Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-411-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2A-411-227/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
UAB „Transmėja“
Atsakovas
G. J.
Trečiasis asmuo
UAB „PZU Lietuva“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-411-227/2012

Valentina Paliulionienė Teism. proc. Nr. 2-15-3-00841-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.8.; 25.3.; 45.2.17; 73.2.6.1; 44.2.4.1; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: M. D. (pranešėja), Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transmėja“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-847/2012 pagal ieškovo UAB „Transmėja“ ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui UAB „PZU Lietuva“ dėl 49210,77 Lt turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 49210,77 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo darbo pas ieškovą laikotarpiu, jam dirbant vairuotoju-ekspeditoriumi, dėl atsakovo kaltės 2009-12-23 Lenkijoje kelyje Varšuva –Bialystokas, neblaiviam atsakovui vairuojant ieškovo sunkvežimį „Mercedes Benz 2544“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta minėta ieškovo transporto priemonė ir kitų asmenų turtas – automobiliai „Mercedes Benz“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sužaloti fiziniai asmenys A. D., Z. S.. Ieškovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį su UAB „PZU Lietuva“, kuria buvo apdrausta šiame eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Mercedes Benz 2544“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2011-02-09 UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi į ieškovą remdamasis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise ir pareikalavo sumokėti 47 276,11 Lt įsiskolinimą draudimo bendrovei, nurodydamas, kad remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ji išmokėjo reikalaujamus 47 276,11 Lt kaip draudimo išmoką už anksčiau minėtus automobilius „Mercedes Benz“, „Toyota“ ir „Mazda“. 2011-03-01 tretysis asmuo informavo ieškovą, kad įskaito į UAB „Transmėja“ priklausančią draudimo išmoką 21 357 Lt regresinės skolos pagal anksčiau minėtą įvykį. Likusią regresinę skolą sumoje 25 919,11 Lt draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti iki 2011-03-20, tačiau ieškovas šios sumos dar nėra sumokėjęs. 2011-11-25 tretysis asmuo nurodė ieškovui, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 1934,66 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį „Toyota“ ir regreso tvarka pareikalavo atlyginti šią sumą. Ieškovui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neblaivumo vairuojant automobilį) yra padaryta 49210,77 Lt turtinė žala. Jei atsakovas minėto autoįvykio metu būtų buvęs blaivus, tokiu atveju UAB „PZU Lietuva“, išmokėjusi draudimo išmoką už apgadintus automobilius, nebūtų turėjusi regreso teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš ieškovo. Atsakovo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas lėmė turtinės žalos ieškovui padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo naudai iš G. J. 24 605,38 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 24605,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1343 Lt bylinėjimosi išlaidų (738 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt už advokato pagalbą), priteisė iš UAB „Transmėja“ ir G. J. po 569,31 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų UAB „PZU Lietuva“ naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat pakeitė 2011-09-23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, t.y. sumažino areštuotino turto sumą iki 24605,38 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2009-10-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 1065, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2010-02-22 darbuotojo pareiškimu (b.l. 12-13). Atsakovo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 18), šalių paaiškinimais, ieškovo Prašymu, adresuotu Prokuratūrai Lenkijoje (b.l. 17), nustatė, kad atsakovas 2009-12-23 automobiliu „Mercedes Benz 2544“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba Wielton AS892 priklausančiu ieškovui UAB „Transmėja“, važiavo Lenkijoje. Iš V. M. Apygardos policijos komisariato pažymos matyti, kad 2009-12-23 apie 19.10 val. valstybiniame kelyje Nr. 8 Varšuva – Bialystokas, Milevo Zabielne vietovės rajone, vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba G. J., gyv. Biržai, Poškos g. 4, Panevėžio apskritis, vairuotojo pažymėjimas B, C, BE, CE kategorijos, būdamas neblaivus, iškvėptame ore 1,20 mg/l, 1,16 mg/l alkoholio, esant intensyvaus eismo sąlygoms, sukėlė tiesioginę avarinę situaciją ir susidūrė su į kairę sukančiu ir ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Carina“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. D., kuris dėl susidūrimo buvo nustumtas į kairę eismo juostą, dėl ko susidūrė su automobiliu „Mercedes“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. Š. bei automobiliu „Mazda 323“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. A., kuriame važiavo du vaikai, tuo sukeldamas pavojų aukščiau nurodytų asmenų sveikatai ir gyvybei. Kiti vairuotojai buvo blaivūs (b.l. 15). UAB „PZU Lietuva“ dėl atsiradusios žalos yra išmokėjusi 43975,35 Lt draudimo išmoką ir 5235,42 Lt žalos reguliavimo išlaidų (b.l. 43). Eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio kaltininką patvirtina Sokolų policijos komisariato kelių eismo įvykių informacijos pranešimas (b.l. 153).

Pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas turėjo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, o ieškovas, atlyginęs draudimo įmonei jo darbuotojo padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala (CK 6.270, 6.280 straipsniai). Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnį ir esant nurodytai materialinės atsakomybės sąlygų visumai. DK 255 str. nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą - 6 p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų asmens. Laikė, kad egzistuoja materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga sąlygų visuma. Teismas atsakovo veiksmus eismo įvykio metu pripažino neteisėtais, padarytais dėl atsakovo kaltės. Ieškovo veikla susijusi su transporto paslaugų teikimu, į ieškovo bei ieškovo darbuotojų pareigas įeina ir pareiga laikytis kelių eismo tvarką, saugumą, reglamentuojančių teisės normų bei laikytis bendrų darbo drausmę reguliuojančių darbo normų. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko atsakovui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, dėl ko ieškovui atsirado pareiga atlyginti trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Atmetė atsakovo argumentą, kad iš jo gali būti priteistina tik ta suma, kurią ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui, nes tik tokią žalą atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos yra patyręs, t.y. 21 357 Lt. Atsižvelgė į tai, kad UAB „PZU Lietuva“ yra išmokėjusi 43975,35 Lt draudimo išmokos ir 5235,42 Lt žalos reguliavimo išlaidų, iš viso 49 210,77 Lt (b.l. 142-144), 2011-02-09 pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja sumokėti 47 276,11 Lt sumą, t.y. draudimo išmoką už autoįvykio metu sugadintus automobilius (b.l. 19), 2011-03-01 nurodė, kad UAB „PZU Lietuva“ užskaito paruoštą išmokėti ieškovui draudimo išmoką 21 357,00 Lt už draudiminį įvykį Nr. 2010/034318 ir pareikalavo sumokėti likusią 25 919,11 Lt draudimo išmoką (b.l. 20), 2011-11-25 nurodė ieškovui, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 1934,66 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį „Toyota“ ir regreso tvarka pareikalavo atlyginti šią sumą (b.l. 94). Ieškovas atlygino 21 357,00 Lt trečiojo asmens patirtos žalos, liko neatlyginta 27853,77 Lt. Kadangi tretysis asmuo žalą jau patyrė, ji yra nustatyta ir pateikti žalą patvirtinantys įrodymai, todėl iš atsakovo gali būti priteista visa trečiojo asmens patirta žala, nes jis tokiai sumai pareiškė reikalavimus ieškovui. Teismas, pasinaudodamas DK 257 str. 5 d. numatyta teise, atsižvelgęs į sunkią atsakovo materialinę padėtį – atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pilnametė dukra D. J. studijuoja 1 kurse dieniniame skyriuje Kauno technologijos universitete, jo sutuoktinė J. J. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, atsakovas turi pareigą sumokėti pagal 2010-08-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį ieškovui žalos atlyginimą, ši sutartis nėra įvykdyta (b.l. 46-52), atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, patenkinus ieškinį visiškai, atsirastų sunkių ir nepriimtinų pasekmių šeimai, kad dirbdamas įmonėje atsakovas gavo tik minimalų atlyginimą, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, įrodymų, kad jo turtinė ar finansinė padėtis yra sunki, nepateikė, į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). sumažino prašomos priteisti žalos dydį nuo 49 210,77 Lt iki 24 605,38 Lt. Vadovaudamasis CK 6.37 str.2 d., 6.210 str. 1 d. priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Trečiojo asmens patirtas 1138,61 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė trečiajam asmeniui iš šalių lygiomis dalimis. Atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, iš ieškovo priteisė pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str. 3 d.). 2011-09-23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį pakeitė atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (CPK 150 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteisti dokumentų vertino išlaidas. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti DK 257 str. 5d. nuostatų ir mažinti atlygintinos žalos dydį. Atsakovas eismo įvykį, dėl kurio ieškovui padaryta turtinė žala, sukėlė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kas draudžiama saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 1 d., Kelių eismo taisyklių. DK 235 straipsnio dalies 8 punktas darbuotojo neblaivumą darbo metu vertina kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas grubiai pažeidė darbo drausmę, Kelių eismo taisykles, elgėsi labai neatsakingai, dėl ko turi prisiimti visišką atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių, t.y. atlyginti visą ieškovui padarytą žalą. Priteistinos žalos mažinimas esant šioms aplinkybėms neatitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Atsakovo turtinė padėtis neturi būti taip suabsoliutinta ir būti pagrindu sumažinti iš atsakovo priteistiną ieškovui žalos atlyginimą. Nėra ir išimtinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad visos atsakovo padarytos žalos išieškojimas yra realiai neįmanomas. Atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis, neturintis jokių sveikatos problemų. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstai sumažinta atsakovui priklausančio areštuotino turto apimtis. Net ir laikant, kad yra pagrindas taikyti DK 257 str. 5 d. nuostatas, žymus (per pusę) priteisiamos žalos atlyginimo mažinimas nėra pagrįstas, nes tokio pobūdžio aplinkybės, kaip turtinės žalos padarymas vairuojant neblaiviam, neleidžia taip žymiai mažinti priteisiamos žalos atlyginimo. Nesant pagrindo taikyti DK 257 str. 5 d. turėtų būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas - iš atsakovo ieškovui priteistina 2686 Lt bylinėjimosi išlaidų (1476 Lt žyminio mokesčio ir 1210 Lt už advokato pagalbą).Net pripažinus esant pagrindą taikyti DK 257 str. 5 d., vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. UAB „PZU Lietuva“ patirtos 1138,61 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidos priteistinos tik iš atsakovo, nes jos susidarė išimtinai dėl atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas, tretysis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009-10-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 1065, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2010-02-22 darbuotojo pareiškimu (b.l. 12-13). Atsakovo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 18), šalių paaiškinimais, ieškovo Prašymu, adresuotu Prokuratūrai Lenkijoje (b.l. 17), nustatyta, kad atsakovas 2009-12-23 automobiliu „Mercedes Benz 2544“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba Wielton AS892 priklausančiu ieškovui UAB „Transmėja“, važiavo Lenkijoje. Iš V. M. Apygardos policijos komisariato pažymos matyti, kad 2009-12-23 apie 19.10 val. valstybiniame kelyje Nr. 8 Varšuva – Bialystokas, Milevo Zabielne vietovės rajone, vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba G. J., gyv. Biržai, Poškos g. 4, Panevėžio apskritis, vairuotojo pažymėjimas B, C, BE, CE kategorijos, būdamas neblaivus, iškvėptame ore 1,20 mg/l, 1,16 mg/l alkoholio, esant intensyvaus eismo sąlygoms, sukėlė tiesioginę avarinę situaciją ir susidūrė su į kairę sukančiu ir ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Carina“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., kuris dėl susidūrimo buvo nustumtas į kairę eismo juostą, dėl ko susidūrė su automobiliu „Mercedes“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. Š. bei automobiliu „Mazda 323“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. A., kuriame važiavo du vaikai, tuo sukeldamas pavojų aukščiau nurodytų asmenų sveikatai ir gyvybei. Likę vairuotojai buvo blaivūs (b.l. 15). UAB „PZU Lietuva“ dėl eismo įvykyje atsiradusios žalos išmokėjo 43975,35 Lt draudimo išmoką ir 5235,42 Lt žalos reguliavimo išlaidų (b.l. 43). Eismo įvykio aplinkybes ir įvykio kaltininką patvirtina Sokolų policijos komisariato kelių eismo įvykių informacijos pranešimas (b.l. 153). Tretysis asmuo 2011-02-09 pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja sumokėti 47 276,11 Lt sumą, t.y. draudimo išmoką už autoįvykio metu sugadintus automobilius (b.l. 19). 2011-03-01 tretysis asmuo pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „PZU Lietuva“ užskaito paruoštą išmokėti ieškovui draudimo išmoką 21 357,00 Lt už draudiminį įvykį Nr. 2010/034318 ir reikalauja sumokėti likusią 25 919,11 Lt draudimo išmoką (b.l. 20). 2011-11-25 tretysis asmuo pateikė pretenziją, kurioje nurodo, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 1934,66 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį „Toyota“ ir regreso tvarka reikalauja atlyginti šią sumą (b.l. 94). Nors šiuo metu ieškovas nėra grąžinęs trečiajam asmeniui 27853,77 Lt, tačiau dėl to, kad atsakovas ją privalo apmokėti ieškovui, ginčo nėra.

Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-144/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos DK 246 straipsnyje nurodytos materialinės atsakomybės sąlygos : atsakovas 2009-12-23 eismo įvykio metu dirbo pas ieškovą, atsakovas eismo įvykio metu vykdė tarptautinio krovinio pervežimą, atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio, jį sukėlė būdamas neblaivus, ieškovas grąžino trečiajam asmeniui dalį dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems sumokėtos draudimo išmokos ir pateikė įrodymus dėl trečiojo asmens nukentėjusiesiems išmokėtos likusios draudimo išmokos dalies, atsakovui, esant su ieškovu darbo santykiuose, atsakovui vykdant savo darbines pareigas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės, ieškovui buvo padaryta 49 210,77 Lt žala, tai yra atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia žala.

Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, išskyrus atvejus, kai: žala padaryta tyčia; žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, medžiagas ar gaminius gamybos procese; žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; žala padaryta neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; kai tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje (DK 254, 255 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovui kyla pareiga atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą, kadangi ji atsirado atsakovui esant neblaiviam(DK 255 str. 1 d. 6 p). Tačiau DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Šia teise pasinaudojo pirmosios instancijos teismas .

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikydamas DK 257 str. 5d. nuostatas sumažino atlygintinos žalos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sumažino atlygintinos žalos dydį nuo prašomos priteisti 49 210,77 Lt iki 24 605,38 Lt, atsižvelgęs į sunkią atsakovo materialinę padėtį: atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pilnametė dukra D. J. studijuoja 1 kurse dieniniame skyriuje Kauno technologijos universitete, jo sutuoktinė J. J. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, atsakovas turi pareigą sumokėti pagal 2010-08-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį ieškovui žalos atlyginimą, ši sutartis nėra įvykdyta (b.l. 46-52), atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir įvertinęs tai, jog patenkinus ieškinį visiškai, atsirastų sunkių ir nepriimtinų pasekmių šeimai. Vertino , kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, mokėjo atsakovui minimalų atlyginimą ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė ar finansinė padėtis yra sunki, be to, žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais. Tuo pačiu teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) .

DK 255 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, padaręs žalą neblaivus, privalo atlyginti visą žalą. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad žalą patyrusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek žalą patyrusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus. Tačiau, visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus. DK 257 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį - sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas atlygintinos žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą. Būtent, atsakovo materialinę atsakomybę sąlygojo jo paties neatsakingi veiksmai, pasireiškę transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, atsakovas esant intensyvaus eismo sąlygoms sukėlė tiesioginę avarinę situaciją, susidūrė su į kairę sukančiu ir ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Carina“, kuris dėl susidūrimo buvo nustumtas į kairę eismo juostą, dėl ko susidūrė su automobiliu „Mercedes“ bei automobiliu „Mazda 323“, sukėlė pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas dirbo vairuotoju -ekspeditoriumi, turėjo pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių ir suvokti, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, gali savo neatsakingu elgesiu sukelti neigiamas pasekmes ne tik sau, darbdaviui bet ir kitiems eismo dalyviams. Tik dėl to, kad atsakovas vairavo ieškovui priklausančią transporto priemonę neblaivus, už autoįvykio metu jo padarytą žalą atlyginusi draudimo kompanija pareiškė pretenzijas ieškovei, o pastaroji- atsakovui. Taigi, šiuo atveju ieškovas dėl kaltų atsakovo veiksmų patyrė žalą. To nebūtų buvę, jei autoįvykio metu atsakovas būtų buvęs blaivus. Vienok, DK 257 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos turi būti taikomos atsargiai ir tik išimtinais atvejais. Nustačius, kad žalą padarė atsakovas būdamas neblaivus, jo teisė į žalos atlyginimo sumažinimą vien dėl sunkios turtinės padėties ir galimų neigiamų pasekmių, negali būti suabsoliutinta. Todėl svarstant patirtos žalos atlyginimo ir jos mažinimo klausimą svarbu tirti abiejų šalių turtinę padėtį, svarstyti galimas neigiamas pasekmes abiejų šalių atžvilgiu vertinant tiek visiško žalos atlyginimo priteisimo atveju, tiek jos mažinimo atveju. Tai reiškia, kad nustačius aplinkybes, leidžiančias mažinti priteistinos žalos dydį, jos konkretus dydis parenkamas įvertinus ne tik atsakovo galimybę atlyginti tam tikrą žalos dydį, bet ir tokio žalos atlyginimo sumažinimo pasekmes žalą patyrusiam asmeniui – ieškovui. Teisėjų kolegija, pripažinusi pagrįstais sprendime nurodytus motyvus, leidžiančius atsakovo atžvilgiu sumažinti priteistinos žalos dydį, tuo pačiu vertina aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą- atsakovo girtumą, bei žalos atlyginimo sumažinimo pasekmes abiejų šalių atžvilgiu ir sprendžia, kad iš atsakovo priteistina žala gali būti mažintina 1/3 dalimi. Sumažinus atlygintinos žalos dydį ½ dalimi, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, būtų suabsoliutinta atsakovo teisė į žalos atlyginimo sumažinimą ir dėl to neproporcingai nukentėtų ieškovo, kaip žalą atlyginusio asmens, interesai. Tai atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu priteistas iš atsakovo žalos dydis aptartais argumentais didintinas nuo 24 605,38 Lt iki 32807,18 Lt (2/3 padarytos ieškovui žalos).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė trečiojo asmens turėtų vertimo išlaidų dalį. Vadovaujantis CPK 93 str. 5d. teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo pateikė draudimo išmokos pagrįstumą, išmokėjimą patvirtinančių įrodymų vertimus, dėl dokumentų vertimo patyrė 1138,61 Lt išlaidų. Įvertinus, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė siekiant nustatyti atsakovo padarytos žalos atsiradimo aplinkybes bei žalos dydį, tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovui buvo padaryta ieškinyje nurodoma 49 210,77 Lt žala, o iš atsakovo priteistiną žalos dydį mažino tik atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, pripažintina, kad trečiojo asmens turėtos išlaidos už dokumentų vertimą turėjo būti priteistos tik iš atsakovo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normas, susijusias su darbuotojo atlygintinos žalos dydžio nustatymu, taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti (CPK 326str.1d.3p.). Keičiant sprendimą taip pat padidintina atsakovui priklausančio areštuotino turto apimtis pagal 2011-09-23 Biržų rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1476 Lt žyminio mokesčio mokėjimui, 1210 Lt advokato pagalbai apmokėti, tretysis asmuo turėjo 1138,61 Lt vertimams. Ieškovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 738 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus UAB „Transmėja“ apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, taip pat proporcingai patenkintiems bei atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos apeliaciniame teisme (CPK 87 str. 1d.1p., 93 str.4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti išdėstant taip:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio D. Poškos g. 4, Biržų m., 32807,18 Lt (trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus septynis litus 18ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 32807,18 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1791 Lt bylinėjimosi išlaidų (984 Lt žyminio mokesčio ir 807 Lt už advokato pagalbą) ieškovui UAB „Transmėja“, įmonės kodas 145130191.

Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1138,61 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 61ct) procesinių dokumentų vertimo išlaidų trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2011-09-23 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą 47276,11 Lt sumai, o neturint pakankamai areštuotino šio turto - jam priklausančiose bankų ir kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą šiai sumai pakeisti, sumažinant areštuotino turto apimtį iki 32807,18 Lt ir šiai sumai laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (turto arešto aktas Nr. 0511004569)“.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 246 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Transmėja“, įmonės kodas 145130191.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimutė Sankauskaitė