Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-28 · Administracinė byla Nr. I-7369-629/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
I-7369-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01952-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „EE plius“
Atsakovas
viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-7369-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01952-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.33.4; 3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EE plius“ atstovams Remigijui Simanavičiui ir Vaidui Šadzevičiui, atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros atstovams Aurelijai Raubienei, Irmai Slavinskienei ir Rokui Didžiapetriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EE plius“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „EE plius“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 104–115) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir atsakovė, LVPA) 2016 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. R4-1342(15.2.2-748), Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-167(AG-120/02-2016) ir įpareigoti atsakovę vertinti paraišką iš naujo. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu atmetė jos projekto paraišką, motyvuodama tuo, kad mažiausia tinkamų finansuoti lėšų suma yra 4 000 Eurų, o pareiškėja, kaip maža įmonė, prašo per didelės sumos (8 900 Eur) ISO 9001 sistemai diegti.

Nesutikdama su LVPA ir VAGK sprendimais pareiškėja nurodė, kad, teikiant paraišką, jai nebuvo žinoma, kokiais vertinamaisiais kriterijais remdamasi LVPA nustato rinkos kainas ISO 9001 valdymo sistemos diegimui bei sertifikavimui. Nei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 4-642 patvirtintame 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-807 „Procesas LT“ projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 1 (toliau – ir Aprašas), nei aiškinamuosiuose Aprašo dokumentuose nėra viešai paskelbtos kainų „lubos“. Naujos ISO 9001 valdymo sistemos diegimo paslaugos kaina yra tiesiogiai proporcinga atliekamo darbo, paslaugų kokybei, paslaugų teikėjo patirčiai, rekomendacijoms. Pareiškėjos manymu, ISO 9001:2015 konkreti kaina rinkoje formuojasi, remiantis paslaugų teikėjų konkurencijos ir savireguliacijos principų pagalba. Atkreipė dėmesį, jog telefonu apklausus kitas patikimas įmones, teikiančias ISO 9001:2015 diegimo, konsultavimo ir sertifikavimo paslaugas, jų kaina yra kelis kartus didesnė nei siūloma LVPA kainų nustatymo metodikoje. Pažymėjo, jog abejonių kelią LVPA eksperto ISO 9001 kainos susiejimas tik su dirbančiais įmonėje asmenimis, jų kiekiu. Darant apklausą, ISO 9001 paslaugų teikėjai, nustatydami konkrečias kainas, visada klausė papildomos informacijos apie įmonės specifiškumą, veiklos sudėtingumą, nes ši informacija lemia galutinę ISO 9001 kainą, tačiau iš skundžiamo LVPA sprendimo matyti, kad tokia papildoma informacija ISO 9001 kainos nulemti negalėjo. Pareiškėjos nuomone, LVPA kainų nustatymo metodika, parengta remiantis vieno eksperto nuomone, yra nepagrįsta ir neargumentuota, neatitinka realių rinkos kainų. Minėta metodika nesuderinta su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija), abejonių kelia ir eksperto T. P. kvalifikacija bei kompetencija.

Pareiškėjos teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma LVPA kainų nustatymo metodika, skundžiamame sprendime nėra argumentų, kodėl nebuvo taikomos 50–100 proc. išimtys. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovė nesulaukė nei pakvietimo susitikti, nei prašymo pateikti papildomą informaciją, nei papildomo ekspertinio vertinimo. Pareiškėjos nuomone, 8 000 Eur kaina yra reali ir atitinka faktines rinkos kainas. Pabrėžė, jog UAB „Kvalitetas“ nurodė, kad Bendrovės veiklą galima apibūdinti kaip sudėtingą ir stipriai reglamentuojamą teisės aktų bei tarptautinių standartų. Įgyvendindama sudėtingą projektinės veiklos modelį, Bendrovė atlieka pastatų dinaminio modeliavimo (elgsenos realiu laiku modeliavimo ir vertinimo), pastatų energinio naudingumo projektavimo, įgyvendinimo priemonių planavimo, projektų ir pastatų sertifikavimo ir konsultavimo pagal tarptautinius standartus ir jų įgyvendinimo priežiūros bei monitoringo veiklas. Sėkmingam ISO 9001:2015 standarto įdiegimui reikalinga išsami teisės aktų, kitų įmonės veikią reglamentuojančių dokumentų analizė, aiškus įmonės veiklos supratimas, įmonės vadovybės ir visų darbuotojų įtraukimas projekto įgyvendinimo metu. Įvertinus įmonės veiklos specifiką bei naujojo ISO 9001:2015 standarto reikalavimus numatomas intensyvus 7 mėn. standarto diegimo ir sertifikavimo laikotarpis. Pareiškėjos įsitikinimu, ji atitinka LVPA kainų nustatymo metodikoje kainų išimtims taikomus kriterijus, nes Bendrovėje vyrauja sudėtingi procesai, reikalingi ekspertai, konsultantai, veikla specifinė – pastatų dinaminis modeliavimas, kontroliuojamas tarptautinių standartų, dideli užsakymai (Klaipėdos olimpinio baseino projektas, Vilniaus olimpinio baseino projektas, daugiabučių namų kvartalų Vilniuje projektai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto projektas), diegiant ISO 9001 reikalinga vidaus teisės aktų analizė (konsultantai bus samdomi), reikalinga giluminė organizacijos išorinės ir vidinės aplinkų analizė, komunikacijos metodo pritaikymas, rizikų valdymas, rizikų analizė, projektų valdymo procesas, dokumentų valdymo sistemos integracija, darbai turi būti atlikti per įmanomai trumpą laikotarpį, reikalingi ekspertai iš užsienio ir kt. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad paraiškų pagal priemonę „Procesas LT“ kvalifikuotas rengimas rinkoje kainuoja apie 1 500–2 000 Eur, todėl paraiškų vertinimo kriterijai privalo būti tikslūs, aiškūs, nedviprasmiški, teisingi ir viešinami dar prieš teikiant paraiškas, nes vertinimo reikalavimai privalo būti žinomi paraiškų rengėjams.

Bendrovės teigimu, atmesdama paraišką, LVPA nusižengė net keliems procedūriniams reikalavimams, nes prieš atmesdama paraišką nepaklausė paraiškos teikėjo ar komercinio pasiūlymo teikėjo UAB „Kvalitetas“ apie galimą / tikėtiną Bendrovės gamybos proceso sudėtingumą ar specifinės įmonės vykdomos veiklos eksperto žinių poreikį, nepakvietė į pokalbį, neprašė papildomos informacijos.

Pareiškėjos nuomone, VAGK sprendimas priimtas formaliai, nesigilinant į esminius skundo klausimus.

Atsakovė LVPA atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 124–131).

Nurodė, kad priemonės „Procesas LT“ kvietimo paraiškų vertinimui buvo pasitelktas kokybės vadybos sistemos srities ekspertas T. P., turintis tinkamą kvalifikaciją, projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros patirtį. Atsižvelgdamas į priemonės „Procesas LT“ specifiką (finansuojamas valdymo sistemų, procesų ir paslaugų standartų diegimas) ir siekdamas tinkamai nustatyti tinkamų išlaidų dydį ir užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, ekspertas atliko rinkos tyrimą ir parengė metodiką, skirtą valdymo sistemų ISO 9001, ISO 14001, ISO 50001, ISO 22000, BRC, FS, OHSAS 18001, ISO / IEC 27001, ISO 20000, SA 8000 ir FSC diegimo ir sertifikavimo tinkamų finansuoti išlaidų nustatymui. Metodikoje nustatytos leistinos valdymo sistemų kainų ribos ir jų didinimo prielaidos. Remiantis metodika, pareiškėjos pateikta informacija paraiškoje ir su paraiška pridedamais dokumentais, taip pat viešai prieinama informacija apie Bendrovės dydį ir vykdomos veiklos pobūdį, buvo nustatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri, pritaikius finansavimo intensyvumo procentą, nesiekė Aprašo 36 p. nustatytos sumos, t. y. 4 000 Eur. Pabrėžė, kad pagal Aprašo 36 p. suteikta subsidija negali viršyti jos administravimui Europos Sąjungos ir valstybės skiriamų lėšų. Kainų metodika ISO 9001 valdymo sistemos diegimui buvo nustatyta atsižvelgiant į ISO 9001:2015 kainas, kadangi nuo 2016 m. kovo 31 d. senoji standarto versija ISO 9001:2008 nebegalioja. Priemonės „Procesas LT“ kvietimo paraiškų biudžetų pagrįstumas buvo vertintas pagal minėtą metodiką, užtikrinant lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Visoms įmonėms, veikiančioms inžinerijos srityje, kurios pateikė paraiškas, tinkamų finansuoti išlaidų dydis buvo nustatytas vienodai, t. y. atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas, įvertinus įmonės dydį, įmonės veiklos apimtis ir vykdomus procesus.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama pavyzdžius, pasirinko itin brangius tiekėjus, kurie specializuojasi didelių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų valstybės institucijų projektų įgyvendinime, konsultuoja dideles organizacijas. LVPA nuomone, pasirinkdama šiuos tiekėjus pareiškėja siekia pagrįsti aukštą paslaugų kainą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nė vienas iš išvardintų tiekėjų nesispecializuoja projektavimo įmonių konsultavime, pastatų modeliavimo srityje, pastatų energetinio efektyvumo vertinimo srityje, todėl nėra aišku, kokias papildomas ar išskirtines konsultacijas šie tiekėjai galėtų suteikti pareiškėjai.

LVPA paaiškino, kad vertindama pareiškėjos organizacijos veiklos sudėtingumą vadovavosi paraiškoje pateikta informacija, kartu su paraiška pateiktu UAB „Kvalitetas“ komerciniu pasiūlymu bei planuojamo diegti vadybos metodo pagrindimu, kuriuose nėra nagrinėjamas veiklos sudėtingumas, ar pažymima, kad diegimui bus reikalingas iš išorės samdomas ekspertas, kuris turi žinių pareiškėjo vykdomoje veikloje. Atsakovas nurodė, kad Bendrovėje dirba 10 darbuotojų, įmonės pagrindinė veikla yra inžinerijos veikla ir su ja susijusios konsultacijos. Įvertinus visas šias aplinkybes buvo padaryta išvada, jog Bendrovėje nėra sudėtingų gamybos procesų. Net jei, kaip teigia pareiškėja, vykdomą veiklą reglamentuoja daug teisės aktų, tačiau diegiant ISO 9001 valdymo sistemą nėra reikalingos su įmonės vykdoma veikla susijusio eksperto žinios, kuris būtų samdomas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kuo jos vykdomi procesai sudėtingi. Argumentai, kurie turėtų pagrįsti procesų sudėtingumą, iš esmės grindžia reikalavimų sudėtingumą bei veiklos objekto sudėtingumą. LVPA vertinimu, pareiškėja vykdo standartinį projektavimo procesą, vykdomą daugumoje kitų projektavimo organizacijų, todėl tokio tipo organizacijoje turėtų būti taikomas standartinis projekto valdymo procesas.

Atsakovės teigimu, tai, kad pareiškėjo organizacijoje dirba tik 10 darbuotojų, sudėtingas projektų valdymo procesas, kuris vienu metu remtųsi 4 metodais skirtais valdyti labai didelės apimties, sudėtingus, ir daug dalyvių turinčius procesus, gali stipriai pakenkti mažos organizacijos efektyvumui, papildomai apkraudamas sudėtingais reikalavimais. Be to, Bendrovė nenumatė, kokių sričių ekspertai ir konsultantai papildomai bus reikalingi standarto diegimo procesui. Pareiškėjos veiklos sudėtingumas gali būti susijęs su vykdomos veiklos specifika, tačiau šis sudėtingumas yra susijęs su personalo kompetencija profesinėje srityje, patirtimi profesinėje srityje, profesine programine įranga, tačiau tai yra mažai susiję su procesų sudėtingumu. Projektuojant bet kokius ypatingus statinius kiekviena projektavimo organizacija privalo atsižvelgti į dešimtis ar net šimtus įvairių standartų ir teisės aktų reikalavimų – tai yra visiškai standartinė pastatų projektavimo organizacijų praktika. Nors pareiškėjos nurodyti projektai yra gana dideli, tačiau panašaus dydžio projektus vykdo dešimtys kitų projektavimo organizacijų, o ISO 9001:2015 standarto 8.3 p. gana išsamiai apibrėžia reikalavimus įvairios apimties projektavimo veikloms. Šių reikalavimų diegimas yra standartinis bet kokioje projektavimo organizacijoje. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokie tai teisės aktai analizuojami diegiant standartą. LVPA vertinimu, Bendrovė veikia labai siauroje, specializuotoje srityje, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos rinką bei galimai nedidelį tokių specifinių projektų kiekį, tai, kad organizacija įregistruota 2013 m., bei, kad joje dirba 10 darbuotojų, pareiškėjos argumentas, jog bus reikalinga giluminė organizacijos išorinės ir vidinės aplinkų analizė, be papildomų įrodymų, nėra pagrįstas. Nors Bendrovė gali susidurti su didelėmis rizikoms, tačiau Bendrovė veikia labai siauroje, specializuotoje srityje, todėl rizikų kiekis šioje organizacijoje neturėtų būti didelis. 10 darbuotojų organizacijoje įdiegus itin sudėtingus rizikos valdymo procesus, išeinančius už standartinio ISO 9001:2015 diegimo ribų, gali ženkliai apsunkėti organizacijos veikla, reikėti papildomų resursų bei komplikuoti pagrindinių priemonės „Procesas LT“ ir projekto tikslų, susijusių su veiklos efektyvumo didinimu, pasiekimą. LVPA nuomone, Bendrovėje turėtų būti taikomas standartinis projekto valdymo procesas, dokumentų valdymas taip pat yra standartinis ISO 9001:2015 procesas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad paraiškoje numatytas projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis yra pareiškėjo pasirinkimas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nenurodė, kokių ekspertų iš užsienio bei kokiam tikslui reikia. Atsakovės vertinimu, standarto diegimui Bendrovė turėtų būti mažesnės apimties nei standartinėje organizacijoje, nes daugelis ISO 9001:2015 standarto reikalavimų Bendrovėje nėra aktualūs.

LVPA pabrėžė, jog papildomų paklausimų teikimas pareiškėjams negali būti suprantamas kaip paraiškos tikslinimas tol, kol paraiška atitiks Aprašo keliamus reikalavimus. Toks paraiškos tikslinimas iškreiptų objektyvią projektų konkurso esmę, jog atrenkami tinkami finansuoti geriausiai įvertinti projektai. Šiuo atveju, paraiškoje pateikta informacija buvo aiški, tiksli ir pakankama, siekiant tinkamai įvertinti projektą, todėl nebuvo pagrindo prašyti ją tikslinti. Pasak atsakovės, pareiškėja, teikdama paraišką, turėjo būti susipažinusi su visais Aprašo keliamais reikalavimais ir Paraiškos teikimo metu pateikti visą informaciją, kuri būtų vertinama siekiant nustatyti projekto tinkamumą finansuoti. Paaiškino, jog LVPA kreipiasi į pareiškėją prašydama suteikti papildomą informaciją arba patikslinti jau pateiktą tik tuo atveju, jei vertinant kyla neaiškumų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad skundo reikalavimai nėra susiję su Ūkio ministerijos veiksmais (b. l. 112–113).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Bendrovė buvo vertinama kaip standartinė įmonė ir pagrindiniu kriterijumi pasirinktas darbuotojų skaičius, nors Bendrovė vykdo labai sudėtingus, didelės vertės projektus. Pažymėjo, kad nenori pigaus standarto, t. y. nenori standarto įsidiegti tik formaliai, realiai nesusitvarkydama veiklos procesų.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad metodika kurta, atsižvelgiant į naują standartą. Metodika pasitvirtino, nes kitose įmonėse standartas kokybiškai įdiegtas ir už mažesnę kainą. Pagal pareiškėjos pateiktą informaciją Bendrovėje būtų vykdomi įprastiniai standarto diegimo darbai. Bendrovės pildytoje lentelėje nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie itin sudėtingus procesus. Paaiškino, kad papildomi klausimai užduodami tik tuo atveju, jei pagal pateiktus duomenis negalima pabaigti vertinimo. Šiuo atveju atsakovei jokių abejonių nekilo, pateikti duomenys buvo aiškūs. Pažymėjo, kad parengtoje metodikoje nėra nustatyti kriterijai, o tiesiog atliktas rinkos tyrimas ir pateikta objektyvi informacija bei kainos.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas T. P. paaiškino, kad yra samdomas ekspertas ir buvo pasitelktas atsakovės vertinti paraiškas. Pažymėjo, kad standartų diegimo srityje dirba apie 15 metų, per metus vertina apie 50–100 įmonių. Pabrėžė, kad beveik visos statinių projektavimo įmonės yra įsidiegusios ISO 9001 standartą ir tai nėra labai sudėtinga procedūra. Diegimo sudėtingumas labai priklauso nuo bendrovės darbuotojų skaičiaus.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl LVPA 2016 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. R4-1342(15.2.2-748) ir VAGK 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-167(AG-120/02-2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu atmetė jos projekto paraišką, motyvuodama tuo, kad mažiausia tinkamų finansuoti lėšų suma yra 4 000 Eurų, o pareiškėja, kaip maža įmonė, prašo per didelės sumos (8 900 Eur) ISO 9001 sistemai diegti.

Nustatyta, kad Bendrovė 2016 m. sausio 14 d. pateikė atsakovei paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą pagal priemonę Nr. 03.3.1-LVPA-K-820 „Procesas LT“, ketindama įgyvendinti projektą „UAB „EE plius“ veiklos optimizavimas“, kurio metu būtų įdiegta ISO 9001 valdymo sistema (VAGK byla, I t., b. l. 109–119).

2016 m. kovo 16 d. Agentūra skundžiamu sprendimu Nr. R4-1342(15.2.2-748) atmetė pareiškėjos paraišką, motyvuodama, kad paraiška neatitinka Aprašo 36 p. reikalavimų. Sprendime paaiškinta, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti būtinos projektui įgyvendinti. Šiuo atveju pareiškėjos projekto biudžete numatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma – 8 900 Eur, o prašoma skirti projektui finansavimo suma – 4 450 Eur, tuo tarpu atsakovė nustatė, kad paraiškoje nurodyto ISO 9001 diegimui tinkamos finansuoti išlaidos gali būti nustatytos iki 3 300 Eur, ISO 9001 valdymo sistemos sertifikavimui iki 2 000 Eur, t. y. bendrai tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 5 300 Eur, galima didžiausia finansavimo suma 2 650 Eur (50 proc. intensyvumas), taigi toks finansavimas neatitiktų Aprašo 36 p. (b. l. 13–14).

Pareiškėja minėtą LVPA sprendimą apskundė VAGK, tačiau pastaroji 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-167(AG-120/02-2016) Bendrovės skundą atmetė, nurodydama, kad atsakovė tinkamai įvertino Bendrovės paraišką (b. l. 34–39).

Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-820 „Procesas LT“ finansuojamas veiklas, nustato Aprašas. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (ginčui aktuali taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. kovo 24 d.) (toliau – ir PAFT).

Kaip minėta, Bendrovės paraiška atmesta, kaip neatitinkanti Aprašo 36 p. reikalavimų. Pagal Aprašo 36 p. didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 70 000 Eur. Mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 4 000 Eur. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 37 p., didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nurodytų Aprašo 35.1 papunktyje ir iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nurodytų Aprašo 35.2 papunktyje. Pareiškėjas privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

PAFT 130 p. nustatyta, kad projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatoma projekto atitiktis bendriesiems reikalavimams ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams (išskyrus atitiktį reikalavimams, kurie vertinami šių taisyklių 72 p. nustatyta tvarka), taip pat didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia EK tinkamų deklaruoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis. Pagal PAFT 116 p. paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai. PAFT 117 p. nurodyta, kad vertintojai, atlikdami paraiškų vertinimą, turi pildyti projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytos formos vertinimo lenteles.

Vadovaujantis Aprašo 52 p. įgyvendinančioji institucija atlieka projekto tinkamumo finansuoti vertinimą PAFT III skyriaus keturioliktajame ir penkioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 1 priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ nustatytus reikalavimus, projekto naudos ir kokybės vertinimą PAFT III skyriaus keturioliktajame ir šešioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 2 priede „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė“ nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 1 priede pateiktos projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 7 dalyje vienu iš vertinimo kriterijumi įvardintas efektyvaus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimo užtikrinimas. Minėtos lentelės 7.4 p. detalizuota, jog numatytos projekto veiklos atitinka tinkamoms finansuoti veikloms ir jų apimtims nustatytus reikalavimus. Išlaidos atitinka nustatytus reikalavimus ir yra būtinos projektams įgyvendinti.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos paraišką vertino ir Aprašo 1 priedo lentelę pildė LVPA darbuotoja Alina Makevičienė (VAGK byla, II t., b. l. 23–33). Projekto tinkamumas finansuoti buvo vertinamas, atsižvelgiant į LVPA pasamdyto kokybės vadybos sistemos srities eksperto T. P. parengtą metodiką, skirtą valdymo sistemų ISO 9001, ISO 14001, ISO 50001, ISO 22000, BRC, FS, OHSAS 18001, ISO / IEC 27001, ISO 20000, SA 8000 ir FSC diegimo ir sertifikavimo tinkamų finansuoti išlaidų nustatymui (VAGK byla, I t., b. l. 66–79). Byloje esantys LVPA pasitelkto eksperto T. P. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (VAGK byla, I t., b. l. 80–86) teismui nesudaro pagrindo abejoti pastarojo kompetencija minėtai metodikai parengti. Tuo labiau, kad, kaip minėta, pagal PAFT 116 p. paraiškas gali vertinti ir LVPA pasitelkti ekspertai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina pareiškėjos abejones T. P. teise ar kompetencija konsultuoti LVPA projektų paraiškų vertinimo procese. Tai, kad Metodika nėra viešai paskelbta, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog LVPA neturi teise ja vadovautis, nes tai vidinis institucijos dokumentas, padedantis vienodomis sąlygomis vertinti visas paraiškas pagal eksperto pateiktas rekomendacijas. LVPA turi pareigą nustatyti didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą bei didžiausią galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydį, tačiau teisės aktai nenustato, kokiu būdu atsakovė privalo šį dydį nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad paraiškų teikėjai žino bendruosius reikalavimus, keliamus jų paraiškoms, t. y. kad projektui įgyvendinti reikalingos lėšos turi būti panaudojamos efektyviai, todėl Bendrovės teiginiai apie slaptus kriterijus atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, net jei LVPA ir turėjo teisę naudotis Metodika, Bendrovei turėjo būti taikomos išimtys, kurių pagrindu pareiškėjos nurodyta ISO 9001 sistemos diegimo ir sertifikavimo kaina būtų pripažinta tinkama finansuoti.

Kaip teismo posėdžio metu paaiškino Metodiką rengęs T. P. ISO 9001 sistemos diegimo ir sertifikavimo kainai didžiausią įtaką daro įmonės darbuotojų skaičius. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovėje dirba 10 darbuotojų. Pagal Metodikos išaiškinimus, ISO 9001 sertifikavimo kaina įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, turėtų būti nuo 1 300 iki 2 000 Eur, o konsultavimo kaina – nuo 2 201 iki 3 301 Eur. Taigi maksimali ISO 9001 sistemos diegimo ir sertifikavimo kainai įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, turėtų būti 5 301 Eur. kadangi pagal Aprašą finansuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tokiu atveju finansuojama suma nesudarytų Aprašo 36 p. nustatytos mažiausios projektui galimos skirti finansavimo lėšų sumos, todėl tokia paraiška negali būti tenkinama. Tačiau Metodikoje nustatytos tam tikros aplinkybės, kada Metodikoje nurodoma kaina gali būti didinama. Pagal Metodiką kaina gali būti didinama, atsižvelgiant į organizacijos veiklos specifiką, t. y. kai įmonėje vykdoma sudėtinga veikla. Organizacijos veiklos sudėtingumas priklauso nuo veiklai taikomų teisės aktų reikalavimų kiekio, gamybinių procesų sudėtingumo, ekspertų pagalbos reikalingumo. Nors pareiškėja teigia, jog ji atitinka minėtus kriterijus ISO 9001 diegimo ir sertifikavimo kainai padidinti, tačiau, teismo vertinimu, tokie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Bendrovė teikia kompleksines paslaugas tvarių pastatų modeliavimo ir energinio naudingumo planavimo srityje. Taigi Bendrovėje nėra vykdomi sudėtingi gamybos procesai, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos veiklos specifika labai skirtųsi nuo kitų panašia veikla užsiimančių įmonių, be to, pareiškėja nebuvo nurodžiusi, jog ISO 9001 sistemai įdiegti jai reikėtų papildomų ekspertų paslaugų. Kaip matyti iš paraiškos tinkamumo vertinimo ataskaitos, atsakovė vertino minėtus aspektus ir atmetė pareiškėjos paraišką ne vien nustačiusi kainą pagal darbuotojų skaičių, bet ir įvertinusi išimčių taikymo galimybę.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė šiuo atveju pažeidė PAFT 118 p. bei Aprašo 53 p. reikalavimus, nes neprašė Bendrovės pateikti papildomos informacijos apie jos veiklos specifiką.

Pagal Aprašo 53 p. paraiškos vertinimo metu įgyvendinančioji institucija gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus PAFT 118 p. nustatyta tvarka. Vadovaujantis PAFT 118 p., jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi per DMS paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją.

Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad LVPA gali prašyti iš pareiškėjo papildomos informacijos tuo atveju, kai: 1) pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija; 2) dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovei pateikė visus reikalaujamus dokumentus bei informaciją, kuri, atsakovei buvo pakankamai aiški ir kurios pagrindu LVPA galėjo įvertinti Bendrovė paraišką, taigi darytina išvada, kad atsakovė neprivalėjo prašyti iš pareiškėjos jokių papildomų dokumentų ar informacijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir teismui pareiškėja nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti jos teiginius apie labai sudėtingą Bendrovės veiklą, taigi teiginiai dėl PAFT ir Aprašo reikalavimų nesilaikymo vertintini kritiškai.

Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įvertino Bendrovės paraišką, laikydamasi Aprašo ir PAFT reikalavimų ir priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą paraišką atmesti, todėl nėra pagrindo panaikinti nei 2016 m. kovo 16 d. LVPA sprendimo Nr. R4-1342(15.2.2-748) nei jo teisėtumo patvirtinusio VAGK 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-167(AG-120/02-2016) ir įpareigoti atsakovę vertinti paraišką iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „EE plius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė