Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-401-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
1A-373-401-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. P., S. K.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-401/2008

Teisėjas R.Sipavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems M. P., S. K., jų gynėjams advokatams Violetai Naujokienei, Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. šią bausmę subendrinus, iš dalies sudedant, prie griežtesnės, 2008-03-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 2 MGL dydžio ( 260 litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. ir S. K. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., t.y. už tai, kad 2007 m. birželio 10 d., apie 00 val. 35 min., išimdami sodo namelio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), „Dainavos“ sodų bendrijoje, lango stiklą, įsibrovė į nukentėjusiojo V. R. sodo namelį ir pasikėsino pagrobti svetimą- nukentėjusiojo V. R. turtą: buitines svarstykles, laidus, sodo žirkles, hidraulinį keltuvą, vieną porą guminių pirštinių, 5 vienetus medžiaginių pirštinių, iš viso bendros 122 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pasišalinant iš įvykio vietos M. P. su pagrobtais daiktais buvo sulaikytas policijos darbuotojų, o S. K. iš įvykio vietos pabėgo.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, ir pripažinti, kad nusikaltimą padarė vienas, išteisinti S. K., kadangi jis darant nusikaltimą nedalyvavo, išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, iki minimumo sumažinti bausmę, nes padarytas nuostolis neviršijo 1 MGL. Visos ikiteisminio tyrimo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinės tikrovės, yra klaidingų sutapimų, pasireiškusių jo ir S. K. nenaudai. Jo girtumas buvo nustatytas praėjus gana ilgam laikui nuo sulaikymo.

N. S. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir jį išteisinti. Nurodė, kad teismo išvada, jog nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, yra nepagrįsta ir neteisinga. M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nevienodi ir nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo jais remtis ir grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiojo V. R. parodymais teismas negalėjo remtis, nes jo parodymai nepatvirtina, kad būtent jis įsibrovė į namą, todėl jie atmestini. Tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog piršto antspaudas paliktas jo bevardžiu pirštu, parodo, kad su stiklu daugiau kontaktavo M. P., nes jo pirštų antspaudų rasta daugiau, o jo tik vienas. Šį pėdsaką jis paliko anksčiau. Jis neneigia kontakto su stiklu, nes šiame name yra miegojęs. Nukentėjusysis nedavė nuoseklių parodymų, o tik atsakinėjo į klausimus, pykdamas, kad buvo apvogtas. Byloje nėra tiesioginių duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo parodymus.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius, gynėjus prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. P. ir S. K. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo.

Atmestinas M. P. prašymas panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad padarant šį nusikaltimą dalyvavo abu nuteistieji, t.y. jie veikė bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tai patvirtina paties nuteistojo M. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, policijos darbuotojų M. A., A. G. tarnybiniai pranešimai ir teismo posėdyje duoti parodymai. Nors M. P. pripažindamas savo kaltę, neigia, kad vagystėje iš V. R. sodo namelio kartu su juo dalyvavo nuteistasis S. K., tačiau šiuos jo parodymus apylinkės teismas pagrįstai atmetė, nes akivaizdu, jog tokiu būdu siekiama padėti S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie vyriškio vardu Sigis dalyvavimą vagystėje M. P. pakeitė, motyvuodamas tuo, jog apklausos metu buvo neblaivus, tačiau šis jo motyvas visiškai neatitinka tikrovės, kadangi M. P. buvo sulaikytas įvykio vietoje 2007-06-10 d., apie 00.40 val., po to vadovaujantis LR BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas tardymo izoliatoriuje, o parodymus davė apklausiamas pateikus pranešimą apie įtarimą 2007-06-11 16 val., todėl būti neblaivus negalėjo. Šie jo parodymai pilnai atitinka nustatytoms įvykio faktinėms aplinkybėms.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams tuo metu neturint jokių duomenų apie A. P. bendrininką, pastarasis ne tik nurodė jo vardą, bet ir tiksliai apibūdino jo požymius, bausmės atlikimo vietą ir laiką (t.3 b.l.56-57). Šiuos duomenis perdavus Marijampolės pataisos namų administracijai, buvo gautas atsakymas, kad juos atitinka tik vienas asmuo-nuteistasis S. K. (t.3 b.l.73-74). Tik tuomet iš pataisos namų gavus S. K. daktiloskopinę kortelę buvo paskirtas objektų tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ant nukentėjusiojo sodo namelio išimto lango stiklo yra paliktas S. K. pirštų pėdsakas (t.3 b.l.43-46).

Liudytojai, policijos darbuotojai M. A., A. G. patvirtino, jog matė pro sodo namelio langą išlipančius du asmenis, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog M. P. veikė bendrininkų grupėje.

Nuteistasis M. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apeliantas nusikalto tepraėjus tik aštuoniems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos už prieš tai padarytą analogišką nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už LR BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių- terminuotą laisvės atėmimą.

Kaip matyti iš M. P. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo eilę kartų teistas daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalto praėjus aštuoniems mėnesiams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nusikaltimas nebuvo baigtas ne dėl nusikalstamą veiką darančiojo valios. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra aiškiai per griežta, todėl atmestinas nepagrįstas skundo teiginys dėl jos sumažinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. P. teisingai paskirta mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis, už nurodyto nusikaltimo padarymą, tuo atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei turto, į kurį kėsintasi vertę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš šioje dalyje išvardintų požymių, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kolegijos nuomone, teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. P. veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirdamas bausmę atsižvelgė į turto vertę.

Nuteistajam M. P. galutinės, subendrintos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bausmės dydį apsprendė tai, kad vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo subendrinta iš dalies pridedant prie 2008-03-20 d. nuosprendžiu jam paskirtos griežtesnės bausmės. Tai yra prie 2008-03-20 d. nuosprendžiu jam paskirtos griežtesnės – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, buvo pridėta tik 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo už šį nusikaltimą.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis S. K. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo, ir prašo jį išteisinti, remiantis skunde nurodytais argumentais. Apelianto skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Išanalizavusi įrodymų visumą kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė teisingus parodymus, nurodydamas, jog vagystėje dalyvavo ir S. K.. Apeliantas tiksliai parodė, kaip buvo išimtas langas, kokį įrankį naudojo S. K.. M. P. parodymai, kaip buvo išimtas langas pilnai patvirtina S. K. piršto antspaudo atsiradimą ant jo, kuris buvo nuimtas ant daktiloskopinės plėvelės ir ekspertų išvadoje nustatyta, jog jis yra S. K. (t. 3 b.l.43). Liudytojai M. A. ir A. G. atvykę į įvykio vietą, patvirtina, kad matė iš namelio išlipant du vyriškius, iš kurių vienas spėjo pabėgti. Teismo posėdžio metu pareigūnas M. A. parodė, kad nors antro vyriškio veido nematė, tačiau pagal ūgį tai galėjo būti S. K..

Atmestinas S. K. teiginys, kad jis nukentėjusiojo name-nusikaltimo vietoje seniau miegodavo, ir todėl ten paliko pirštų antspaudą. Nukentėjusysis parodė, kad niekada nebuvo pastebėjęs, kad jo namelyje būtų kas nors anksčiau nakvodavęs ir išiminėjęs lango stiklą. Kai rado išimtą langą, apvadai buvo nuimti ir aptrupėję. Tai patvirtina, kad anksčiau S. K. nenakvodavo nusikaltimo vietoje ir prieš nusikaltimo padarymą ant lango negalėjo palikti savo pirštų antspaudo. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad sodo namelyje jis buvo betarpiškai prieš nusikaltimą, t.y. 2007 m. birželio 9 d. vakare, iš sodo namelio jis išvažiavo apie 21.15 val., palikdamas namelį tvarkingoje būklėje, o jau po keleto valandų, t.y. birželio 10 d. 00.35 val. buvo gautas pranešimas apie vagystę ir įvykio vietoje sulaikytas nuteistasis M. P.. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. R. parodymais, kuriais jis paneigia, jog nukentėjusysis S. K. anksčiau galėjo įsibrauti per langą ir miegoti šiame namelyje, kadangi namelis mažas, vieno aukšto, apie 5.5 m² naudingo ploto, todėl svetimo asmens lankymosi namelyje jis būtų negalėjęs nepastebėti.

Nėra pagrindo netikėti objektyviais ir išsamiais nukentėjusiojo V. R., liudytojų M. A. ir A. G. parodymais. Tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dalyvaujant ir S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir nuteistasis M. P.. Be to, S. K. dalyvavimą darant nusikaltimą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pastarojo piršto antspaudas rastas ant išimtojo lango stiklo (t. 3 b.l.43).

S. K. pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra per griežta, todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti;

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis