Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-22 · Administracinė byla Nr. I-4763-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
I-4763-208/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
J. Z., R. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4763-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0025-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

dalyvaujant pareiškėjams J. Z. ir R. Z., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atstovei A. P., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovei D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai J. Z. ir R. Z. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–15), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), 8 748,74 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjai paaiškina, kad daugiabutis namas adresu: (duomenys neskelbtini) , kurio 46 bute pareiškėjai gyvena, yra pastatytas 1984 m. pagal netipinį projektą. Pusė butų yra sublokuotų kotedžų tipo su dideliais išorinių atitvarų plotais ir nedidelėmis, butus skiriančiomis vidinėmis pertvaromis, o kita pusė yra išdėstyti įprastiniame 4 aukštų daugiabutyje. Namas yra sudarytas iš dviejų skirtingai suprojektuotų pusių su skirtingo tipo butais. Visi 32 butai yra šildomi iš vieno, tik šiems butams numatyto šilumos punkto. 2009 m pavasarį pareiškėjai inicijavo namo gyventojų apklausą, pasiūlydami priemones mokėjimams už šilumą sumažinti, o tarp pasiūlytų priemonių buvo specialaus šilumos paskirstymo metodo, pritaikyto šiam namui (toliau – ir Metodas), projekto parengimas ir pateikimas Komisijai. Vykdant gyventojų sprendimą, R. Z. 2009 m. pavasarį–vasarą parengė Metodo projektą, kurį namą administruojanti įmonė – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Antakalnio būstas“ (toliau – ir Administratorius) pateikė Komisijai. Komisijai paprašius papildomų paaiškinimų ir kai kurių pataisymų projekte, Metodas buvo suderintas Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 03-427, todėl buvo pradėti namo šildymo sistemos rekonstravimo darbai. Kiekvienam butui iš 34–49 butų grupės pertvarkymai kainavo po maždaug 900 Lt, o iš 50–65 butų grupės – po 150–200 Lt.

Administratorius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. AB-RS-0525 informavo šilumos tiekėją -UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė) apie atliktus namo šildymo sistemos pertvarkymus siekiant taikyti Komisijoje suderintą Metodą ir paprašė Bendrovės pasirengti Metodo taikymui nuo naujo šildymo sezono pradžios, t. y. nuo 2013 m spalio mėn., tačiau Bendrovė 2013 m spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-3088/r pranešė Komisijai, kad Metode yra daug trūkumų, dėl kurių Bendrovė tinkamai įdiegti Metodą taikymui name neturi galimybės. Pareiškėjai kreipėsi į Komisijos atsakingus specialistus. Vienas iš specialistų, T. P. nurodė vienintelį taisytiną dalyką – nepaskirstyto karšto vandens problemą. Kaip galimą variantą T. P. siūlė nepaskirstytą karštą vandenį išdalinti visiems namo gyventojams, laikant jas bendrosiomis butų savininkų išlaidomis, tačiau pareiškėjai su tokiu pasiūlymu nesutiko ir pasiūlė Komisijai organizuoti bendrą pasitarimą Komisijoje su Bendrove, išsiaiškinti nesutarimus diskusijoje ar reikia ką nors taisyti Metode, taip pat susitarti dėl jo įgyvendinimo, tačiau Komisija tą daryti atsisakė. Vietoje to, Komisija pasiūlė mums patiems susitarti su Bendrove. 2013 m. rugpjūtį pareiškėjai sutarė dėl priėmimo Bendrovėje pas analitikų grupės vadovą R. S., tačiau jis jokių praktinių veiksmų nesiėmė. Prasidėjus 2013–2014 m. šildymo sezonui, buvo organizuojamas gyventojų pasitarimas. Absoliuti dauguma pasisakė už Metodo taisymą pagal Komisijos reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, jog neoficialiai su T. P. suderino kompromisinį pakeitimą Metode, siekiant išlaikyti Metodo privalumus ir kartu atsižvelgti į Komisijos reikalavimą. Pakeitimo esmė nepaskirstyto karšto vandens neskirstyti butų savininkams kiekvieną mėnesį, bet kaupti nepaskirstyto karšto vandens kiekius ne mažiau kaip metus laiko ir metų gale patikrinti nepaskirstyto karšto vandens kiekį. Jei per metus sukauptas nepaskirstyto karšto vandens kiekis viršytų 20 procentų nuo bendro karšto vandens suvartojimo, šį perviršį paskirstyti butų savininkams. Priešingu atveju į sekančius metus perkelti sukauptą nepaskirstyto karšto vandens kiekį ir vėl metus vykdyti kaupimą. Taip patikslintas Metodas buvo pateiktas Komisijai, kurios darbuotojas A. N. nurodė, kad toks Metodas gali būti taikomas, tik kai gyventojai yra pasirinkę 2 apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – be karšto vandens tiekėjo. Taip pat jis paprašė papildomai skaičiuoti nepaskirstyto karšto vandens kaupiamo kiekio piniginę išraišką, kadangi skirtingais mėnesiais tiekėjas taiko skirtingas karšto vandens kainas. Pareiškėjai atliko prašomus pataisymus ir 2014 m. liepos 20 d. pateikė pataisytą Metodą Komisijai ir paprašė duoti atitinkamus nurodymus Bendrovei, tačiau Komisija atsisakė derinti projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos įstatymas) 12 straipsniu ir bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu, tačiau pareiškėjai mano, kad Komisija netinkamai interpretuoja minėtas teisės aktų nuostatas. Nors Komisija teigia, kad kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį (paprastai mėnesį) vartotojams turi būti paskirstytas visas per tą atsiskaitymo laikotarpį name suvartotas Šilumos kiekis, tačiau toks reikalavimas nėra nustatytas nei viename teisės akte. Šilumos įstatymas tik nustato, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis privalo būti paskirstytas vartotojams apmokėjimui, tačiau per kiek atsiskaitymo laikotarpių tas turi būti padaryta, nėra nustatyta. Paskirstymas yra atliekamas pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus metodus, taigi yra paliktas Komisijos kompetencijai. Pareiškėjai taip pat mano, kad Komisijos rašte neteisingai interpretuojamas pastate suvartotos šilumos balansas kaip „visų vartotojų suma“. Visuose šilumos paskirstymo metoduose, taip pat ir Metode šilumos balansas sudaromas iš šilumos kiekių sumos: naudingojo ir bendrojo naudojimo ploto šildymui, karšto vandens paruošimui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Šie šilumos kiekiai nustatomi pastato, o ne butų lygmenyje. Nors Komisijos nuomone, Metode numatytos skirtingos šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti metodikos prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK) bei Šilumos įstatymui, o išlaidos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti privalo būti paskirstytos butų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje, t. y., proporcingai jų butų naudingajam plotui, tačiau tokia nuostata būtų teisinga įprastinio ir konstruktyviai vientiso daugiabučio namo atveju, nepasižyminčio jokiomis konstrukcinėmis ypatybėmis, kurios išryškintų atskiras, santykinai atskiras namo dalis. Šiuo atveju, namas susideda iš 2 labai skirtingų dalių, kurios funkcionuoja kaip atskiri vienetai, įrengus abiems namo dalims atskirus šilumos skaitiklius šildymui, kaip numatyta Metode, šis atskirtinumas ir abiejų dalių autonomiškumas dar padidėja, kadangi šilumos skaitikliai matuoja bendrą šilumos kiekį, suvartotą tos dalies tiek butų, tiek ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Tai yra teisinga abiejų konstruktyviai skirtingų namo dalių gyventojų atžvilgiu, atspindi tų dalių bendrųjų patalpų šildymo ypatybes ir nesukelia jokių tarpusavio nesutarimų. Jeigu šilumos kiekis bendrųjų patalpų šildymui būtų nustatomas pagal vieną skaičiavimo metodiką ir apskaičiuojama visam namui, neišskiriant jo dalių, kaip to reikalauja Komisija, iškiltų klausimas kaip bendrą šilumos kiekį padalinti tarp abiejų namo dalių. Metode buvo numatyta vienoje namo dalyje – 34–49 butų grupėje – šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui išdalinti proporcingai ne naudingajam plotui, bet buto šildymui suvartotam šilumos kiekiui, o teisinį pagrindą tokiam šilumos kiekių skaičiavimui bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir jų paskirstymui butų savininkams suteikia CK 4.81 straipsnio 1 dalis, tačiau vykdydami daugumos gyventojų valią, pareiškėjai pertvarkė Metodą pagal visus Komisijos rašte išdėstytus reikalavimus ir per Administratorių pateikė Komisijai. Pertvarkyto Metodo 11 punkte atsirado vartotojų atžvilgiu neteisinga ir nesąžininga nuostata dėl nepaskirstyto karšto vandens priskyrimo vartotojų apmokėjimui.

2015 m. kovo 26 d. pareiškėjai gavo Komisijos raštą Nr. R2-(ŠP)-970, kuriame buvo pateikti nauji, papildomi reikalavimai pertvarkyti Metodą, iš kurių svarbiausiu buvo reikalavimas įvesti į Metodą patalpų tolygaus šildymo sąlygos tikrinimą ir, esant šios sąlygos pažeidimams, atitinkamų butų savininkams taikyti papildomus suvartotos šilumos paskaičiavimus. Be to, buvo paprašyta pakartotinai pateikti butų savininkų sprendimą dėl Metodo taikymo, kas reiškė pakartotiną gyventojų balsavimą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes neatsižvelgta į konstrukcines namo savybes. Šią sąlygą reikalaujama nustatyti tai namo daliai, kurioje yra įrengti individualūs šilumos skaitikliai, t. y., 34–49 butams, tačiau šioje namo pusėje butai yra praktiškai atskirti vienas nuo kito ir turi labai mažai bendrų sienų. Esant mažiems bendrų sienų plotams, šilumos perdavimas tarp butų bus taip pat mažas ir standartinis tolygaus šildymo koeficientas 0.4 tokioje situacijoje bus per didelis. Pareiškėjai nurodo, kad net ir nesutikdami su Komisijos nurodymais jie vėl pertvarkė Metodą kaip buvo reikalaujama Komisijos rašte ir 2015 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu pateikė derinimui, tačiau elektroniniu paštu gavo Komisijos darbuotojo A. N. atsakymą su papildomu prašymu Metode nurodyti kas nuskaitys papildomų šilumos skaitiklių rodmenis ir kokiu būdu jie bus perduodami šilumos tiekėjui. Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu pateikė Komisijai atsakymą į minėtus klausimus. Komisija 2015 m rugsėjo 23 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3002 atsakė, kad jis dėl šių klausimų kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti pastabas bei pasiūlymus Metodui. Po to kai Bendrovė atsakė Komisijai į užklausimą, Komisija 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3092 nurodė, kad Metodas negali būti taikomas, kadangi Bendrovė name yra ir karšto vandens tiekėjas, o Metodas gali būti taikomas tik esant apsirūpinimo karštu vandeniu būdui be karšto vandens tiekėjo (Metodo 1.2 papunktis), todėl, norint taikyti Metodą, gyventojams būtina pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo. Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 23 d. telefonu susisiekė su Bendrovės direktoriaus komercijai pavaduotoju A. G. ir prašė susitikti bei aptarti Metodo įgyvendinimo problemas, tačiau A. G. atsisakė susitikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, jog minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o dėl tokio vilkinimo pareiškėjai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinės žalos dydį pareiškėjai grindžia tuo, jog eilėje studijų nurodoma, kad Metodo, kurio dėl Komisijos veiksmų pareiškėjai iki šiol neįgyvendino, taikymas sumažina šilumos vartojimą šildymui vidutiniškai 20 procentų, t. y. pareiškėjai būtų sutaupę 157,70 Eur. Metodo projekto parengimas užtruko 64 darbo valandas, neįgyvendinus Metodo, darbo sąnaudos jam parengti nedavė jokio rezultato. Patirtas darbo sąnaudas pareiškėjai vertina 1 853,44 Eur, Metodo taisymams pareiškėjai sugaišo 22 val. ir šį laiką vertina 637,12 Eur, skundą pareiškėjai parengė per 38 val. ir šį laiką vertiną 1 100,48 Eur. 5 000 Eur neturtinę žalą pareiškėjai grindžia tuo, jog gyventojai, įdėję į šildymo sistemos pertvarkymą lėšas, rinkęsi į susirinkimus, kelis kartus balsavę dėl Metodo ir po 7 metų pastangų neturėdami rezultato, susidarė pareiškėjų atžvilgiu priešišką nuomonę.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, jog Komisija buvo suderinusi Metodą, todėl gyventojai turėjo teisę pagal šį Metodą rekonstruoti šildymo sistemą. Šildymo sistema buvo pakeista, gyventojai investavo pinigus ir gyventojai buvo įsitikinę, kad jokių problemų nebus, nes Metodas buvo patvirtintas. Patvirtintas Metodas, pareiškėjų manymu, yra galiojantis ir turi būti taikomas. Pareiškėja Komisijos patvirtintą Metodą buvo nunešusi į Bendrovę, kuri patvirtino projektą, o gyventojai jį įgyvendino, tačiau Metodas yra netaikomas iki šiol. Taip pat, pakartojo pagrindinius savo skundo argumentus.

Atsiliepimas

Komisija, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (1 t., b. l. 126–136.

Komisija teigia, jog pareiškėjai neįrodė, kad yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, numatytos CK, nes Komisija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Paaiškina, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 9 dalimi bei Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – ir Metodų rengimo ir taikymo taisyklės) 3 punktu, 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 03-427 „Dėl Vilniaus miesto gyvenamojo namo Kanklių g. 12 (B korpuso) vartotojų siūlomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 14 V suderinimo“ suderino Metodą Nr. 14V. Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-30881/r kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad Bendrovė 2013 m. liepos 23 d. (praėjus beveik dvejiems metams po Metodo Nr. 14 V patvirtinimo) gavo Administratoriaus informacinį pranešimą dėl Pastato šildymo sistemos atnaujinimo (modernizavimo), kuriame Bendrovės prašoma pasirengti taikyti Metodą Nr. 14 V. Minėtame rašte Bendrovė nurodė su praktiniu Metodo Nr. 14 V taikymu susijusius trūkumus, kurių neišsprendus Bendrovė, dėl objektyvių ir nuo Bendrovės nepriklausančių praktinių bei teisinių priežasčių, negali taikyti Metodo Nr. 14 V šilumos paskirstymui name. Šiuo aspektu Komisija pažymi, jog vadovaujantis Šilumos ūkio 12 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklėmis Komisija rengia tipinius šilumos paskirstymo metodus ir derina gyventojų parengtus metodus, tačiau neturi teisės savo iniciatyva keisti gyventojų parengtų ir su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų, todėl Bendrovei nustačius Metodo trūkumus, pareiškėjai patys turėjo daryti jo pakeitimus. Administratorius atsižvelgdamas į Bendrovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 008-04-30881/r išdėstytas pastabas dėl Metodo Nr. 14 V taikymo, 2014 m. liepos 7 d. (praėjus 10 mėnesių nuo Metodo Nr. 14V trūkumų nustatymo) raštu Nr. AB-RS-14-0557 Komisijai pateikė derinti Metodo Nr. 14V pakeitimo projektą. 2014 m. liepos 30 d. Komisija el. paštu gavo pareiškėjų papildomas pataisas Metodo Nr. 14V pakeitimo projektui. Komisija, įvertinusi Metodo Nr. 14V pakeitimo projektą su papildomai pateiktomis pataisomis bei atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R2-2024 informavo Administratorių, kad Metodo Nr. 14V projektas su pasiūlytomis pataisomis negali būti derinamas iki tol, kol nebus išspręsti esminiai Metodo Nr. 14V pakeitimo projekto trūkumai.

Komisija nustatė, kad Metodo Nr. 14V projekto 10.3 papunktis, kuriame numatyta, kad nepaskirstyto karšto vandens kiekio trūkumas arba perviršis, susidaręs per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį (toliau – ir Balansavimo laikotarpis), šilumos vartotojams paskirstomas kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, tai yra tik vieną kartą per metus, prieštarauja Šilumos įstatymo 12 straipsniui bei Taisyklių 8 punktui, kuriuo vadovaujantis šilumos vartotojai apmoka jiems priskirtą viso pastate suvartoto ir atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio dalį kartą per atsiskaitymo laikotarpį, kurio terminas yra ne ilgesnis nei vienas mėnesis. O tai reiškia, kad visų vartotojų kiekvieną mėnesį turi būti apmokamas visas pastate suvartotas ir atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis. Tokiu būdu kiekvieną mėnesį sudaromas name suvartotos šilumos balansas. Komisija taip pat nustatė, jog Metodo Nr. 14V pakeitimo projekto 10.3.3 ir 10.3.4 papunkčiuose nurodyta balanso išlyginimo sąlyga neapibrėžia tikslaus laikotarpio, kuriam praėjus bus išlyginamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekio balansas. Metodo Nr. 14V pakeitimo projekte numatytas koeficientas (KBend). nustatantis viso šildymui suvartotos šilumos kiekio dalį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (bendrosioms reikmėms), nėra pagristas skaičiavimais, eksperimentu ar kitais objektyviais įrodymais (energijos vartojimo auditu). Metodo Nr. 14V pakeitimo projekto 13.4 ir 13.5 punktuose numatyta atskira šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti skaičiavimo metodika 34–49 butų grupės ir 50–65 butų grupės butų ar kitų patalpų prijungtų prie pastato centrinės šildymo sistemos ir atjungtu nuo pastato centrinės šildymo sistemos savininkams, o tai prieštarauja šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniams pagrindams, numatytiems CK bei Šilumos įstatyme, kurie nustato visų pastato šilumos vartotojų pareigą mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šilumos vartotojai privalo apmokėti jiems tenkančią šilumos kiekio dalį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui. Administratorius 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. AB-RS-15-0097 pateikė Komisijai derinti papildytą Metodo Nr. 14V pakeitimo projektą, kurį išnagrinėjusi bei atsižvelgdama į naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad namo butuose Nr. 34. Nr. 35, Nr. 37–49 yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai (pakeista namo šildymo sistema), matuojantys butuose suvartotus šilumos kiekius šildymui, 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-970, Komisija pateikė pastabas papildytam Metodo pakeitimo projektui. Komisija nurodė, kad Metodo pakeitimo projekte turi būti numatyti butų ar kitų patalpų tolygaus šildymo sąlygos taikymo principai, atsižvelgiant į tai, kad namo tam tikruose butuose įrengta individuali šilumos apskaita su galimybe reguliuoti šilumos suvartojimą. Metodo pakeitimo projekte nebuvo atsižvelgta į Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R2-2024 pateiktas pastabas dėl šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms tvarkos, kai name yra nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungtų patalpų, nebuvo numatyta galimybė atsijungusiems nuo pastato centrinio šildymo sistemos vartotojams priskirti šilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. AB-RS-15-0394 pateikė Komisijai derinti pagal Komisijos rekomendacijas pataisytą Metodo pakeitimo projektą. Komisija 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2772 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti pastabas bei pasiūlymus Metodo pakeitimo projektui. Bendrovė 2015 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 008-04-19619r/7671 nurodė, kad name taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas su karšto vandens tiekėju. Tuo tarpu Metodo pakeitimo projekto 1.2 papunktyje nurodyta, kad minėtas metodas gali būti taikomas, kai namo butų ar kitų patalpų savininkai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija paaiškina, kad Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 71 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo gyventojams teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo arba, kai šilumos tiekėjas yra karšto vandens tiekėjas Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pagrindu, konkrečiam ūkio subjektui Komisijos nutarimu nustatytoje karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytas šilumos kiekis prilyginamas šalto vandens pašildymo normatyvui. Tai reiškia, kad minėtais atvejais, šalto vandens pašildymo normatyvas, kuris naudojamas apskaičiuojant pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti, turi būti lygus karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytam šilumos kiekiui.

Metodo pakeitimo projekte numatyta, kad šilumos sąnaudos 1 m³ geriamojo vandens pašildymui yra skaičiuojamos name suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti dalijant iš name suvartoto geriamojo vandens kiekio karštam vandeniui ruošti. Vadovaujantis Metodikos 7¹ punktu, toks šilumos sąnaudų 1 m³ geriamojo vandens pašildymui apskaičiavimo būdas yra galimas tik tuo atveju, jeigu vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo. Vartotojams pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo arba, kai šilumos tiekėjas yra karšto vandens tiekėjas, šilumos sąnaudos 1 m³ geriamojo vandens pašildymui, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, turi sutapti su karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytu šilumos kiekiu.

Komisija atsižvelgdama į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3071 informavo Administratorių, kad namo apsirūpinimo karštu vandeniu būdas neatitinka Metodo pakeitimo projekte nurodytų reikalavimų ir nurodė, kad norint name taikyti Metodo pakeitimo projektą, būtina teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo. Duomenų apie namo bendrasavininkų priimtą sprendimą pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą nėra Komisija gavusi.

Komisija taip pat teigia, kad tarp Komisijos veiksmų ir, pareiškėjų teigimu, atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Komisija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų, teikė pastabas teikiamiems Metodo pakeitimo projektams. Komisija neturėjo teisės pati atlikti Metodo pakeitimų, tačiau privalėjo užtikrinti, kad Komisijos suderintas Metodo pakeitimas atitiktų teisės aktų reikalavimus ir namo šildymo sistemą. Komisija negali būti laikoma atsakinga, už tai, kad namo gyventojai pakeitė namo šildymo sistemą ir laiku neparengė Metodo pakeitimų, tai pat, kad Metodo pakeitimus rengė nesilaikydami galiojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to Komisija privalėjo teikti pastabas bei Metodo pakeitimas negalėjo būti patvirtintas.

Pareiškėjai visus skunde išdėstytus Komisijos veiksmus derinant Metodo pakeitimą kvalifikavo kaip vilkinimą ir dėl to nurodė, kad Komisija padarė pareiškėjams nematerialinę ir materialinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį. Pareiškėjai pateikė materialinės žalos dydžio paskaičiavimus, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjai nurodė, kad patyrė darbo laiko sąnaudas, tačiau įrodymais nepagrindė tariamai sugaištų darbo valandų skaičiaus bei atlyginimo valandinio dydžio. Komisija atkreipia dėmesį, kad vartotojams nusprendus parengti atskirą šilumos paskirstymo metodą, jie turi CK nustatyta tvarka nuspręsti, kokiu būdu atlyginamos metodo parengimo išlaidos. Pareiškėjai be jokio teisinio pagrindo Metodo projekto parengimo ir Metodo pakeitimo projekto parengimo išlaidas nurodo kaip žalą dėl to, kad CK nustatyta tvarka nebuvo sutarę su kitais namo gyventojais dėl atlyginimo už Metodo parengimą ir minėto metodo pakeitimo projekto parengimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog visuose Komisijos raštuose nurodyta argumentacija ir teisės normos, kuriomis remiantis nustatyta, kad Metodas negali būti taikomas. Pažymėjo, kad Metodas yra neįgyvendintas ne dėl Komisijos kaltės. Patys gyventojai iki šiol nepriima sprendimo dėl 2 apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, o nepriėmus tokio sprendimo Metodo taikyti neįmanoma. Pareiškėjai neįrodė Komisijos neteisėtų veiksmų, visas procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Metodas jokiems sutaupymams reikšmės neturi, todėl pareiškėjai neįrodė kaip apskaičiavo turtinės žalos dydį. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepagrįstai prašo žalos už darbo sąnaudas, nes patys skunde nurodė, jog veikė neatlygintinai, o be to, visiškai neaišku kodėl buvo nurodytas būtent toks valandinis atlyginimas kokį nurodė pareiškėjai. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad jų reputacijai buvo padaryta žala. Derinant Metodą buvo nustatyta, kad pastate pakeista apskaitos sistema. Tai sužinota tik 2015 metais, todėl pirminis Metodas parengtas ne pagal dabartinę pastato šildymo ir apskaitos sistemą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 109–115).

UAB „Vilniaus energija“ vadovaujasi CK nuostatomis ir Šilumos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, jog pareiškėjų pateiktas Metodas neatitinka teisinio reglamentavimo. Teigia, jog siūlomas Metodas numato šalia įvadinio šilumos apskaitos prietaiso apskaitai naudoti dar papildomai 7 šilumos apskaitos prietaisus. Bendrovė pagal Šilumos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Taisyklių III dalį atlieka priežiūrą bei metrologines patikras įvadiniam šilumos apskaitos prietaisui, o Metode nėra numatyta, kas vykdys papildomų 7 šilumos apskaitos prietaisų priežiūrą bei metrologines patikras. Be to, siūlomas Metodas yra pakankamai sudėtingas, todėl dėl kasmėnesinio mokėjimų už šiluminę energiją paskaičiavimo būtų patirtos žymiai didesnės sąnaudos lyginant su sąnaudomis, kurios patiriamos tipiniam vartotojui ar kitiems vartotojams, kurie yra su Komisija susiderinę kitus šilumos paskirstymo metodus. Siūlomo Metodo 2 punkte minima, kad mėnesio pabaigoje vienu metu nuskaitomi įvadinio šilumos skaitiklio, papildomų 7 šilumos skaitiklių bei įvadinio šalto vandens skaitiklio karšto vandens ruošimui rodmenys. Tolimesniuose Metodikos skyriuose skaičiuojant mokėjimus yra naudojami butų karšto vandens apskaitos rodmenys. Kadangi nenumatoma, kad šie rodmenys būtų nuskaitomi tuo pačiu metu, tai gali iškreipti mokėjimų skaičiavimą. Metode nėra numatyta, kaip tarp butų savininkų būtų paskirstomas nesutampantis su įvadiniu skaitikliu šilumos kiekis, o tai prieštarauja Šilumos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad visas vartotojų bendrai suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas ir apmokėtas šilumos tiekėjui. Siūlomo Metodo 5 punkte nurodomas suminis šilumos kiekis iš visų papildomų šilumos apskaitos prietaisų gali nesutapti su įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenimis, nes Metodas neįvertina šilumos nuostolių vamzdynais nuo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso iki papildomų prietaisų, taip pat kiekvienas apskaitos prietaisas gali turėti savo paklaidas leistinose ribose, o šios paklaidos taip pat gali sumuotis ir sąlygoti nesutapimą su įvadiniu prietaisu. Metodo 6 punkte numatyta pastato cirkuliaciją įvertinti atliekant ne mažiau 30 min. matavimus naktį, kai nevartojamas karštas vanduo. Tokio pobūdžio matavimai nebūtų tikslūs, jų rezultatai netgi skirtųsi atliekant matavimus skirtingais vasaros mėnesiais. Nėra numatyta, kaip būtų paskirstomas nesutampantis su įvadiniu skaitikliu šilumos kiekis. Be to, toks cirkuliacijos vertinimas prieštarautų 2007 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimui Nr. 03-5 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir papildymo“. Metodo 8 punkte numatyta paskaičiuoti šilumos kiekį 1 m³ pašildyti. Esant netiksliai Metodikai ir skaičiavimams naudojant matavimų duomenis, gali nesueiti šilumos balansas ir skaičiavimai gali parodyti, kad šilumos kiekis stipriai viršija nustatytą 51 kWh/m³ normą. Metodė nenurodyta, kaip tokiais atvejais būtų sprendžiami vartotojų skundai. Metodo 10.1. punkte numatyta vartotojui šilumą karštam vandeniui skaičiuoti pagal buto deklaruotus karšto vandens rodmenis. Tai į skaičiavimus įvestų paklaidas ir gali sąlygoti visų suminių duomenų nesutapimą su įvadiniu skaitikliu. Nėra numatyta, kaip būtų paskirstomas nesutampantis su įvadiniu skaitikliu šilumos kiekis. Metodo 11 punkte yra naudojamas KBR Galios koeficientas, gali sąlygoti papildomas skaičiavimo paklaidas. Metodo 2 priedo 5 punkte siūloma naudoti termometro, kuris yra po karšto vandens šilumokaičio, parodymus. Šie termometrai neturi specialių reikalavimų tikslumui, todėl jų parodymai nėra ypatingai tikslūs. Daro prielaidą, kad Metodo 2 priedo 7 punkto formulėje naudojamas skaičius 20 yra vidaus patalpų temperatūra ir nurodo, kad faktiškai ši temperatūra gali skirtis. Metodo 3 priedo 3 punktas numato, kad visuose butuose įrengtuose cirkuliacinės sistemos vamzdynuose, įskaitant vonių šildytuvus, cirkuliuoja vienodos temperatūros vanduo, tačiau faktiškai išmatavus temperatūras pirmame ir viršutiniame aukšte, jos nesutaps. Dėl nustatytų trūkumų siūlomas šilumos paskirstymo metodas negalėjo būti taikomas. Pareiškėjų reikalavimas surengti trišalį pasitarimą su Komisija ir Bendrove nepagrįstas, nes tokios procedūros nėra numatytos 2007 m. rugpjūčio 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse. Metodas nėra Komisijos suderintas dėl to, kad patys pareiškėjai nėra ištaisę Komisijos nurodomų trūkumų. Atsižvelgiant į Metodo prieštaravimus teisės aktams bei į tai, kad Komisija, derindama Metodą, laikėsi 2007 m. rugpjūčio 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatytos tvarkos, Bendrovė mano, kad Komisijos veiksmuose nėra neteisėto veikimo (neveikimo) ar bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo požymių.

UAB „Vilniaus energija“ nurodo, jog pareiškėjų reikalaujamos priteisti 20 procentų nuo sumokėtų sumų už pareiškėjų buto šildymą turtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjų pateikiamas kažkoks ne valstybine kalba aprašytas grafikas neįrodo, kad Metodas būtų sutaupęs pareiškėjams 20 procentų šilumos. Reikalavimas dėl darbo sąnaudų atlyginimo taip pat neįrodytas, nes nėra aišku, kaip paskaičiuotos praleistas darbui laikas, kodėl taikomas būtent toks darbo užmokestis. Pareiškėjai skunde taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti priteistas už itin reikšmingų vertybių pažeidimą, o ne už pablogėjusius kaimynystės santykius. Bendrovės nuomone, Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodomos patirtos žalos.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su komisijos pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri pareiškėjų teigimu kilo dėl Komisijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad šiame CK straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės) – valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, o nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013)

Vadovaujantis Šilumos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija.

Nagrinėjamu atveju Metodas buvo suderintas Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-427 (I t., b. l.19–29), o namo gyventojai remdamiesi suderintu Metodu atliko šildymo sistemos rekonstravimo darbus, t. y. 2012 m. parengė šildymo sistemos rekonstravimo projektą, o 2013 m. vasarą atliko sistemos pertvarkymą, po kurio namo Administratorius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. AB-RS-0525 kreipėsi į Bendrovę nurodydamas, kad namo gyventojai 2013 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą pritaikyti Komisijos patvirtintą Metodą (I t., b. l. 32) ir prašė pasirengti naujo šilumos paskirstymo metodo taikymui, tačiau Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-30881r Administratoriui ir Komisijai pateikė pastabas dėl praktinio Metodo taikymo galimybių, kurių neišsprendus Bendrovė, dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, tinkamai įdiegti Metodą taikymui neturi galimybės (1 t., b. l. 33–35). Administratorius 2014 m. liepos 2 d. raštu Nr. AB-RS-14-0557 Komisijai pateikė pataisytą Metodą pagal Bendrovės rašte pateiktas pastabas (1 t., b. l. 48), tačiau Komisija 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. R2-2024 nurodė, jog projektas negali būti derinamas, nes yra nustatyti projekto trūkumai (1 t., b. l. 53–56). Administratorius su 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. AB-RS-15-0097 pateikė Komisijai pagal jos pastabas pataisytą Metodą (1 t., b. l. 57–61), tačiau Komisija šį Metodo projektą 2015 m. kovo 24 d. sprendimu taip pat atsisakė patvirtinti (1 t., b. l. 62–64). Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti dar vieni metodo pakeitimai, o Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Komisijai šį projektą derinti. Komisija 2015 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Bendrovę prašydama pateikti pastabas bei pasiūlymus, o gavusi pastabas 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3071 informavo Administratorių, kad norint taikyti Metodą, namo vartotojams būtina teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ir tinkamai įgyvendinti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo (1 t., b. l. 81).

Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog Komisijoje suderinus Metodą, pareiškėjai ir kiti namo gyventojai atliko investicijas į šildymo sistemos rekonstravimą, tačiau atlikus rekonstravimo darbus paaiškėjo, jog Metodas yra su trūkumais ir negali būti taikomas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vadovaujantis gero viešojo administravimo principu, Komisija prieš suderindama pirminį Metodą, turėjo kreiptis į Bendrovę ir įsitikinti, jog Metodas yra be trūkumų, tačiau to nepadarė. Tik atliekant Metodo pataisymus, Komisija pati savo iniciatyva kreipėsi į Bendrovę, siekdama įsitikinti, kad Metodo pakeitimais yra pašalinti Metodo trūkumai. Taigi, darytina išvada, jog derindama pirminį Metodą, Komisija tai atliko aplaidžiai, neįsitikinusi, jog Metodas yra be trūkumų. Komisija teismui nei posėdžio metu nei atsiliepime į skundą nenurodė, kodėl prieš suderindama pirminį Metodo projektą ji nesikreipė į Bendrovę, o atliekant Metodo pataisymus taikė kitokią praktiką ir kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti pastabas. Kita vertus, vadovaujantis Metodų rengimo ir taikymo taisyklių 14 punktu būtini paskirstymo metodų papildymai ir pakeitimai nustatyta tvarka turi būti suderinti Komisijoje. Ši nuostata patvirtina, jog suderinus Metodą su Komisija ir nustačius, kad Metodas yra su trūkumais, pareiškėjams pagrįstai buvo keliami reikalavimai pakeisti Metodą. Be to, teismo posėdžio metu Komisija nurodė, jog vienintelė kliūtis taikyti Metodą yra ta, jog gyventojai yra nepriėmę sprendimo pasirinkti 2 apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl darytina išvada, jog galimybė taikyti Metodą priklauso nuo pačių gyventojų, o ne nuo Komisijos veiksmų.

Taigi, darytina išvada, jog Komisija suderino Metodą tinkamai neįsitikinusi, jog jis yra be trūkumų ir dėl to pareiškėjams bei kitiems namo gyventojams kilo turtinė žala investuojant į šildymo sistemos rekonstrukciją, tačiau vadovaujantis minėtu Metodų rengimo ir taikymo taisyklių 14 punktu, pareiškėjams pagrįstai buvo keliamas reikalavimas ištaisyti suderintame Metode nustatytus trūkumus. Be to, namo gyventojai neprieštaravo tam, kad būtų šalinami Metodo trūkumai, teikė jo pataisymus Komisijai derinti. Iš anksčiau minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog visą Metodo trūkumų šalinimo laikotarpį Komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai, kreipėsi į Bendrovę siekdama išsiaiškinti Metodo trūkumus, tokią informaciją pateikdavo pareiškėjams. Kiekvieną kartą, kai buvo teikiami Metodo pataisymai, Komisija juos išnagrinėdavo tinkamai ir laiku vadovaudamasi 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje (34 punktas) ir vieną kartą tokį terminą pratęsus dar 20 darbo dienų (35 punktas) (1 t., b. l. 80). Sutiktina su Komisija, jog vadovaujantis Šilumos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi bei Metodų rengimo ir taikymo taisyklių 3 punkto nuostatomis, Komisija tik derina gyventojų parengtus metodus, tačiau neturi teisės savo iniciatyva keisti gyventojų parengtų šilumos paskirstymo metodų, todėl Komisija, vertindama pareiškėjų pateiktus Metodo pataisymus, pagrįstai vertino ar jie yra su trūkumais ir nurodė, kad patys pareiškėjai turi tuos trūkumus pašalinti, o tokiu būdu jokių neteisėtų veiksmų neatliko bei nevilkino Metodo įgyvendinimo. Metodo įgyvendinimas užtruko dėl pačių gyventojų, kurie teikė Metodą Komisijai suderinti, veiksmų, t. y. Metodo trūkumų nepašalinimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai ir kiti namo gyventojai yra patyrę turtinę žalą rekonstruojant šildymo sistemą pagal Komisijos patvirtintą Metodą su trūkumais, tačiau pareiškėjai turtinę žalą kildina ne iš to, jog Komisija galimai nepagrįstai suderino Metodą ir dėl to pareiškėjai patyrė investicijas į šildymo sistemos rekonstrukciją, o iš to, jog Metodas buvo neįgyvendintas ir dėl to jie gaudavo didesnes sąskaitas už šildymą. Kaip minėta anksčiau, Komisija jokių neteisėtų veiksmų šalinant Metodo trūkumus neatliko, veikė tinkamai ir laiku įvertindavo pareiškėjų pateiktus Metodų pataisymus, t. y. nevilkino Metodo įgyvendinimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei anksčiau minėtomis CK nuostatomis, nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Taigi, nenustačius jog Komisija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus derinant Metodo pakeitimus, t. y. nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų, netikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius