaulius iš Vilniaus, palikusi 2017-10-25 gimusį krūtimi maitinamą kūdikį, tačiau pasimatymas buvo nepagrįstai nutrauktas, dėl ko pareiškėja patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, iš Vilniaus gimdymo namų pateiktų dokumentų matosi, kad jai 2017-12-30 diagnozuota hipogalaktija (sumažėjęs pieno išsiskyrimas) (92-94 b. l.). Tačiau pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad dėl patirto streso ją kankina tokie sveikatos sutrikimai, kaip nemiga, baimės, nors įrodymus privalo pateikti proceso šalys (ABTĮ 56 str. 4 d.). Be to, pareiškėja privalo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp jos patirtos neturtinės žalos bei atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y., kad nemiga ir kiti negalavimai atsirado dėl patirto streso nutraukus pasimatymą su vyru.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.