- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- II-99-786/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00098-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- Z. E.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė
institucijos, priėmusios nutarimą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atstovui Gintarui Rudokui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos Z. E. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Z. E. 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Anykščių rajono policijos komisariatą (toliau – Anykščių PK) dėl nupjautos rūsio bendro naudojamo patalpų durų spynos. Pareiškime nurodė, kad durų spyną galimai nupjovė A. B., kuris bendro naudojimo patalpose buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus. Mano, kad A. B. savivaldžiauja ir padaryta 3 eurų žala. Prašė išsiaiškinti aplinkybes.
2018 m. birželio 20d. nutarimu Utenos AVPK Anykščių PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Rudokas nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gautas Z. E. skundas dėl 2018 m. birželio 20 d. nutarimo. Pareiškėja nurodo, kad nutarimas priimtas neištyrus visų aplinkybių, neapklausus liudytojų, nesurinkus visų įrodymų. Mano, jog A. B. padarė savavaldžiavimą ir svetimo turto sugadinimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. E. ir jos atstovė skundą palaikė, prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Utenos AVPK Anykščių PK tirti iš naujo. Nurodė, kad iš bendro naudojimo patalpų yra įėjimas į jos ir dar dviejų gyventojų rūsius. Bendro naudojimo patalpos yra rakinamos ir raktus turi visi trys rūsių savininkai. Bendro naudojimo patalpose A. B. pradėjo statybos darbus. Jos duomenimis bendro naudojimo patalpos daugiau niekam nepriklauso. A. B. nupjovė pakabinamą durų spyną. Po to A. B. duris užrakino savo pakabinta spyna. Pakabino raštelį, nurodęs telefono numerį. Jos manymu A. B. pakabinta spyna buvo netinkama, todėl ji su kaimyne pakabino kitą spyną, kurią A. B. vėl nupjovė. Po to ji kreipėsi į policiją. A. B. statybos darbus atliko be kitų namo gyventojų sutikimo. Mano, kad A. B. veiksmuose yra savavaldžiavimo, jis neturėjo teisės bendrose patalpose vykdyti statybos darbus, nes mano, kad jam tos patalpos nepriklauso. Sugadino svetimą, pareiškėjai priklausantį 3 eurų vertės turtą. Mano, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, nesurinkti įrodymai. Mano, kad A. B. veiksmuose yra administracinių nusižengimų požymiai.
Skundas netenkinamas.
Institucijos, priėmusios nutarimą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atstovas Gintaras Rudokas prašė skundą atmesti, nes nutarimas priimtas išnagrinėjus visus įrodymus. Nebuvo nustatyta A. B. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo tyrimo teisena nutraukta. Mano, kad tai namo gyventojų tarpusavio nesutarimas, nes ir A. B. kreipėsi į policijos pareigūnus, nes namo gyventojai jo neįleido į bendro naudojimo patalpas ir jis negalėjo patekti į priklausantį rūsį.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad jo žmona nusipirko patalpas. Nusipirktose patalpose rengė odontologijos kliniką. Patalpose vykdomi statybos darbai. Jiems taip pat priklauso rūsys, į kurį galima įeiti iš bendro naudojimo patalpų. Jis buvo parašęs raštelį, kuriame nurodė, kad jam reikia įeiti į rūsį ir nurodė savo telefoną. Kaimynė B. K. jam pasakiusi, kad jam niekas nepriklauso. Jis buvo nupjovęs pakabinamą durų spyną, nes kitu būdu negalėjo patekti į rūsį, o reikėjo atlikti statybinius darbus, tačiau jis pakabino kitą spyną ir paliko tris raktus, nurodęs kur jie yra.
Liudytoja B. K. paaiškino, kad A. B. jai skambino dėl rakto ir ji davusi raktą. Ji mano, kad A. B. rūsys nepriklauso, jis pastatė sieną naujai bendrose patalpose ir dabar jai nepatogu naudotis savo rūsiu. Vėliau A. B. rakto nedavė. Neprisimena ar buvo A. B. prašymas dėl rakto. Žino, kad A. B. nupjovė pakabinamą durų spyną. Neprisimena ar A. B. buvo nurodęs kur raktas jo pakabintos spynos. Nežino, ar kiti namo gyventojai žinojo kur raktas A. B. pakabintos spynos.
Liudytoja D. M. paaiškino, kad jos dukra atėjusi į rūsį pasiimti dviračio, pamatė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kur raktas nuo bendro naudojimo durų. Prieš tai buvusios spynos jau nebuvo. Pamatę, kad spyna netinkama naudojimui, ji su kaimyne Z. E. nupirko ir pakabino kitą spyną. Rakto A. B. nedavė. Vėliau šią spyną A. B. nupjovė. Apie tai, kad A. B. priklauso rūsys, sužinojo, kada buvo iškviesti policijos pareigūnai. Mano, kad A. B. elgesys netinkamas, nes jis statybos darbų nederino su kaimynais, nepasakė ką darys. Prieš tai šiomis patalpomis naudojosi tik trys gyventojai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Bylos duomenys patvirtina, jog G. B., A. B. sutuoktinei, nuo 2016 m. birželio 3d. nuosavybės teise priklauso patalpos su rūsiu, pažymėtu plane R-41, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l.25-27). Tai, kad minimam name yra rūsys R-41, 1,40 kv.m. ploto, patvirtina byloje esantys ir namo planai 1978m., 1992m., ir patalpų techninės apskaitos įrašai (b.l.43-44,45). Į Rūsį, pažymėtą plane R-41, kaip ir į kitus rūsius R-11, R-8 ir R-9, galima patekti iš tų pačių bendro naudojimo patalpų (b.l.43). Posėdžio metu apklaustos liudytojomis B. K. ir D. M. patvirtino, kad bendro naudojimo patalpų durys buvo rakinamos, jos turėjo raktus, A. B. rakto nedavė, nes manė, kad jam minėtos patalpos nepriklauso.
LR CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos. Patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat namo bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
Tiek pagal A. B. paaiškinimą, tiek pagal byloje esamus rašytinius dokumentus, A. B. sutuoktinei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios Anykščiuose, Dariaus ir Girėno g. 1-41 su rūsiu, pažymėtu R-41. Tai rodo, kad jam priklauso ir bendro naudojimo patalpos, kaip ir kitiems namo būtų, patalpų savininkams. Kiti savininkai neturi drausti ar kitaip kliudyti naudotis bendro naudojimo patalpomis, iš kurių jis gali įeiti į priklausantį rūsį.
Iš bylos esamos rašytinės medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad A. B. namo gyventojų prašė suteikti galimybę patekti į bendro naudojimo patalpas, iš kurų jis galės patekti į savo rūsį, pakabinęs ant bendro naudojimo patalpų durų prašymą. Vieną kartą A. B. įeiti į patalpas davusi raktą liudytoja B. K.. A. B., negalėdamas patekti į bendro naudojimo patalpas, nupjovė durų spyną ir po to bendro naudojimo patalpų duris užrakino jo nupirkta spyna, paliko raktus ir nurodė, kur yra raktai. Pareiškėja ir liudytoja D. M., manydamos, kad A. B. pakabinta spyna netinkama, ją nupjovė ir pakabino kitą spyną, tačiau A. B. rakto nedavė.
Iš esamo valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 06 11 rašto Nr.(23.17E)-2D-8030 matyti, kad A. B. statybos darbus vykdė teisėtai (b.l.23-24).
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad A. B. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje ir 115 straipsnyje požymiai.
LR ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikinai ar gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai ar iš dalies neteks savo vertės ar vartojamosios vertės, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba, kad ir šių padarinių nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia).
Šios bylos duomenys leidžia teigti, kad nėra surinkta nei objektyvių nei subjektyvių požymių – A. B. tyčios sugadinti pareiškėjos Z. E. turtą, kurio vertė 3 eurai, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 115 straipsnyje. A. B., neturėdamas tyčios sunaikinti pareiškėjos turtą, o norėdamas įeiti į priklausančio rūsio patalpas ir negalėdamas patekti į bendro naudojimo patalpas, nupjovė pakabinamą durų spyną, o po to pakabino kitą spyną ir paliko raktus, kad į bendro naudojimo patalpas įeitų kiti gyventojai. Namo gyventojai, manydami, kad A. B. neturi teisės įeiti į bendro naudojimo patalpas, pakabina kitą spyną ir A. B. rakto neduoda.
Motyvuojamoji dalis
ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Pareiškėja mano, kad A. B., neturėdamas tam teisės, eina į bendro naudojimo patalpas ir vykdo statybos darbus. Tačiau priešingai, iš VĮ Registrų centro pateiktos pažymos matyti, kad patalpos – rūsys, pažymėtas R-41, į kurį įeiti galima iš bendro naudojimo patalpų ( iš minimų bendro naudojimo patalpų dar įeinama į pareiškėjos ir kitų dviejų gyventojų rūsius) priklauso A. B. sutuoktinei G. B. (b.l.25). Tiek pareiškėja, tiek A. B. ir dar du gyventojai turi teisę įeiti į bendro naudojimo patalpas. Patalpų savininkai, naudodamiesi namo bendrojo naudojimo patalpomis , turi nepažeisti kitų patalpų savininkų teisių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra duomenų, kad A. B., tyčia, būtų apsunkinęs galimybę kitiems gyventojams patekti į bendro naudojimo patalpas ar kitaip pažeidęs jų teises ir būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Įvertinus teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, išklausius posėdžio metu pareiškėją, liudytojus, institucijos atstovą, darytina išvada, jog joje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimai įvykdytą ar vykdomą administracinį nusižengimą, todėl pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Z. E. pareiškimą ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu nutraukta teisėtai ir pagrįstai ir naikinti šio nutarimo nėra pagrindo.
Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnai neišsamiai atliko tyrimą, neapklausė liudytojų, nepadarė nuotraukų, nerinko įrodymų
Teismas posėdyje apklausė liudytojus, prašomą patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį A. B., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, išklausė pareiškėją, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir nustatė, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Posėdžio metu pareiškėjai buvo suteikta galimybė duoti parodymus, pateikti turimus įrodymus. Posėdžio metu pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų dėl turto sugadinimo ir savavaldžiavimo. Duodama parodymus posėdžio metu pagrinde aiškino tas aplinkybes, kad A. B. neturėjo teisės įeiti į bendro naudojimo patalpas ir rūsys jo sutuoktinei nepriklauso.
Ir administraciniame procese įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylai aplinkybės ar atliekami visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.
Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas)
Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens bei Utenos AVPK Anykščių rajono PK atstovo, liudytojų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Utenos AVPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus pareigūno 2018 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šio nutarimo nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, 2018 m. birželio 20 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Z. E. skundo netenkinti.
Palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. R. 2018 m. birželio 20 d. nutarimą (ROIK 18085015586) nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).