Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas aukštasis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2017-08-20, apie 19.07 val., Ukmergės r., kelyje Ukmergė - Taujėnai, 12 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo A. Š. vardu registruotą automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,20 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu G. J. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotos parodymus (b. l. 97-98, 101-102), nurodė, kad 2017-08-20 kartu su S. G. ir D. V. vartojo alkoholį. Kur ir dėl ko buvo išvažiavęs D. V. automobiliu AUDI A6, neprisimena. Kaip vairavo D. V. priklausantį automobilį AUDI A6, kuomet D. V. sėdėjo šalia, to neprisimena. Tai, kad vairavo D. V. priklausantį automobilį ir padarė eismo įvykį, suvokė tik po to kai šis eismo įvykis įvyko. Nuoširdžiai gailisi dėl šio poelgio, atlygino eismo įvykiu padarytą turtinę žalą VĮ „Vilniaus regiono keliai“. A. V., kaip (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendrauja jau daug metų, kartu sportuoja, jam yra didelis autoritetas, apie šį poelgį kalbėjosi, į jo žodžius įsiklauso, yra pakviestas kiekvieną savaitę lankyti pamaldas, mano, kad nenuvils laiduotojo ir nepraras jo pasitikėjimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas A. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta ne vienus metus. Gyvena abu (duomenys neskelbtini), kartu sportuoja, pažįsta ir kaip aktyvų visuomenininką. Teko su G. J. bendrauti ir kaip su darbuotoju, gali jį apibūdinti kaip atsakingą, darbštų ir korektišką asmenį. Stebina, kad G. J. galėjo taip neatsakingai pasielgti, mano, kad tai vienakrtinis atvejis, nes jį apibūdintų kaip vertybiškai orientuotą asmenį, besilaikantį visuomenės moralinių nuostatų. Į laidavimą žiūri labai atsakingai, tokios atsakomybės nesiimtų žmogaus nepažinodamas, pasitiki G. J. pasiryžimu ateity elgtis pagal moralės normas bei teisės aktų reikalavimus. Ketina dėti visas pastangas, kad padėti G. J. tą pasiryžimą realiai įgyvendinti.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2017-08-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-42772-17, pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7 d. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo /b.l. 1/.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2017-08-20, apie 13 val., jam priklausančiu automobiliu AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavau į Ukmergės r., Taujėnų mstl., pas S. G.. Tuo metu pas S. G. buvo nepažįstamas vyriškis vardu Gintaras, su kuriuo kartu S. G. gėrė alų. Be to, kartu su jais gėrė S. G. sugyventinė vardu E., kurios pavardės nežino. Nupirkę degtinės grįžo į S. G. namus ir girtavo. Automobilis buvau paliktas kieme, jo užvedimo raktelį buvau paliktas spynelėje, nes buvau įjungęs groti muziką. Ar tai baigus gerti, ar tai begeriant, užsnūdo prie stalo, o pabudęs pastebėjo, kad nėra G. S. G. miegojo kitame kambaryje. Pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio. Iš E. sužinojo, kad jo automobiliu išvažiavo G. Dėl to, kad jo automobiliu, jo neatsiklausęs išvažiavo G., dėl to pernelyg nesusirūpino, kadangi pamanė, kad jis grįš ir viskas bus gerai. Todėl vienas gėriau alų. Tačiau praėjus apie porai valandų pradėjo nerimauti, kadangi G. nepervažiavo jo automobilio. Svarstė skambinti į policiją, kai tuo metu grįžo G., t. y. atvažiavo jo automobiliu. G. neklausė, o jis pats nieko nesakė kur ir ko buvo išvažiavęs. Dėl to, kad G. buvo išvažiavęs jo automobiliu, jam nereiškia ir nereikš jokių pretenzijų. Po to baigęs gerti alų, nuėjo į savo automobilį ir atsisėdęs į priekinę keleivio sėdynę užsnūdo. Kuomet įsėdo į savo automobilį, iki užsnūstant, į vairuotojo vietą niekas nebuvo įsėdęs. Kadangi niekur neketino važiuoti, todėl tarp jo ir G. negalėjo būti jokios kalbos apie kokį nors važiavimą jo automobiliu. Pabudau įvykus eismo įvykiui, t. y. kai mano automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus, be to iš išsiskleidė automobilio saugos pagalvės. Kuomet pabudau įvykus eismo įvykiui, aš neprisimenu, kur tuo metu buvo G., t. y. neprisimenu, ar jis dar tebesėdėjo mano automobilyje, ar buvo iš jo išlipęs. G. už sudaužyta jo automobilį, žadėjo atiduoti savo automobilį VW PASSAT. G. J. pretenzijų neturi (b. l. 6-7, 46).

Liudytojas S. G. parodė, kad 2017 m. vasaros pabaigoje, savo namuose kartu su G. išgėrė vieną butelį degtinės. Po to automobiliu AUDI A6 atvažiavo D. V.. Gėrė trise. Begeriant užsnūdo, o D. V. ir G. toliau girtavo. Kuomet pabudo D. V. ir G. jau nebebuvo. Sekančią dieną iš sugyventinės E. S. sužinojo, kad G. vairuodamas D. V. automobilį padarė eismo įvykį (b. l. 17).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, apie 15 - 16 val. grįžusi į namus, rado sugyventinį S. G. girtaujantį kartu su D. V. ir G., kurio pavardės nežino. Kartu su jais taip pat vartojo alkoholį. S. G. užmigo, G. išėjo į kiemą. Vėliau į kiemą išėjusi kartu su D. V., pastebėjo, kad kieme nebėra D. V. automobilio AUDI. Įtarė, kad automobiliu galėjo išvažiuoti G., kuria atvažiavo po panašiai 15 min. Tuo metu D. V. įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę ir joje miegojo. G. išėjo į kiemą. Vėliau pastebėjo, kad kieme nebėra D. V. automobilio. Vėliau telefonu bendraudama su D. V. sužinojo, kad G. vairuodamas jo automobilį padarė eismo įvykį (b. l. 19).

Akistatos metu liudytojas D. V. patvirtino, kad kartu su S. G., E. S. ir G. J. vartojo alkoholį. Jam priklausantį automobilį AUDI A6 buvo palikęs kieme. G. J. jo automobiliu buvo išvažiavęs, o jam grįžus būdamas neblaivus, miegojo automobilyje, nubudo įvyko eismo įvykiui (b. l. 21-22).

Liudytojas G. Č. parodė, kad 2017-08-20, apie 18.45 val., važiuodamas link Taujėnų mstl., pastebėjo kelio dešinėje pusėje stovintį apgadintą automobilį AUDI, priklausantį D. V.. D. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Šalia vairuotojo durelių stovėjo nepažįstamas plikas vyriškis, kuris uždarinėjo vairuotojo dureles (b. l. 13-14).

Liudytojas D. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2017-08-20, 19.07 val. gavęs pranešimą, kad kelyje Ukmergė-Taujėnai yra eismo įvykis. Atvykęs į vietą pamatė, kad šalikelėje, stovi apgadintas automobilis AUDI A6, kurio apgadinta priekinė kairės pusės dalis, nėra priekinio kairio rato. Šalia automobilio stovėjo du akivaizdžiai girti vyrai. Vienas iš jų prisistatė D. V., o kitas G. J.. Abudu vyrai vienas kitą kaltino vairavus automobilį. Dėl to, kad nebuvo aiškus automobilio vairuotojas, todėl blaivumą tarnybiniu alkoholio matuokliu patikrinau abiems vyrams. G. J. nustatytas 2,67 promilės girtumas, o D. V. 2,98 promilės. Apžiūrint automobilį nei užvedimo raktelių, nei automobilio dokumentų rasti nepavyko. Abu asmenys kalbėjo nerišliai ir nuolat vienas kitą kaltino vairavus automobilį (b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Ukmergės r., kelio Ukmergė - Taujėnai, 12 km., priekiu į Ukmergės pusę, dešinėje kelio pusėje stovį automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam padaryti apgadinimai jo priekinėje dalyje (b. l. 24-32).

Iš alkotesterio kvito Nr. 18740 matyti, kad 2017-08-20, 19.34 val. G. J. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 59).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9002/2017(01) matyti, kad G. J. kraujyje, paimtame 2017-08-20 20.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 75).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2017-08-20 automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežta iš įvykio vietos į Ukmergės r. PK aikštelę.

Iš 2017-09-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad G. J. nupirko iš D. V. automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN WAU2224B2WN149300 (b. l. 45).

Iš D. V. pareiškimo matyti, kad D. V. neturi pretenzijų G. J. (b. l. 46).

2017-10-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus nutarimu nuo 2017-10-20 iki 2018-04-20 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. pagal 2017-09-08 transporto pirkimo-pardavimo sutartį valdomai ir naudojamai transporto priemonei, priklausančiai A. Š., saugomai Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK, Vytauto g. 109, Ukmergės m., automobiliui AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN WAU2224B2WN149300.

Iš 2017-12-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN WAU2224B2WN149300, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai ( 2 vnt.) perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (b. l. 57-58).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio AUDI A6 Avant 1.9 TDI dabartinė rinkos vertė yra 1710 eurų (b. l. 39).

Iš 2017-09-12 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 2017-09/03 už atliktus darbus pagal sąmatą Nr. S001 matyti, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl G. J. nusikalstamų veiksmų patyrė 1730,15 Eur turtinę žalą (b. l. 34). Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo nurodymus pagrindžiančių kvitų, G. J. turtinę žalą VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pilnai atlygino (b. l. 35, 49, 50, 128).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis G. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad būdamas neblaivus vairavo D. V. priklausantį automobilį, dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimen, kas įvyko, suvokė, kai įvyko eismo įvykis. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su D. V., G. Č., D. K. ir kitų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, alkotesterio duomenimis, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtais duomenimis nustatyta, kad G. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, todėl pagal aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes G. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas A. V. prašymas atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį A. V. atsakomybėn.

Kaltinamasis G. J. tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika padaryta žala pilnai atlyginta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 80-81). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, taip pat patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. J. yra vidutinio amžiaus, dirbantis, užsiima sportu, dalyvauja visuomeninėje veikloje, darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, sugebantis vykdyti jam pavestas pareigas, mokantis bendrauti, draugiškas žmogus (b. l. 85). Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotojas A. V. studijavo (duomenys neskelbtini), mokslų daktaras, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip iniciatyvus, pavyzdingas, sąžiningas, atsakingas, geranoriškas, skatintas padėkomis, (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad neigiamai vertina G. J. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad G. J. ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant A. V.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-14 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 37,66 euro.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais.

G. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam G. J. nustatytinas vienerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. J. vairavo kelių transporto priemonę – D. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį (ikiteisminio tyrimo metu iš D. V. įsigijo pats), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas G. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. G. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą; todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

2017-10-20 nutarimu nuo 2017-10-20 iki 2018-04-20 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. pagal 2017-09-08 transporto pirkimo-pardavimo sutartį valdomai ir naudojamai transporto priemonei, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu, 2017-08-24, skirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo G. J. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai ( 2 vnt.) perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui pagal 2017-12-13 Kvitą B serija (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui G. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 str. 1. ir 2 dalimis, G. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų šešiasdešimt euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – penkis mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metus.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-10-20 G. J. turtui - automobiliui AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo spynelės raktelius (2 vnt.), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. J..

Išaiškinti G. J., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. V., kad jis, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.