Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-989-318-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
1A-989-318-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
S. L.
Kategorijos
NuorašasPranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-989/12Teisėjas Vaclavas Karšulis Procesinio sprendimo kategorija:2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei,nuteistojo gynėjui adv. Alfred Sokolovski,nuteistajam S. L.,vertėjai Irinai Pilžis,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. L. paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis, ir tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis.

T.y.: 2011 m. rugpjūčio 20 d. apie 17 val., Vilniaus r., Sudervės sen., Bubų k., SB „Mėta“ sklype Nr. 237 namo, priklausančio B. A., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A., turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su A. M., panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą A. M. atžvilgiu, t. y., A. A. paėmus rankomis A. M. už žastų ir prieš jos valią jėga nutempus ją ant prieš tai ištiestos sofos – lovos, pasiūlius seksą trise, tam pritardamas, A. A. jėga paguldžius A. M. ant nugaros, numovus jai šortus ir kelnaites, gulint šalia ant lovos ir laikant A. M. už rankų riešų, užguldamas A. M. savo kūnu, įvesdamas savo lytinį organą į A. M. lytinius organus, su A. M. lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to A. A. jėga nutempus A. M. į kitą namo kambarį, paguldžius ją ant lovos, sakant, kad išmokys kaip reikia užsiimti seksu, būdamas šalia, stebėdamas ir taip darydamas psichologinį spaudimą, A. A. laikant A. M. rankas prispaudus prie lovos, įvedus savo lytinį organą į A. M. lytinius organus, jai bandant atsikelti, pastūmus A. M. ir su A. M. lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to, A. A. sėdint ant grindų ir taip darant A. M. psichologinį spaudimą, užguldamas A. M. savo kūnu, įvesdamas savo lytinį organą į A. M. lytinius organus, A. M. stumiant jį rankomis, su A. M. lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to lydėdamas A. M. į lauko tualetą ir stovėdamas lauke už durų bei laukdamas, kol ji išeis, išėjusiai iš lauko tualeto A. M. bandant pabėgti, pasivijo A. M., paėmė ją už rankos ir nutempė į namą, užrakino įėjimo į namą duris raktu, raktą paslėpė. A. A. paėmė A. M. už rankų, nutempė A. M. iš verandos į mažesnįjį kambarį, parklupdė A. M. ant kelių, laikė rankas A. M. ant pečių ir įvedė savo lytinį organą į A. M. lytinius organus ir su A. M. lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to priėjo, paguldė A. M. ant nugaros, įvedė savo lytinį organą į A. M. lytinius organus ir vėl su A. M. lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to A. A. pasodinus A. M. ant lovos, sakant „imsi į burną“, suėmus A. M. rankomis už plaukų, tempiant, sudavus daugybinius smūgius į kairį šoną, du kartus kumščiu į pilvą ir 2 kartus delnu į kairį skruostą, įvedus savo lytinį organą A. M. į burną ir taip tenkinus savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, po ko A. A. laikant A. M. galvą, stumiant link jo, įvesdamas savo lytinį organą A. M. į burną ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, po ko A. M. gulint ant kairio šono, įvesdamas savo lytinį organą A. M. į burną, tuo pačiu metu savo lytinį organą A. A. įvedus A. M. į lytinius organus, po ko A. A. įvedus savo lytinį organą A. M. į burną, tuo pačiu metu įvesdamas savo lytinį organą A. M. į lytinius organus, po ko įvesdamas savo lytinį organą A. M. į burną, o tuo pačiu metu A. A. savo lytinį organą įvedus A. M. į lytinius organus, po ko A. A. įvedus savo lytinį organą A. M. į burną, tuo pačiu metu įvesdamas savo lytinį organą A. M. į lytinius organus, lytiškai santykiaudamas ir tenkindamas savo lytinę aistrą su A. M. oraliniu būdu prieš jos valią, po ko A. A. apsukus A. M. ir parklupdžius ant kelių, įvedus savo lytinį organą A. M. į burną, tuo pačiu metu iš nugaros pusės įvesdamas savo lytinį organą į A. M. lytinius organus, lytiškai santykiaudamas su A. M. prieš jos valią, bendrais veiksmais su A. A. padarė A. M. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir dilbiuose, nugaros bei juosmens kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajai A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu fizinio smurto pasėkoje bendrais veiksmais su A. A. palauždamas nukentėjusiosios A. M. pasipriešinimą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai A. M. priešintis, bendrininkų grupe išžagino A. M. ir bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su A. M. prieš jos valią oraliniu būdu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apeliantas teigia, kad su nukentėjusiąja A. M. draugavo dažnai lytiškai santykiavo, todėl jam nebuvo jokios prasmės su ja santykiauti prieš jos valią. Į A. A. namus A. M. atvyko savo valia, norėdama su vaikinais linksmai praleisti laiką. Nuteistasis tvirtina, jog jis tą vakarą santykiavo su A. M. jos pageidavimu, nežino, iš kur ant pastarosios kūno atsirado sužalojimai. Nukentėjusiosios atžvilgiu jis smurto nenaudojo. Tai patvirtina tuo metu namuose buvusio liudytojo A. S. parodymai. Nuteistojo manymu, tai, kad, santykiaujant su nukentėjusiąja, jokios prievartos jos atžvilgiu naudota nebuvo, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, jog A. M. burnos ertmėje ir lytiniuose organuose jokių sužalojimų nepadaryta. Apeliantas mano, kad A. M. jį apkalbėjo, nes pyksta, kad pastarasis neketina jos vesti.

Teismo posėdyje nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. L., panaudodamas A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, atimdamas galimybę pasipriešinti, lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią. S. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., nes jis šiuos nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A..

Nepagrįstas nuteistojo S. L. argumentas, kad teismas, grįsdamas jo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, begalėjo remtis nukentėjusiosios A. M. parodymais.

BPK 20 straipsnyje apibrėžtos įrodymų sąvokos. Pagal šio straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, svarbu tai, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išžaginimo bylose, nukentėjusiosios parodymai bei eksperto išvados yra itin reikšmingi, įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini svarbiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai aiškino, kad su abiem nuteistaisiais buvo pažįstama 4-6 mėnesius, konfliktų neturėjo. Ji pripažino, kad su S. L. prieš įvykį turėjo intymių santykių. 2011-08-20 naktį ji atvažiavo pas A. A., kur jau buvo ir neblaivūs S. L. ir A. S.. Po to kartu visi gėrė alų, šoko. Apie 17 val. kambaryje buvo likę A. A. ir S. L.. A. A. pasiūlė seksą trise, ištiesė sofą-lovą. Nukentėjusioji su pasiūlymu nesutiko, tačiau A. A. už žastų nutempė ją ant lovos, paguldė ant nugaros, numovė šortus ir laikė jos rankas, o S. L. tuo metu su nukentėjusiąja prieš jos valią atliko lytinį aktą. Ji visą laiką spardėsi, verkė, prašė paleisti rankas. S. L. pirmas atliko lytinį aktą, bet jo nebaigė. Kai S. pasitraukė, A. A. nutempė ją į kitą kambarį, o S. L. ėjo iš paskos. A. ją paguldė ant lovos, ant nugaros, ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti. A. M. bandė keltis, sakė, kad skauda pilvą, bet A. A., pastumdamas ją, santykiavo toliau. S. L. stovėjo šalia kambaryje, todėl ji nesipriešino, nes bijojo, kad bus sumušta. Po A. A. prie jos priėjo S. L., atsigulė ant jos ir atliko lytinį aktą, o A. A. sėdėjo ant grindų. S. L. ji prašė paleisti, rankomis stūmė jo krūtinę, tačiau jis neklausė. Po to ji ėjo į lauko tualetą, o S. L. sekė iš paskos. Jai bandant bėgti, S. L. pasivijo ir, nutempęs ją atgal į namą, užrakino duris. Tuomet A. A., paėmęs ją už rankų, nutempė į mažesnį kambarį. Ten jis paklupdė ir savo lytinį organą įvedė jai į makštį. A. A. negrasino, tik rankas laikė ant jos pečių. Ji verkė, prašė, kad nebelįstų prie jos. Tada priėjo S. L. ir, paguldęs ją ant nugaros, įvedė savo lytinį organą į makštį. Lytinis aktas prieš jos valią truko apie 15 minučių. Ji pradėjo apsimetinėti, kad pykina, tačiau A. A. pasodino ją ant lovos, suėmė už plaukų ir tampydamas norėjo įkišti savo lytinį organą į burną, bet nukentėjusioji sukinėjosi ir jam nepavyko. Tada A. A. pradėjo ją mušti į kairės pusės šonkaulius, sudavė 2 kartus į pilvą ir 2 kartus į kairį skruostą, suėmė ją už plaukų ir savo lytinį organą įkišo į burną. Vėliau priėjęs S. L. įvedė lytinį organą į burną, o A. A. laikė ją už galvos ir stūmė link S. L.. Vyriškiai tarpusavyje keitėsi apie 3 kartus: prieš jos valią vienas įvedinėjo į burną, o kitas – į makštį, viskas truko apie valandą. A. M. skundėsi, kad jai skauda pilvą, bloga, tačiau pastarieji į tai nekreipė dėmesio. Vėliau S. L. paprašė A. A. išeiti, o pats, pažadėjęs išvesti nukentėjusiąją iš A. A. namų, vėl su ja atliko lytinį aktą. Kai tik A. M. per langą pavyko iš namo išeiti, pastaroji iš karto iškvietė policiją.

Nors nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad jai nustatytas 0.82 promilių, t.y. lengvo girtumo laipsnis, kuris jai netrukdė teisingai suprasti įvykio aplinkybes (t. 1., b.l. 53).

Apelianto argumentai, kad nukentėjusioji jį ir A. A. apkalbėjo, norėdama gauti iš jų pinigų, pykdama, kad S. L. jos neveda, atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nereiškė, todėl nėra pagrindo manymui, kad A. M. pasipelnumo tikslu siekia nepagrįstai apkaltinti sunkių nusikaltimų padarymu. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad abu nuteistieji ją žagino ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, todėl apelianto aiškinimas, kad taip pastaroji keršija jam dėl atsisakymo vesti, yra nelogiškas, prieštarauja byloje nustatytų įvykio aplinkybių visetui. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, juolab, kad juos patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys.

Visų pirma, nukentėjusiosios A. M. parodymus apie jos atžvilgiu padarytus nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b.l. 55-57). Teismo medicinos specialistui apžiūrėjus A. M., buvo nustatyti jos kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir dilbiuose, nugaros bei juosmens kairėje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio metu. Šie faktiniai duomenys ne tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją įvykio metu A. A. pavartotą fizinį smurtą, bet ir paneigia S. L. versiją, kad su A. M. lytiškai buvo santykiaujama jai sutinkant. Tai, kad A. M. nebuvo padaryti sužalojimai lytinių organų bei burnos srityje bei nenustatyta savigynai būdingų pėdsakų, nepaneigia pastarosios aiškinimo, kad S. L. ir A. A. santykiavo su ja prieš jos valią. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji žinojo apie agresyvų A. A. elgesį, suvokė, kad negalėtų pasipriešinti dviem fiziškai stipresniems vyrams ir bijojo aktyviai priešintis. Taigi, nesant labai aktyvaus fizinio pasipriešinimo iš nukentėjusiosios pusės, mažiau tikėtinas ir savigynai būdingų sužalojimų atsiradimas. O lytinių santykių prievartinis pobūdis savaime nesąlygoja sužalojimų lytinių organų srityje atsiradimo.

Nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tai yra, kad abu nuteistieji ją seksualiai prievartavo ir žagino vienu metu, iš esmės sutampa su kito nuteistojo – A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad tiek jis, tiek S. L. santykiavo su A. M. pasikeisdami natūraliu ir oraliniu būdu. (t. 1, b.l. 154-160). Tam neprieštarauja ir 2011-08-20 specialisto išvada Nr. 926 18/11 (01), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatyti odos nubrozdinimai pilve ir nugaroje, padaryti paveikus kietais bukais (ar bukabriauniais) daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros (t. 1, b.l. 185-186) ir specialisto išvada Nr. 33 S2/11(01), jog ant lovos užtiesalo rasti A. M. DNR pėdsakai, taip pat mišrūs biologinės kilmės pėdsakai nemažiau dviejų vyrų, bei spermos pėdsakai su daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliais. (t. 1, b.l. 44-45). Ši išvada, atsižvelgiant į pirmiau aptartus faktinius duomenis, neprieštarauja tam, kad rastus pėdsakus įvykio metu paliko būtent S. L. ir A. A..

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad S. L. nusikalstamas veikas prieš A. M. padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A.. Vadovaujantis teismų praktika iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra lai­ko­mi pa­da­ry­ti ben­dri­nin­kų gru­pės, kai iš­ža­gi­nant ar sek­su­a­liai prie­var­tau­jant su­si­ta­rę da­ly­vau­ja ke­li as­me­nys, iš ku­rių bent du yra iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­jai. To­kiu at­ve­ju ke­lių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­ta vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 straips­nio 2 da­lį ar­ba 150 straips­nio 2 da­lį kaip pa­da­ry­ta ben­dri­nin­kų gru­pės. Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­ju pri­pa­žįs­ta­mas as­muo, ku­ris da­rant nu­si­kal­ti­mą nau­do­jo fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis ir ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ar­ba ten­ki­no su juo ly­ti­nę aist­rą. Taip pat vyk­dy­to­ju lai­ko­mas as­muo, ku­ris nors ir ne­nau­do­jo smur­to, ne­gra­si­no nu­ken­tė­ju­sia­jam, ta­čiau, ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­lau­žus nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­si­prie­ši­ni­mą ar­ba pa­si­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su juo ar ten­ki­no ly­ti­nę aist­rą. Tokiu būdu, nors pats S. L. nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau laikė nukentėjusiąją už rankų, veikė išvien su A. A., siekdamas to paties nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Todėl teismas inkriminuotus nusikalstamus veiksmus pagrįstai įvertino, kaip padarytus veikiant bendrininkų grupėje.

Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad S. L. su A. M. lytiškai santykiavo natūraliu ir oraliniu būdu prieš jos valią. Netikėti jais teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai rėmėsi, grįsdamas apelianto kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistųjų nenuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes teismas pagrįstai įvertino kaip jų siekimą palengvinti savo teisinę padėtį, pasirinktą gynybos būdą.

Liudytojas A. S. įvykio aplinkybių nematė, iš karto po įvykio su A. M. nebendravo, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog jo parodymai šiuo atveju įrodomosios reikšmės neturi.

Skirdamas nuteistajam S. L. bausmę apylinkės teismas BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę.

S. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

S. L. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Praeityje S. L. neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 119-124), niekur nedirba. Esant šių aplinkybių visetui, teismas S. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl tvirtinti, kad paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, nėra įstatyminio pagrindo. Už du nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu, todėl subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl S. L. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Regina PocienėTeisėjai: (parašai) Daiva Pranytė-ZalieckienėPavelas FrolovasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Regina Pocienė