Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1796-464/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
2A-1796-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-14530-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
Ramirent Baltic AS ir atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, Ramirent Baltic AS
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Trečiasis asmuo
A. B., O. R., UAB „Serneta“, UAB „Statlesta“
Kategorijos
  • 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1796-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14530-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 28.1.; 42.8.; 42.9., 50.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ramirent Baltic AS ir atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ramirent Baltic AS ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuomos mokesčio, delspinigių, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys A. B., O. R., UAB „Serneta“, UAB „Statlesta“ ,ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas Ramirent Baltic AS (pradinis ieškovas - AB „Ramirent“, t. 1, b.l. 132-141) 2009-11-13 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-4, 126-128, t. 4, b.l. 94) ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 325,88 Lt įsiskolinimą už įrangos nuomą, 907,17 Lt delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2008-04-03 sudarė nuomos sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ieškovui už perduotą statybinę įrangą. Atsakovai statybinė įranga buvo perduota pagal įrangos priėmimo-perdavimo aktus. Už suteiktas paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias atsakovas nėra pilnai atsikaitęs, todėl pagal sutarties 7.1 p. privalo mokėti ir netesybas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t. 1, b.l. 65-66) su ieškiniu nesutiko. Nepripažino ieškovo pateiktų įrodymų dėl įrangos nuomai perdavimo, kadangi įrangos priėmimo-perdavimo aktuose pasirašė atsakovo įmonėje nedirbę asmenys. Todėl mano neturįs ir prievolės atsiskaityti už šios įrangos nuomą.

Tretysis asmuo O. R. atsiliepimu (t. 3, b.l. 195) nurodė, jog ieškinyje aprašytu įrangos nuomos atsakovui laikotarpiu jis dirbo UAB „Serneta“ direktoriumi. UAB „Serneta“ 2007 m. - 2008 m. pardavė atsakovui apie dešimtį nekilnojamųjų daiktų. Kai kurie šių daiktų nebuvo baigti statyti, taigi jis kontroliavo statybos darbų vykdymą nebaigtuose statyti objektuose. Iš atsakovo buvo gavęs įgaliojimą priimti nuomojamą statybos įrangą, todėl pasirašydavo ieškovo perduotos įrangos priėmimo-perdavimo aktus. Atsiskaitymo už išnuomotą įrangą aplinkybės jam nežinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-11-24 sprendimu (t. 4, b.l. 167-171) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6757,38 Lt nuomos mokesčio, 666,63 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7424,01 Lt sumą nuo 2009-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1183,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 54,57 Lt, o iš atsakovo - 85,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2008-04-03 buvo sudariusios statybos įrankių nuomos sutartį. Atsakovui ginčijant įrangos priėmimo- perdavimo aktus pasirašiusių asmenų įdarbinimo pas atsakovą ar įgalinimų jiems išdavimo faktus, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad įranga, išvardinta priėmimo-perdavimo aktuose, kuriuos pasirašė ne O. R., o kiti asmenys, buvo išnuomota atsakovui. Teismo vertinimu, ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Taip pat teismas nurodė, kad bylos ribas apibrėžia priimtas ieškinys, t.y. 2009-03-13 – 2009-09-15 laikotarpio PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos, kurių reikalauja ieškovas iš atsakovo. Todėl teismas analizavo tik su minėtu laikotarpiu susijusius duomenis, nurodęs, jog atsiskaitymai už įrangą, išnuomotą iki 2009-03-13 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos įrangos perdavimo ir po 2009-05-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos įrangos perdavimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Dėl ieškinio ribų peržengiančių mokėjimų bet kuri šalis gali inicijuoti naują teisminį ginčą. Nustatęs, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2009-09-15 buvo išnuomota įranga už 8757,38 Lt, atsakovas dalį nuomos mokesčio - 2000 Lt sumokėjo, priteisė likusią nesumokėtą nuomos mokesčio dalį, t.y. 6757,38 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotus delspinigius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas Ramirent Baltic AS apeliaciniu skundu (t. 4,b.l. 180-183) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai, ir priteisti iš atsakovo likusią dalį - 4568,50 Lt nuomos mokesčio, 240,54 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas, aiškindamas šalių sudarytą nuomos sutartį, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Priėmimo-perdavimo aktus pasirašydavo ir įrangą atsakovo vardu priimdavo ne tik O. R., bet ir A. B., D. M.. Atsakovas perduotą šiems asmenims įrangą priimdavo, ją naudodavo savo veikloje, atsikaitydavo už jos nuomą su ieškovu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą sąskaitas-faktūras, kurias pasirašydavo A. B.. Nepaisant to, kad rašytinis įgaliojimas buvo išduotas tik O. R., atsakovas atliko atsiskaitymus pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuos pasirašydavo ir kiti asmenys. Visos ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos registruotais laiškais ir nei viena nebuvo ginčijama ar grąžinta kaip išrašyta be pagrindo. Visų asmenų (O. R.. D. M., A. B.) pasirašytų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą. Visi šie asmenys veikė atsakovo vardu ir jo interesais.Nors nagrinėjamos bylos ribos yra 2009-03-13 - 2009-09-15 laikotarpio PVM sąskaitos-faktūros bei jose nurodytos sumos, ieškovas negali sutikti su tuo, jog beveik metus, t.y. nuo 2008-04-07 iki 2008-12-31 tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusi ir pagrįsta rašytiniais įrodymais sutarties vykdymo praktika nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo ginčijamus priėmimo-perdavimo aktus pasirašę asmenys veikė atsakovo vardu ir jo naudai. Beveik metus laiko įranga buvo priimama trijų asmenų ir už jos naudojimąsi atsakovas sumokėdavo. Todėl ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, jog tie patys asmenys veiks atsakovo vardu ir 2009-03-13 – 2009-09-15 laikotarpiu. Be to, išnuomoti daiktai, nepaisant juos priėmusio asmens, buvo perduoti atsakovo nurodytu adresu, įranga buvo pristatoma į tuos pačius objektus.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu (t. 4, b.l. 174-176) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimą: tą dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir visus ieškovo reikalavimus atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių tarpusavio atsiskaitymo būklė, peržengianti ieškinyje nurodyto laikotarpio ribas – atsiskaitymai už įrangą, išnuomotą iki 2009-03-13 ir po 2009-03-13 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos įrangos perdavimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Prievolė atsiskaityti už perduotą įrangą kilo iš 2008-04-03 nuomos sutarties. Apskaičiuodamas skolą, ieškovas vertino visas sutarties galiojimo metu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (tame tarpe ir kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą) bei visus sutarties galiojimo laikotarpiu atliktus mokėjimus. Iš atsakovo pateiktų atsiskaitymo suvestinių matyti, jog įmokos išrašytoms sąskaitoms buvo paskirstytos pagal jų išrašymo eiliškumą vadovaudamasis CK 6.55 str. 2 d. nuostatomis. Todėl ieškovas ieškinyje ir nurodė, jog atsakovas nėra atsiskaitęs už vėliausiai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

2. Teismas privalėjo vertinti visus ginčo santykius, kilusius iš 2008-04-03 nuomos sutarties ir jos vykdymo. Per visą 2008-04-03 sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas pateikė PVM sąskaitų-faktūrų už 32 177,01 Lt sumą. Kadangi ieškovas pateikė ir kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą KRED 0184, kurios suma 5782 Lt, mokėtina suma pagal visas ieškovo PVM sąskaitas-faktūras būtų 26 395,01 Lt. Sutinka su teismo išvada, jog ieškovas gali reikalauti užmokesčio tik už išnuomotą įrangą, kurios priėmimo- perdavimo aktus pasirašė O. R., atsakovo įgaliotas asmuo. Pagal O. R. pasirašytus aktus buvo išrašyta sąskaitų už 10 864,32 Lt sumą. Ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 15 069,13 Lt sumą. Taigi atsakovas ne tik nėra skolingas ieškovui, bet dar yra ir permokėjęs 4204,81 Lt sumą.

Atsiliepimas

Ieškovas Ramirent Baltic AS atsiliepimu į atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 204, 210-214) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atlikti mokėjimai ir pagal trečiųjų asmenų pasirašytus dokumentus patvirtino jų atstovavimą atsakovui. Atsakovo argumentai, jog ieškovas neteikdavo įrangos perdavimo–priėmimo aktų, dėl ko atsakovas negalėjo patikrinti ieškovo išrašytų sąskaitų, yra nepagrįsti. Atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovą dėl priėmimo-perdavimo aktų kopijų išdavimo.

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į ieškovo Ramirent Baltic AS apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 188-190) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, patenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pradėjus vykdyti sutartį atsakovas įrangos priėmimo-perdavimo aktų negaudavo, o buhalterijai buvo pateikiamos tik PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo įtraukiamos į apskaitą ir apmokamos. Kilus įtarimui, jog sąskaitose nurodyta informacija neatspindi tikrovės, iš ieškovo buvo paprašyta pristatyti įrangos perdavimo aktus. Tačiau ieškovas vilkino aktų pateikimą, todėl atsakovas pristabdė atsiskaitymą pagal sąskaitas-faktūras. Pateikdamas ieškinį, ieškovas pateikė įrangos priėmimo - perdavimo aktus už 2009 m. lapkritį. Dalis aktų yra pasirašyti asmenų, kurie atsakovo bendrovėje nedirbo ir neturėjo įgaliojimų priimti įrangą. Įrangos perdavimai buvo įforminami jos perdavimo aktais, o ne PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl šalių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas yra ne faktūros, o aktai.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinius skundus yra padavusios abi šalys, o jų ginčas kilęs dėl 2008-04-03 sudarytos įrangos nuomos sutarties nuostatų, susijusių su nuomos objekto perdavimu, aiškinimo bei dėl atsakovo prievolės apmokėti nuomos paslaugas apimties. Minėtus klausimus teisėjų kolegija ir aptaria.

Kolegija su atsakovo skundo argumentais, kad ginčas kilo dėl sutarties visu jos galiojimo laikotarpiu tinkamo vykdymo, o ne dėl tam tikru laikotarpiu ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, sutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas visų savo prievolių, kylančių iš minėtos sutarties, nevykdė nuosekliai, kuomet pateikiamos sąskaitos iš karto yra apmokamos, nurodant įmokos paskirtį. Dalį įmokų jis įvardindavo kaip kreditines, dalį sąskaitų apmokėdavo pavėluotai, o galiausiai ir visiškai kai kurias iš jų atsisakė apmokėti motyvuodamas nuomos objekto jam neperdavimo aplinkybe. Tokiu atveju ieškovas, atsakovui nepareiškus kokiam tikslui skiria konkrečią įmoką, taikė seniausių skolų įskaitymo taisyklę, nustatytą CK 6.55 str. 2 d. Pastebėtina, kad ginčo dėl įskaitymo taikymo tarp pačių šalių net nesama. Seniausių skolų įskaitymo institutas numatytas įstatymo, todėl toks šalių faktinis elgesys visiškai atitiko teisės normų turinį. Faktiškai susiklostę šalių tęstiniai santykiai negali būti įvertinti per kažkurį atskirą laikotarpį pateiktų sąskaitų bei šiuo laikotarpiu atliktų įmokų sulyginimą. Kolegija priima domėn visus įrangos nuomos atvejus ir visas įmokas, buvusius vykdant įrangos nuomos 2008-04-03 sutartį, ir šiame kontekste įvertina, ar atsakovas pažeidė savo prievoles, kylančias iš minėtos sutarties.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas ne visais atvejais perdavė jam naudojimuisi įrangą, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuomos objekto (atitinkamos įrangos) perdavimo faktą privalu įrodyti būtent nuomotojui (t.y. ieškovui). Tokia sąlyga yra įtvirtinta ir nuomos sutarties 4.7 p. Ar šią įrodinėjimo pareigą ieškovas įgyvendino tinkamai, yra fakto klausimas. Kaip matyti iš atsakovo procesinės pozicijos, jis nepripažįsta į bylą pateiktų įrangos perdavimo-priėmimo aktų, tvirtindamas, kad juos pasirašė jo bendrovėje nedirbę ir\ar įgalinimų veikti atsakovo vardu neturėję asmenys (t.1, b.l. 22-30), todėl nemano turįs apmokėti šių aktų pagrindu pateiktas jam PVM sąskaitas-faktūras (t.1, b.l. 9-21). Pirmosios instancijos teismas su šiais atsikirtimų į ieškinį argumentais sutiko, pripažindamas, kad įrangos perdavimas raštu neįgaliotiems ją priimti asmenims neįrodo jos naudojimo pagal nuomos sutartį. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos išvada nėra teisinga.

Galiojant tikimybių pusiausvyros ir šalių rungimosi principams (CPK 12 str., 178 str.), ieškovo pateikti į bylą įrodymai – kiti tų pačių asmenų pasirašyti, bet atsakovo akceptuoti ir apmokėti įrangos perdavimo-priėmimo aktai (t.4, b.l. 5-50), dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai teisme, leidžia tikėtinai spręsti, jog būtent tokia buvo susiklosčiusi šalių bendradarbiavimo praktika. Ji neprieštaravo ir šalių sulygtiems susitarimams (CK 6.156 str.). Antai pagal sutarties 1.2 p., nuomos santykiai dėl kiekvieno įrangos vieneto ar jų grupės yra individualūs, kuomet nuomininkas su paraiška dėl konkretaus objekto nuomos turi kreiptis į nuomotoją (2.1.p. ir 2.2. p.), nurodyti įrangos pristatymo vietą, kurioje nuomininkas ją priima pagal priėmimo-perdavimo aktą (4.1 p., 4.2. p). Dėl nuomininko įgalioto asmens nėra detaliai susitarta ir nenurodyta, kad šis turėtų būti arba atsakovo darbuotojas, arba raštu įgaliotas priimti įrangą asmuo. Ieškovo teigimu, įranga, kurios nuoma nebuvo apmokėta, buvo pateikta būtent į atsakovo nurodytą vietą (objektą). Minėti jo teiginiai byloje nebuvo net ginčijami - atsakovas netvirtino, kad įrangos pristatymo vietoje jis veiklos nevykdė. Pagal CK 2.133 str. 1 d., per atstovą sudarytas sandoris (šiuo konkrečiu atveju - įrangos atsakovo vardu priėmimas) sukuria atstovaujamam asmeniui civilines teises bei pareigas. Atstovo teisės gali būti suprantamos ir iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tokio asmens sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 str. 2 d.). Vadinasi, ieškovas, pristatydamas įrangą į konkretų atsakovo objektą, kuriame esantys asmenys raštu (pasirašydami aktą) patvirtindavo šios įrangos gavimą, pagrįstai galėjo manyti, kad tą asmenį ir atsakovą sieja atstovavimo (pavedimo) teisiniai santykiai. Dar daugiau, nepaneigta ir tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su kita sandorio šalimi, gavęs sąskaitas apmokėjimui jų negrąžindavo, jokios susirašinėjimo tuo klausimu medžiagos byloje nesamam. Tai reiškė, kad atsakovas iš esmės nesiekė išsiaiškinti atsiradusių savo įtarimų, apie kuriuos nurodoma jo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, t.y. kad pateikiama ieškovo informacija dėl išnuomotos įrangos ne visada yra tikra, pagrįstumo. Ir priešingai, ieškovo įsitikinimą, kad įranga yra perduodama tinkamam atstovui, galėjo patvirtinti ne tik ją priėmusių asmenų buvimas konkrečiame objekte, į kurį įranga buvo užsakoma, bet ir sąskaitų tiek pagal turinčio rašytinį atsakovo įgaliojimą O. R. (t.1, b.l. 36), tiek pagal kitų asmenų, tokio įgaliojimo neturinčių, pasirašytus įrangos priėmimo aktus apmokėjimas.

Apibendrinat darytina išvada, kad atsakovo pasyvumo ir nebendradarbiavimo padariniai tenka jam pačiam. Pirmosios instancijos teismas, kitaip išsprendęs klausimą dėl aktų pasirašymo, nevisiškai tinkamai įvertino esamus byloje įrodymus kaip visumą, jų sąsajumo ir patikimo, faktų tikėtinumo aspektais, neatsižvelgė į įstatymų leidėjo nustatytas atstovavimo bei sutarčių aiškinimo taisykles, įpareigojančias sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant ir į šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką (CK 6.193 str.). Visa tai lėmė neteisingos teismo išvados susiformavimą tiek dėl atsakovo skolos susidarymo laikotarpio pradžios bei pabaigos, tiek ir dėl ieškovo pareigos įrodyti įrangos perdavimą atsakovo nepripažįstamais atvejais tinkamo neįgyvendinimo (CPK 185 str.). Todėl teismo sprendimas nepatenkintų reikalavimų dalyje pakeistinas, priteisiant ieškovui visą ieškiniu reikalautą skolos sumą (CPK 239 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais, įskaitytinai ir su skolos susidarymo suvestinėmis (t.1, b.l.8, t. 4, b.l. 86-88, 153-156), siekdamas paneigti ieškovo skaičiavimus bei patvirtinti savuosius apie permoką (t. 4, b.l. 97), atsakovas galėjo pasinaudoti teismo siūlymu atlikti byloje ekspertizę (t.4, b.l 97, 112).

Prievolės įvykdymo termino praleidimas yra prievolės pažeidimas (CK 6.63 str. 2 p.). Šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą, taigi delspinigius ieškovas skaičiuoja pagrįstai (CK 6.72 str.). Padidinus priteistą iš atsakovo skolą už nuomą iki 11 325,88 Lt, atitinkamai padidintina ir priteistinų netesybų suma iki 907,17 Lt.

Pakeitus teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas sumokėjo už ieškinį 367 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l 5), taip pat turėjo iš viso 2026 Lt su atstovimu susijusių išlaidų (t. 3, b.l. 150-151, 152-153, t.4, b.l. 90-91, 147-148, 151-152). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, įvardintus kriterijus bei dydžius (bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę), todėl ieškovui kompensuotinos pilnai. Iš viso ieškovui priteistina iš atsakovo 2393 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos – 139,93 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.4, b.l. 185), kurie, šį skundą patenkinus, priteistini iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų kompensavimo klausimas nekyla, ieškovui nepateikus į bylą tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių duomenų.

Taip pat iš atsakovo priteistinos 10,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos valstybės naudai (t.4, b.l. 217).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 325,88 Lt nuomos mokesčio ir 907,17 Lt delspinigių, iš viso 12 233 (dvylika tūkstančių du šimtus trisdešimt tris) litus 05 centus, Ramirent Baltic AS naudai, taip pat 8,05 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 12 233,05 Lt sumą nuo 2009-11-23 iki šios teismo sprendimo dalies įvykdymo.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2393 (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris) litus bylinėjimosi išlaidų Ramirent Baltic AS naudai.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 139 (vieną šimtą trisdešimt devynis) litus 93 centus procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.“

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų Ramirent Baltic AS naudai.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 10 (dešimt) litų 95 centus procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Teisėjai Dalia KačinskienėRomualda JanovičienėDainius Rinkevičius