- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2-5669-887/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02680-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- E. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, nedalyvaujant atsakovui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. M. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinti ir priteisti iš atsakovo G. M. (toliau atsakovas) vaikų išlaikymui periodines išmokas kiekvienam po 400,00 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės; E. M. paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-6 b.l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenant santuokoje su atsakovu, jiems gimė du sūnūs A. ir M.. (duomenys neskelbtini) nutraukus šalių santuoką, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš G. M. buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį po 1 MGL iki jų pilnametystės. Po priteisto išlaikymo praėjo dešimt metų, vaikai užaugo, taip pat užaugo ir jų poreikiai. Vaikai lanko mokyklą, norėtų lankyti būrelius, tačiau ieškovė neturi tam lėšų. Kiekvieno vaiko poreikiai mėnesiui sudaro apie 900,00 Lt. Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neteko darbo, registruota darbo biržoje, viena rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, turi skolų. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi po Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, atsakovas pradėjo dirbti, įsigijo nekilnojamojo turto. Kadangi iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, prašo ieškinį tenkinti (1 t. 3-6, 2 t. 81-82 b.l.).
Ieškovės atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. 82-83 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta CPK 123 str. 1 d. tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla vaikų interesais nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nepaisant (duomenys neskelbtini) įvykusio skyrybų fakto, ieškovė su atsakovu gyveno, vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė vaikus ir buvo kaip šeima iki 2011 metų spalio mėnesio. Ieškovei nusprendus, kad jie turi gyventi atskirai ir atsakovas turi mokėti vaikams išlaikymą, atsakovas savo mokėjimus pradėjo fiksuoti. Iki 2011 metų spalio mėnesio atsakovo pajamos ėjo į bendrą šeimos ūkio biudžetą, o nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio imtinai visi atsakovo gaunami atlyginimai pagal jo paties prašymą buvo mokami tiesiai į E. M. sąskaitą SEB banke. Pinigais E. M. disponavo savo nuožiūra. Atsakovo žiniomis ieškovė nuo 2012 metų kovo mėnesio dirba, jos atlyginimas 1200,00 Lt per mėnesį. „Swedbank“ AB paskola imta solidariai su atsakovu, todėl jis turi lygiai tokią pačią prievolę grąžinti skolą bankui. Be to, atsakovas yra dar daugiau prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų bendro gyvenimo su ieškove metu. Atsakovo padėtis šiuo metu yra labai sunki. Dėl netikėtai nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių atsakovas buvo priverstas naujai ieškotis darbo ir pradėti kurti savo gyvenimo ūkį naujai. Jis jokio turto neturi, išskyrus ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo bendra skola bankui yra 50291,54 Lt. Šiuo metu atsakovo gaunamas atlyginimas yra 125,00 Lt per mėnesį, todėl atsakovas praktiškai išlaikomas savo pensinio amžiaus tėvų. Todėl prašo nekeisti priteisto išlaikymo dydžio (1 t. 61-62 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turi nepilnamečius vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. 14, 15 b.l.). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 17-18 b.l.). Sprendimu iš atsakovo G. M. priteistas išlaikymas sūnums po 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė, grindžia ieškinį padidėjusiais vaikų poreikiais, pablogėjusia savo turtine padėtimi bei pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Teismas pripažįsta, kad nuo 2002 metų Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo, t.y. praėjus 10 metų, vaikų poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė padėtis šalyje. Be to, ieškovė nurodė, kad abiems vaikams yra laikysenos sutrikimai, sūnui A. problemos su skrandžiu, jam reikalingi vaistai, kada būna paaštrėjimai, dėl perkamų vaistų patiria apie 50,00 Lt išlaidų per mėnesį, jam reikalinga speciali dieta. Vaikams dėl laikysenos sutrikimų reikia lankyti baseiną, tačiau ieškovė negali leisti vaikų į baseiną, nes neturi tam lėšų. Faktams apie vaikų sveikatą patvirtinti, ieškovė pateikė teismui informacinį raštą iš gydymo įstaigos (1 t. 88 b.l.), todėl netikėti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad būtinos išlaidos dalies komunalinių mokesčių mokėjimui, maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnų M. ir A. poreikiams per mėnesį reikalinga po 900,00 Lt, daugiausia lėšų skiria maistui, sūnų lavinimui ir laisvalaikiui. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pragyvenimo lygis pabrango. Šalių sūnūs yra paaugliai, jų poreikiai, ypač A., praktiškai kaip suaugusių žmonių. Be to, neužilgo A. baiginės mokyklą, kas reikalauja nemažai paildomų išlaidų. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių A. ir M. poreikiai per 10 metų išaugo ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas nei po 130,00 Lt per mėnesį, kokį savo atsiliepime prašo palikti atsakovas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti sūnums pilnavertį gyvenimą, dirba.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovė ieškinyje nurodė teismui, kad po 2002 metų išlaikymo priteisimo, jos turtinė padėtis pablogėjo, ji neteko darbo, registruota darbo biržoje (12 b.l.), asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ nekilnojamojo turto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto neįgijo (21 b.l.) bei ieškovė yra įsiskolinusi „Swedbank“ AB – 36575,09 Lt (1 t. 11 b.l.), UAB „Gelvora“- 43000,00 Lt, UAB „Kauno vandenys“- 2000,00 Lt. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2012 metų kovo mėnesio ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu per mėnesį gauna 1864,00 Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių (2 t. 58 b.l.). Tuo tarpu nuo 2002-04-10 iki 2002-06-30, t.y. už du mėnesius, ieškovė gavo 1459,10 Lt, nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30 - 1880,57 Lt (2 t. 66 b.l.), todėl akivaizdu, kad ieškovės pajamos padidėjo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad išlaikymo priteisimo momentu ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo. Ieškovė per šį laikotarpį automobilių neįsigijo, tačiau įsigijo nekilnojamojo turto (1 t. 9-10 b.l.). Ieškovė paaiškino, kad butas įgytas rentos pagrindu iš atsakovo tėvų, t.y. atsakovui sudarius su savo tėvais sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, butui įsigyti lėšų nereikėjo. Įsiskolinimus ieškovė moka pagal galimybes, gana mažomis dalimis, po 50,00-100,00 Lt kiekvienam kreditoriui per mėnesį (1 t. 91 b.l., 2 t. 82 b.l.). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė įgijo nekilnojamojo turto, darbo užmokestis padidėjo ir net trims kreditoriams sumokant kas mėnesį po 100,00 Lt, ieškovei lieka daugiau lėšų, negu ji neturėdama kreditorių gaudavo atlyginimą 2002 metais. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po 2002 metais sūnums priteisto išlaikymo nepablogėjo.
Atsakovas atsiliepime teismui nurodė, kad jokio turto neturi išskyrus butą, skola bankui sudaro 50291,54 Lt, gaunamas atlyginimas yra 129,00 Lt (1 t. 62 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 metų gegužės mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), gauna 2615,00 Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių (1 t. 118 b.l., 2 t. 68 b.l.), kad atsakovas neįsigijo transporto priemonių patvirtino ieškovė (2 t. 82 b.l.), asmeninės nuosavybės teise atsakovas įgijo ½ nekilnojamojo turto-buto, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 9-10 b.l.), tokiais pačiais pagrindais kaip ir ieškovė. Žinodamas apie teismo posėdžių laiką ir vietą atsakovas posėdžiuose nedalyvavo, nesikreipė į advokatą, siekiant užsitikrinti tinkamą gynybą teisme. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2012 metų balandžio mėnesio mokėjo savo vaikams Druskininkų miesto apylinkės teismo priteistą išlaikymą (1 t. 64-75). Taip pat atsiliepime nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2010 m. visi atsakovo atlyginimai buvo pervedami į ieškovės banko sąskaitą, o iki 2011 metų spalio mėnesio jo pajamos ėjo į bendrą šeimos biudžetą (1 t. 59 b.l.), tačiau šie faktai nėra susiję su ginčo dalyku ir laikotarpiu. Ieškovė patvirtino, kad teismo priteistą išlaikymą atsakovas vaikams mokėjo (2 t. 82 b.l.), ji neprašo priteisti įsiskolinimą, ieškovė prašo nuo ieškinio padavimo dienos – 2012-02-29 padidinti priteistą išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad turi įsiskolinimą bankui, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikė. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas įgijo nekilnojamojo turto, nutraukiant santuoką ir priteisiant išlaikymą atsakovas nedirbo, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna didesnes negu minimalias pajamas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, kiek žinoma, kitos šeimos neturi, daugiausia gyvena Vilniuje. Atsakovas šių ieškovės nurodytų faktų nepaneigė, be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas dirba Vilniuje (1 t. 118 b.l.), todėl netikėti ieškovės nurodytais faktais teismas neturi pagrindo. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, kadangi nenurodė savo tikrosios faktinės gyvenamosios vietos, nepaaiškino teismui kokiais pagrindais gyvena Vilniuje, kokias išlaidas dėl to patiria bei nenurodė ar tai vienintelės darbinės pajamos. Tuo tarpu LAT suformuotoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios abejonės vertinamos vaiko naudai. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis po 2002 metais sūnums priteisto išlaikymo pasikeitė – pagerėjo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti sūnums A. ir M. jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti str.). Teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, realius (duomenys neskelbtini) metų vaikų poreikius, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad A. bei M. priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas kiekvienam iki 400,00 Lt (2 t. 82 b.l.), mano, kad priteistas išlaikymas padidintinas kiekvienam vaikui iki 400,00 Lt per mėnesį. Teismas vertina, kad atsakovas gaudamas didesnes negu minimalias pajamas turi galimybę teikti 800,00 Lt vaikų išlaikymui. Tėvai turi imtis visų priemonių ir teikti tokį išlaikymą, kuris būtų pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas yra pakankamai jaunas - 43 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė). Tėvas, gaunantis didesnes už minimalias pajamas, gali užtikrinti vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip užtikrinant galimybę vaikui deramai augti bei tobulėti. Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, įvertinant nurodytas aplinkybes, įvertinant, kad vaikų poreikiai padidėjo ir atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, iš atsakovo G. M. priteistinas išlaikymas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-29 (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės, pakeičiant Druskininkų miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
CPK 93 str. 1 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.
Ieškovei teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t. 19-20 b.l.). Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei E. M., valstybė patyrė 400,00 bylinėjimosi išlaidų (2 t. 54 b.l.). Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 400,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, įteikimu ir atstovavimu teisme, 13,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 194,40 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-29 (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) atstovė E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,98 Lt (trylika litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 194,40 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 40 ct) žyminį mokestį už priteistą išlaikymą ir 400,00 Lt (keturis šimtus litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.