Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovei M. S., atsakovui E. R., trečiųjų asmenų atstovams L. G., R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, pareikštą atsakovui E. R., byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ Vilniaus miesto būstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 25,23 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3,95 kv. m bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 ir a-2 (58/100 iš 6,81 kv. m), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 6). Namo, kuriame yra šis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdo ieškovas. Ieškovas nuo 2010-01-01 iki 2015-03-10 šiam butui (duomenys neskelbtini), skaičiavo mokesčius už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (b.l. 13-14): mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, namo naudojimo techninę priežiūrą, elektrą bendroms reikmėms, komunalinių atliekų išvežimą, skystas atliekas. Į bylą pateiktas apyvartos žurnalas, 2015 m. balandžio mėn. mokamasis pranešimas (b.l. 10) liudija, kad už šiuo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo (namo techninės priežiūros) ir komunalines paslaugas (komunalinių atliekų išvežimą, skystas atliekas, elektrą bendroms reikmėms) yra likusi 398,78 Eur skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.84 str. 4 d. nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 str. 3 d. – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Tačiau šios įstatymo nuostatos nedraudžia butų ir kitų patalpų savininkui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad šias išlaidas apmokės jis. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Tokią įstatymo nuostatų dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas taikymo ir aiškinimo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, 2013-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), nurodydamas, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 str. 4 d. ir 4.82 str. 3 d. nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas.

Tiesa, sutiktina su trečiuoju asmeniu Vilniaus m. savivaldybe, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (tarp jų išlaidos už komunalinių paslaugų išvežimą, skystas atliekas, elektrą bendroms reikmėms). Šios asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2012-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012). Todėl šios išlaidos, esant įrodytam gyvenamųjų patalpų nuomos faktui, bet kuriuo atveju tenka jų nuomininkui ir pilnamečiams jų šeimos nariams, kurie pagal CK 6.589 str. turi tokias pačias pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.493 str. numato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Pagal CK 6.584 str., kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokestis už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valdymą ir kitas), imamas atskirai nuo nuompinigių.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001-05-30 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 205 šis butas buvo išnuomotas J. R. (b.l. 40-43). Šia nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 p.). Nuomos sutartyje buvo taip pat numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties (5 p.). J. R. mirė 2010-09-14 (CPK 179 str. 3 d.). Po J. R. mirties buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp J. R. šeimos narių ir Vilniaus m. savivaldybės sudaryta nebuvo (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo ieškinyje nurodomu ginčo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-10 bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę N. R. (nuo 1985-02-22), kuri 2014-05-14 mirė (b.l. 12), taip pat atsakovas (nuo 1985-05-14) (b.l. 7). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai bute ginčo laikotarpiu gyveno N. R.. Įrodymų, kad bute (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyveno atsakovas, byloje nėra (CPK 178 str.). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2009-06-25 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, o į laisvę buvo paleistas 2011-08-03. 2011-11-20 atsakovas ir vėl buvo sulaikytas iki 2011-11-21, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi, 2012-01-28 nutartimi, 2012-03-27 nutartimi nuo 2011-11-28 jis buvo suimtas iki 2012-08-30, kuomet Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą 3 metų laisvės atėmimo bausme. Į laisvę atsakovas buvo paleistas 2014-11-26. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi, 2015-02-05 nutartimi atsakovas ir vėl buvo suimtas nuo 2014-12-11 iki 2015-04-09, kuomet Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka iki šiol. Nors Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenyse nurodyta, kad tiek 2011-08-03, tiek 2014-11-26 atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2011-11-28, taip pat laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-11 atsakovas faktiškai atvyko gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas tokią aplinkybę neigia, o kitų ją patvirtinančių įrodymų byloje apskritai nėra (CPK 185 str.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-20096-534/2014 buvo iškeldintas iš buto (duomenys neskelbtini), kartu su tuo metu jau mirusia N. R. (CPK 179 str. 3 d.). Šio Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimo už akių faktinį įvykdymą liudija antstolio A. B. 2015-03-10 iškeldinimo protokolas (b.l. 38), kuriame nurodoma, kad E. R. iš buto geruoju neišsikėlė, todėl jis keldinamas priverstinai, jam nedalyvaujant, skolininkui priklausančio turto, turinčio materialinės vertės, bute nėra. Nors ieškovas, tretieji asmenys nurodytus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus prašė vertinti, kaip patvirtinančius atsakovo gyvenimą bute (duomenys neskelbtini), naudojimąsi juo ginčo laikotarpiu, teismas su tokiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-20096-534/2014 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį grindė tuo, kad po J. R. mirties 2010-09-14 niekas iš jo šeimos narių su buto savininku nesudarė nuomos sutarties, todėl prarado teisę jame gyventi. Būtent tuo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-20096-534/2014 ir buvo patenkintas Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu už akių. Šiame sprendime nebuvo konstatuota aplinkybė, kada atsakovas prarado teisę į butą (duomenys neskelbtini), todėl juo remtis nustatant praradimo teisės į nuomojamą butą momentą teismas neturi jokio pagrindo. Ši aplinkybė kaip turinti esminę reikšmę nagrinėjamai bylai nustatytina pastarojoje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas gyvenamosios patalpos nuomos sutartį apibrėžia kaip sutartį, kuria nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (6.576 str.). Nuomininkas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudaro nors ir sudaro savo vardu, tačiau ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų. Nuomininko šeimos nariais yra pripažįstami taip pat kartu gyvenantys jų nepilnamečiai vaikai (CK 6.588 str. 1 d.). Atsakovas neneigia apsigyvenęs bute (duomenys neskelbtini), 2001-05-30. Todėl sutiktina, kad atsakovas buvo J. R. šeimos narys, įvertinus tai, kad jis yra J. R. sūnus, kuris 2001-05-30 buvo nepilnametis (CPK 185 str.). Tačiau tai, kad atsakovas buvo J. R. šeimos nariu 2001-05-30 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 205 sudarymo metu negali būti pagrindu konstatuoti jo buvimą šeimos nariu ir ginčo laikotarpiu.

CK 6.591 str. 1 d. numato, kad laikinai išvykusiam šeimos nariui teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą yra paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Suimtiems nuomininko šeimos nariams teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą yra paliekama visam tardymo ir teismo laikui, o pasibaigus šiam laikui laikinai išvykusiam šeimos nariui teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 2 d. 7 p., 3 d.). Pasibaigus pastarajam terminui, laikinai išvykęs nuomininko šeimos narys teisę nuomojamą savivaldybės gyvenamąją patalpą praranda (CK 6.591 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas iki ginčo laikotarpio pradžios 2010-01-01 jau ilgiau nei šešis mėnesius atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuotina, kad ginčo laikotarpio pradžios dieną 2010-01-01 jis jau buvo praradęs teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 3, 4 d., CPK 185 str.).

Tiesa, CK 6.591 str. 5 d. numato, kad jeigu laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto šešių mėnesių termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Byloje nustatyta, kad į laisvę atsakovas išėjo tik 2011-08-30, vėliau 2014-11-26. Tačiau byloje nenustatyta, kad išėjęs į laisvę, atsakovas grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-08-03 išėjęs į laisvę jis buvo atvykęs pas motiną N. R., kuri gyveno bute (duomenys neskelbtini), tačiau pats gyventi į butą negrįžo. Netikėti šiais atsakovo paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, nes priešingų įrodymų byloje apskritai nėra (CPK 178, 185 str.). Abejoti šiais parodymais neleidžia ir atsakovo paaiškinimai, kad išėjęs į laisvę 2011-08-03 jis mamos prašymu sumokėjo dalį skolos trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bei prašė pakeisti pagrindinį buto nuomininką į jį. Priešingai, įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patenkinti jo prašymą pakeisti pagrindinį nuomininką į jį atsisakė, tik dar kartą patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2011-11-20, taip pat laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-12, atsakovo teisė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ne tik nebuvo atnaujinta CK 6.591 str. 5 d. nustatyta tvarka, bet ir pats trečiasis asmuo nepripažino jį tokią teisę turinčiu.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašo įvertinti ir tai, kad trečiojo asmens žinion butas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas tik 2015-03-10 įvykdžius Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-20096-534/2014. Teismas sutinka, kad pagal CK 6.499 str. nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, ir atlygintų nuostolius. Tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina. Viena vertus, ginčas šioje byloje vyksta ne su buto savininku ir/ar patikėtiniu. Kita vertus, byloje nustatyta, kad nepaisant to, kad ginčo laikotarpio pradžiai 2010-01-01 atsakovas jau buvo praradęs teisę į butą (duomenys neskelbtini), butas nebuvo laisvas: buto pagrindinis nuomininkas J. R. mirė 2010-09-14, o po jo mirties bute liko gyventi N. R., kuri mirė 2014-05-14. Po N. R. mirties atsakovas neperėmė jokių jos teisių ir pareigų (CPK 179 str. 3 d.).

Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuomininko šeimos narys, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Valstybė šioje byloje patyrė 3,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nusprendžia:

ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, juridinio asmens kodas 121458016, 3,04 Eur (tris Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.