Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-46575-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

2025 m. balandžio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe su L. G. ir D. R., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, vykdydamas bendrą susitarimą su L. G., Panevėžio mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, konspiracijos tikslais juodžemio krūvoje paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią L. G. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. R., 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, abu kartu atvyko į minėtą vietą Panevėžio mieste ir paėmė, tokiu būdu įgijo minėtą kiekį narkotinės medžiagos ir taip jis (A. G.) L. G. ir D. R. perdavė į skolą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tokiu būdu išplatindamas, kurią 2018 m. gruodžio 17 d. apie 02.18 val., D. R. gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo A. G. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį, kaltinamąjį nedelsiant paleidžiant iš suėmimo, ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – 40 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą ir kitas kardomąsias priemones teismo nuožiūra.

3.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl naikintina dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų konstatavimo bei įstatymo reikalavimų nutarties turiniui neįvykdymo (BPK 122 straipsnio 7 dalis, 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3.3. A. G. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymu, už kurį numatyta išimtinai ilgos trukmės terminuota laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, pastaroji aplinkybė yra iš esmės vienintelė nepalanki aplinkybė, sprendžiant dėl tolesnio suėmimo taikymo. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, pagal kurią suėmimas negali būti tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis), kadangi yra kaltinamas (įtariamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją ir kt.). Šiame kontekste skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti atsižvelgta ir į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje teismas nekvestionuoja tamprių kaltinamojo A. G. socialinių-ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje (santuokos fakto, šeiminių ryšių su pilnamete dukra, deklaruotos gyvenamosios vietos, įmonės savininko statuso).

3.5. Aptariant byloje nustatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. G. iš Ekvadoro Respublikos 2024 m. rugsėjo mėn., vykdant ekstradiciją, buvo deportuotas. Tad, anot skundo autoriaus, jo ginamasis neturi jokių teisinių galimybių grįžti į aptariamą valstybę. Be to, visi kaltinamojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai yra paimti, tad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones (įskaitant dokumentų paėmimą) neliktų rizikos kaltinamajam išvengti baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso pabėgus.

3.6. Pasisakant dėl skundžiamoje nutartyje nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto suėmimo termino pratęsimo pagrindo skunde aukštesniajam teismui atkreipiamas dėmesys į itin ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo trukmę. Nurodoma, kad skundžiama nutartimi vien tik kaltinamajam A. G. Lietuvoje taikomo suėmimo terminas faktiškai buvo pratęstas iki 10 mėnesių, o įskaitant laikotarpius, kuriais kaltinamasis buvo suimtas Ekvadoro Respublikoje (2022 m. ir 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.), bendras A. G. suėmimo terminas tampa ilgesnis nei 1 metai. Tuo tarpu tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje pasisakoma, kad pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas veikas ir jo nubaudimo. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad, kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją ir kt.; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-1288908-20 ir kt.).

3.7. Dar daugiau, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. R. Šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, anot skundo autoriaus, buvo pagrindiniai ir iš esmės vieninteliai faktiniai duomenys, kurių pagrindu kaltinamajam A. G. buvo paskirta ir tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau duodamas parodymus teisme liudytojas D. R. paaiškino, kad su A. G. jokių nusikalstamų reikalų neturėjo, o narkotinėmis medžiagomis prekiavo su kitu kaltinamuoju – L. G. Nurodė anksčiau patyręs spaudimą iš policijos pareigūnų ir apkalbėjęs A. G., kadangi su A. G. nesitarė dėl hašišo pirkimo, įgijimo, gabenimo ir pan. Kaltinamasis A. G. jam nieko nesiūlė. Taigi, liudytojas D. R. pripažino, kad visi ankstesni jo parodymai, susiję su A. G., yra neteisingi. Skundo autoriaus vertinimu, šios aplinkybės radikaliai keičia situaciją dėl faktinių duomenų pakankamumo, taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

3.9. Kaltinamojo A. G. gynėjo vertinimu, itin reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad jo ginamasis pastarąjį kartą buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos prieš terminą, ir šį teismo parodytą pasitikėjimą visiškai pateisino, pasibaigus lygtinio paleidimo laikui buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Šios aplinkybės paneigia, kad kaltinamasis A. G. gali pakartotinai nusikalsti.

3.10. Remdamasis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, 119 straipsniu, konstitucine (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas) bei tarptautinių teismų (EŽTT sprendimas byloje Buzadji prieš Moldovą, peticijos Nr. 23755/07) jurisprudencija, kaltinamojo gynėjas nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas tik abstrakčiai pasisakė apie švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių taikymą jo ginamajam. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamojo A. G. sutuoktinė I. G. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įnešė 40 000 Eur užstatą, apie šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Iš skundžiamos nutarties motyvų nesuprantama ir tai, kodėl užstatas ir griežtomis sąlygomis taikytina intensyvi priežiūra (ar bet kuri kita švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė) nebūtų pakankamos kardomosios priemonės kaltinamojo A. G. atžvilgiu.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkint, o prokurorė – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi gynėjo bei prokurorės pozicijas, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 125 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

6. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Išanalizavusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis (liudytojų parodymus, specialistų išvadas, kratų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolus ir kitą bylos medžiagą), aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą.

7. Kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės, susijusios su vieno iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. R. parodymų vertinimu. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (jų pakankamumą) vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. G. pratęsta nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

9. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tai yra, kad galimai iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais dviem asmenimis, turėdamas tikslą kitaip platinti, vykdydamas bendrą susitarimą, konspiracijos tikslais juodžemio krūvoje paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią vėliau kiti du iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkai paėmė (įgijo). Tokiais veiksmais kaltinamasis A. G. galimai dviem savo bendrininkams išplatino (perdavė skolon) labai didelį narkotinės medžiagos kiekį. Iš A. G. pareikšto kaltinimo galima spręsti, jog aptariami veiksmai galėjo būti iš anksto suplanuoti (neatsitiktiniai), padaryti su kitais asmenimis, veikiant iš savanaudiškų paskatų. Visos šios aplinkybės leidžia aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai spręsti apie sunkų kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei didesnį bendrininkų grupėje galimai veikusio A. G. pavojingumą.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis A. G. yra vedęs, turi pilnametę dukrą, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (7 t., b. l. 134). Yra įsteigęs UAB „L.“, kurioje dirba nuo 2019 m. balandžio 19 d. (8 t., b. l. 3–4). Nepaisant to, nuo 2019 metų iki jo sulaikymo (Lietuvos Respublikoje) 2024 m. rugsėjo mėn. turėjo oficialų leidimą ir faktiškai nepertraukiamai gyveno Ekvadoro Respublikoje, kur vertėsi verslu, taip pat siekė gauti šios valstybės pilietybę (7 t., b. l. 73). Taigi, nors tam tikri ankstesni kaltinamojo A. G. šeiminiai ir ekonominiai ryšiai ir saisto jį su Lietuvos Respublika, visgi, darytina išvada, kad nuo 2019 metų nepertraukiamai gyvendamas ir dirbdamas užsienio valstybėje, kurios pilietybę netgi siekė įgyti, kaltinamasis norėjo šiuos ryšius nutraukti. Dar daugiau, byloje fiksuojami kaltinamojo ryšiai ir kitose užsienio valstybėse. Tai yra, kaltinamasis A. G. nurodė anksčiau taip pat gyvenęs bei dirbęs Ispanijos Karalystėje, vėliau išvyko į Ameriką (JAV), galiausiai į Lotynų Ameriką. Ekvadoro Respublikoje, be kita ko, tarpininkaudavo Rusijos Federacijoje įsisteigusioms įmonėmis (7 t., b. l. 65, 73). Remiantis liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, A. G. iš Ispanijos hašišą vieną kartą per mėnesį veždavo į Rusiją – Maskvą ir Sankt Peterburgą (3 t., b. l. 64–69). Tuo tarpu remiantis Interpolo pateiktais duomenimis A. G. 2021 m. į Ekvadorą atvyko iš Kolumbijos (6 t., b. l. 29–32). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog kaltinamojo A. G. socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra tokie glaudūs, jog paneigtų jo bėgimo (slėpimosi) riziką. Priešingai, A. G. turi ryšių įvairiose užsienio valstybėse ir, siekdamas išvengti jam Lietuvos Respublikoje gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti pabėgdamas (pasislėpdamas) nuo teismo. Tad vien tai, jog, kaip nurodoma skunde, kaltinamasis A. G. buvo deportuotas iš Ekvadoro Respublikos, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių.

12. Dar daugiau, kaip nurodė pats kaltinamasis, 2022 metais sutuoktinė jį informavo, kad jų namuose buvo atlikta krata ir jam būtina atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tačiau A. G. pripažino, jog žinodamas šią informaciją į teisėsaugos institucijas pats nesikreipė (7 t., b. l. 73). Kaip matyti iš vykstančiame baudžiamajame procese susiklosčiusios procesinės situacijos, kaltinamasis A. G., kurio paieška buvo paskelbta, į Lietuvą iš Ekvadoro savanoriškai negrįžo, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nesusisiekė, o buvo perduotas nacionalinėms teisėsaugos institucijoms tik įvykus ekstradicijai. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo aukštesniajam teismui argumentais, kad po 2022 m. lapkričio mėn., kuomet Ekvadore buvo paleistas iš suėmimo, A. G. nebeturėjo pagrindo manyti, jog jis turi pareigą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes manė, kad jo (kaltinamojo) teisinės padėties klausimas jau buvo išspręstas šioje užsienio valstybėje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip galima spręsti iš byloje esančių su kaltinamojo A. G. ekstradicija iš Ekvadoro į Lietuvą susijusių dokumentų, kaltinamąjį Ekvadore suėmus 2022 m. rugsėjo 24 d. ekstradicijos tikslais ir vėliau, t. y. 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priėmus kaltinamojo apeliacinį skundą ir panaikinus jo atžvilgiu Ekvadore taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamasis A. G. asmeniškai dalyvavo tolesniuose ekstradicijos bylos nagrinėjimo posėdžiuose, vykusiuose 2023 m. sausio–vasario mėn. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. neabejotinai žinojo, jog jo iniciatyva pradėjus atitinkamus procesus ekstradicijos byloje (apskundus tam tikrus priimtus sprendimus), jo teisinės padėties klausimas ir po jo paleidimo iš sulaikymo 2022 m. lapkričio mėn. galutinai išspręstas nebuvo. Tuo tarpu aptariamoje ekstradicijos byloje 2023 m. vasario 28 d. buvo priimtas galutinis sprendimas išduoti kaltinamąjį Lietuvos Respublikos institucijoms ekstradicijos tikslais (6 t., b. l. 149–176). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. G. vengė atvykti į Lietuvos Respubliką, kurioje jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

13. Kaltinamasis A. G. anksčiau Lietuvoje teistas tris kartus (1999, 2004 ir 2013 metais), be kita ko, ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, už kurią kaltinimai jam pareikšti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (t. y. su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis susijusios BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos). Taip pat byloje yra duomenų apie kaltinamojo 2000, 2001, 2002 metais fiksuotus teisės pažeidimus, padarytus Vokietijos Federacinėje Respublikoje (7 t., b. l. 184–200). Taigi, aptariamos aplinkybės apie kaltinamojo A. G. ankstesnius teistumus bei susidūrimus su teisėsaugos institucijomis jį charakterizuoja neigiamai, t. y. kaip sistemiškai nesilaikantį teisės aktų nustatytų reikalavimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taigi, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo (termino pratęsimo) pagrindą.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Kaip aptarta šios nutarties 10 pastraipoje, A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą – kaltinamasis galimai iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą kitaip platinti, vykdydamas bendrą susitarimą, išplatino (perdavė skolon) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos dviem asmenims. Atsižvelgus į tai, manytina, kad kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme galimai nebuvo antraeilis.

16. Kaip išanalizuota anksčiau, kaltinamasis A. G. ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek yra padaręs teisės pažeidimų užsienyje. Šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio 17 d.) galimai padarė praėjus kiek daugiau nei pusei metų po jo lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą (nuo 2017 m. lapkričio 3 d.), kuomet nuo 2017 m. lapkričio 6 d. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (išregistruotas iš šio registro jau po inkriminuojamų veiksmų galimo atlikimo, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d.) (7 t., b. l. 191). Atitinkamai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą A. G. galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Dar daugiau, po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų veiksmų, t. y. 2024 m. balandžio mėn., taip pat užfiksuotas kaltinamojo Lietuvoje padarytas administracinis nusižengimas (8 t., b. l. 1–2). Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis A. G. ne tik anksčiau sistemiškai nesilaikydavo teisės normų reikalavimų, bet yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir po galimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų padarymo. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodoma, jog 2024 m. vasario 27 d. A. G. buvo pareikšti įtarimai ir kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13876-24, susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 7 straipsnio 1 dalyje 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (7 t., b. l. 192). Aptariami kitame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam pareikšti įtarimai (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis kaltinimai kaltinamajam A. G. šiuo metu nėra perduoti teismui) sustiprina aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. G. gali iš naujo nusikalsti.

17. Vertinant byloje surinktus duomenis apie kaltinamojo pajamas (pažymėtina, jau po byloje inkriminuojamo laikotarpio) Sodros duomenimis nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį A. G. išmokėtina pinigų suma svyravo nuo 4,33 Eur iki 27,69 Eur (8 t., b. l. 5–7). Tokia suma bet kuriuo atveju negali būti traktuojama, kaip pakankama bent minimaliam pragyvenimui užtikrinti. Tuo tarpu įvertinus A. G. pareikštų kaltinimų pobūdį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (galimai skolon išplatintas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis) ankstesnių šio kaltinamojo teistumų kontekste, taip pat jo atžvilgiu vykstančio kito ikiteisminio tyrimo dėl BK 7 straipsnio 1 dalyje 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo kontekste, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsižvelgus į draudžiamų medžiagų kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti kaltinamojo A. G. pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

18. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už kaltinamajam A. G. inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors analizuojami nusikalstamos veikos pobūdžio (sunkumo) ir gręsiančios bausmės griežtumo kriterijai nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, tačiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia aukštesniajam teismui spręsti, kad kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės terminas maksimaliam trijų mėnesių terminui buvo pratęstas pagrįstai.

19. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą – pagrįstai manytina, kad kaltinamasis A. G. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

20. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones.

21. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, paskirto suėmimo trukmę bei kaltinamojo A. G. asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, už kurį gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į A. G. suėmime išbūtą laiką, tokios kardomosios priemonės taikymas nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, įvertinant ir tai, kad baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisme, yra proporcinga ir adekvati, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę A. G. bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, taigi būtina siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje reglamentuotus kardomųjų priemonių tikslus.

22. Būtent kaltinamojo A. G. fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota A. G. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau kaltinamajam užsienyje turint socialinių, ekonominių ryšių (pažymėtina, dėl kurių net buvo paskelbta kaltinamojo paieška, o jis Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas tik įvykus ekstradicijai), realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti (slėptis) nuo teismo bei planuoti naujas potencialias BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Juolab, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotus veiksmus kaltinamasis galimai padarė lygtinio paleidimo metu, kuomet jam ir buvo taikyta intensyvi priežiūra, kas sudaro pagrindo abejoti pastarosios (pabrėžtina – antros pagal griežtumą) kardomosios priemonės pakankamumu BPK 119 straipsnio tikslams pasiekti. Atsižvelgus į kaltinamojo A. G. galimai disponuotų narkotinių medžiagų labai didelį kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, aplinkybę, kad šiam asmeniui inkriminuota nusikalstama veika galimai buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, vertintina, kad užstatas, kaip kardomoji priemonė, net atsižvelgus į ganėtinai reikšmingą jo sumą (40 000 Eur), šioje proceso stadijoje neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties ir kaltinamasis neprarastų objektyvių galimybių bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Taigi, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje baudžiamosios bylos stadijoje nėra pagrindo A. G. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.