Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1988-04-14 pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 4, 6 p., 225 straipsnio 1 dalį – 42 straipsnį – laisvės atėmimu 15 metų; 2002-06-11 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 6 mėn. 17 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-10 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį – BK 63 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėn.; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) Kauno apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 p., laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose, bausmę atlikęs 2014-10-23, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2014-12-22, apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė apie trisdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-12-22, apie 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę R. Ž., tik nesutinka su tuo, kad sugyventinei sudavė 30 smūgių. Nurodė, kad jei būtų tiek mušęs sugyventinę, ją tikrai būtų užmušęs, todėl tiek kartų suduoti negalėjo. Konfliktas įvyko dėl streso, nes juos buvo ištikusi nelaimė, nes tą dieną mirė jų mėnesio amžiaus kūdikis, abu su sugyventine R. Ž. buvo strese. Jis bandė raminti sugyventinę, nes jai buvo prasidėjęs isterijos stresas, ji šaukė, kad ji pati nužudė kūdikį, ir ji net galvojo apie savižudybę, ją bandė raminti, kad mama reikalinga ir kitiems vaikams, bet ji nesiliovė. Sugyventinė kelias valandas buvo streso būsenoje ir jam dėl to nelaikė nervai, todėl kelis kartus galėjo suduoti savo sugyventinei, bet tikrai ne 30 kartų, kur sudavė taip pat pasakyti negali. Jei nebūtų ištikusi tokia nelaimė, tikrai nebūtų smurtavęs prieš sugyventinę, be to, dar buvo išgėręs. Dėl šio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo sugyventinės iškarto atsiprašė ir susitaikė (71-72, 75-76 b. l.).

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad 2014-12-22, apie 14.30 val. mirė jos ir sugyventinio V. K. bendras vaikas, kuriam buvo 1 mėnuo. Dėl to ji buvo streso būsenoje ir kaltino save dėl kūdikio mirties. Sugyventinis bandė ją guosti, tačiau ji nesileido guodžiama. Visų aplinkybių ji neprisimena, tačiau kažkuriuo momentu jai sudavė smūgius, tačiau kiek smūgių ir kur ji tiksliai neatsimena dėl buvusio streso. Ji smūgių neskaičiavo, tačiau tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Mano, kad smūgius ji galėjo pati išprovokuoti dėl jos patirto streso, strese dėl kūdikio mirties buvo ir pats sugyventinis. Pas medikus dėl sumušimų nesikreipė. Turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio nereiškia. Ji su sugyventiniu susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (16, 19-21, 23-24 b. l.).

Liudytojas D. M. parodė, kad 2014-12-23, apie 21.58 val., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais A. R. ir A. S., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėjo seserį. Apie 22.08 val., tikslaus laiko pasakyti negali, atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko nukentėjusioji R. Ž.. Apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji nenorėjo nieko aiškinti, ji buvo susijaudinusi, sutrikusi nenorėjo bendrauti, bet ant jos veido akivaizdžiai matėsi sužalojimas, tai yra kraujosruva po kaire akimi. Moteris aiškino, kad niekas policijos nekvietė ir nieko ji nenori, bet iš jos elgesio matėsi, kad jai kažkas yra atsitikę. Jis jai paaiškino, kad ją gali apsaugoti ir suteikti pagalbą, po ko R. Ž. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis V. K., nes ją kaltino kūdikio mirtimi. Taip pat moteris paaiškino, kad jai sugyventinis sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, apie tai, kad ją mušė į kitas kūno vietas, nieko nesakė. Po to R. Ž. dar paaiškino, kad bijojo paaiškinti įvykio aplinkybes, nes vyras gali su ja susidoroti (25-26 b. l.).

Liudytojas A. R. parodė, kad 2014-12-23, apie 21.58 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. M., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėjo seserį. Apie 22.08 val., atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko nukentėjusioji R. Ž., su kuria bendravo kolega D. M.. Jis pats su nukentėjusiąja nebendravo, tik matė ant jos veido smurto žymę - po kaire akimi kraujosruvą. Kiek R. Ž. buvo suduota smūgių, pasakyti negali, nes nežino. Jis bendravo su V. K., kuris paaiškino, kad tą dieną nesmurtavo prieš savo sugyventinę. Moteris atrodė išsigandusi, pasimetusi, isterijos būsenoje, verkė. Pasiūlius jai iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nukentėjusioji atsisakė (27-28 b. l.).

Liudytojas D. P. parodė, kad 2014-12-24, apie 00.00 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo nustatyta, kad nukentėjusioji yra R. Ž.. Apklausos metu ji paminėjo, kad jai sugyventinis V. K. sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Moteris tiksliai jai suduotų smūgių įvardinti negalėjo. Moteris buvo pasimetusi, strese, nes tą pačią dieną, kai prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas, mirė jos mėnesio amžiaus kūdikis. Moteris buvo sutrikusi ir aiškino, kad ji tik nori ramiai palaidoti vaiką. Ant R. Ž. veido akivaizdžiai matėsi mėlynė, tai yra kairėje pusėje po akimi. Ji taip pat paminėjo, kad vyras prieš ją smurtavo ne pirmą kartą ir ji jo bijo (29-30 b. l.).

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2014-12-23, apie 19.58 val. būdamas Kaune, gavo SMS iš mamos, kad jo sesuo R. Ž. yra sumušta, vos prašneka, kas sumušė nesakė, bet jis suprato, kad sumušė jos sugyventinis V. K., nes jis anksčiau yra smurtavęs prieš seserį. Apie įvykį jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Pats su seserimi nebendravo (34 b. l.).

Iš 2014-12-24 R. Ž. pareiškimo matyti, kad 2014-12-22, apie 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis V. K. ją sumušė, suduodamas apie 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (4 b. l.).

Iš 2014-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (6-10 b. l.).

Iš 2014-12-23 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad sugyventinis V. K. savo sugyventinei R. Ž. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, padarydamas kraujosruvą po kaire akimi, ir sukeldamas fizinį skausmą. Sugyventinis jai sudavė, bet ji bijo pasakoti, nes su ja susidoros, taip yra buvę anksčiau. Pažymėta sumušimo vieta (11 b. l.).

Iš 2014-12-24 pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad girtas sugyventinis V. K. 2014-12-22, apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušė savo sugyventinę R. Ž., suduodamas apie 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (12 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC, apie V. K. smurtavimą sugyventinės R. Ž. atžvilgiu (36-39 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo duomenų (alkotesterio parodymo) matyti, kad 2014-12-23, 22.39 val. V. K. nustatytas 1,07 promilės girtumas (40 b. l.).

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę arešto bausmę (86 b. 1.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis V. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (52-55, 57-60, 62 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (49-50 b. l.), nedirbantis (46 b. l.), registruotas darbo biržoje (47 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-12-23 iki 2014-12-24 (viena para) (BK 66 str.) (64, 65 b. l.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (81-82 b. l.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė, esanti voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 60 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-23 iki 2014-12-24 – vieną parą.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę (voke), palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.