- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-08-08
- Bylos Nr.
- 1A-283-417-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-417/2007
Teisėjas Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1; 1.2.14.13;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugpjūčio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirta 20 MGL (2500 Lt) bauda, nurodant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirtas dvejų metų laisvės atėmimas; taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. V. per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o jo netekus- įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. V. V. ir G. K. išteisinti.
I.V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, dėl neturtinės žalos - paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. ir V. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su asmeniu, kuriam tyrimas išskirtas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2006 m. gruodžio 9 d., apie 18 val., asmeniui, kuriam tyrimas išskirtas, akmeniu išdaužus namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios dalies durų langelį ir išlaužus skylę gipso kartono sienoje, visi trys įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, iš kur pagrobė 4791 Lt vertės UAB „Masterfoods“ nešiojamąjį kompiuterį „Dell 600“ ir I. V. 400 Lt vertės DVD grotuvą „Panasonic“ bei 2000 Lt vertės kompiuterį „Compaq“, tuo padarydami UAB „Masterfoods“ 4791 Lt ir nukentėjusiajai I. V. 2400 Lt turtinę žalą.
G. K. ir V. V. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai su asmeniu, kuriam tyrimas išskirtas, sugadino svetimą – I. V. – turtą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2007 m. balandžio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalis dėl G. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 187 str. 3 d., dėl civilinio ieškinio atmetimo G. K. ir V. V. atlyginant turtinę žalą I. V., dėl V. V. BK 75 str. taikymo ir pripažinti G. K. kaltu pagal BK 187 str. 3 d. ir paskirti 10 MGL (1250 Lt) baudą, nurodant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., apėmimo būdu - griežtesne 20 MGL (2500 Lt) bauda apimti 10 MGL (1250 Lt) baudą - ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 MGL (2500 Lt) baudą, nurodant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; V. V. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 3 d. ir paskirti 30 parų arešto. Šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d., - 2 metų laisvės atėmimą - apėmimo būdu subendrinti - griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimti 30 parų arešto bausmę - ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams, atliekant ją pataisos namuose; iš G. K. ir V. V. solidariai priteisti 350 Lt nukentėjusiajai I. V. turtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog G. K. ir V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., nepadarė bei tuo pagrindu atmetė nukentėjusiosios I. V. ieškinį dėl turto sugadinimu padarytos žalos atlyginimo. Teigia, kad byloje abu kaltinamieji G. K. ir V. V. patvirtino, jog pagrobti svetimą turtą pasiūlė O. S. ir jie sutiko. Ši aplinkybė patvirtina, jog tikslas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpas kilo anksčiau nei buvo sugadintas svetimas turtas. Po susitarimo padaryti vagystę įsibraunant į patalpą visi kaltinamieji veikė vieningai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nepašalinus apsaugos kliūčių, tai yra neišdaužus durų stiklo bei neišlaužus namo sienos, pastarieji savo sumanymo, pagrobti svetimą turtą iš patalpos, nebūtų įgyvendinę, todėl G. K. ir V. V. siekdami vieningo tikslo siekė ir vieningų padarinių - sugadinti svetimą turtą. Kaltinamųjų G. K. ir V. V. buvimas kartu tuo metu, kai O. S. aktyviais veiksmais gadino svetimą turtą, O. S. palaikė, sustiprino bei padrąsino visų kaltinamųjų bendrus veiksmus, siekiant vieningų padarinių ir tikslo, todėl G. K. ir V. V. veiksmuose yra BK 187 str. 3 d. nusikaltimo požymių. Pripažinus G. K. ir V. V. kaltais pastarieji privalo solidariai atlyginti nukentėjusiajai I. V. dėl turto sugadinimo padarytą turtinę žalą.
Be to, apeliantas teigia, jog teismas V. V. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.), dėl ko neteisingai paskyrė bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, jog bausmės tikslai V. V. bus pasiekti ir realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, juolab kad V. V. jau kelis kartus buvo taikytas realus laisves atlikimas, tačiau jokio poveikio nepadarė. Teismas nepagrįstai V. V. taikė BK 75 str., nes įstatymas įsakmiai numato vieną iš sąlygų - pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Netinkamai taikydamas šią teisės normą, neteisingai paskyrė bausmę. Taip pat teigia, kad V. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog jam kriminalinės bausmes negali būti atidedamos, o turi būti vykdomos realiai, nes jis per trejus metus buvo net penkis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, keletą kartų buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Paskirtos ir atidėtos laisvės atėmimo bausmė savo tikslų nepasiekė, nes V. V. toliau darė nusikaltimus. Po paskutinio teistumo kaltinamasis V. V. 2006-06-16 buvo paleistas į laisvę, atlikus 8 mėn. laisvės atėmimo, tačiau jokių išvadų dėl savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė ir nepraėjus pusei metų, būdamas recidyvistu dėl visų ankstesnių nusikaltimų, padarė naujas nusikalstamas veikas.
Taip pat apeliantas nesutinka, kad V. V. veiksmai buvo antraeiliai, nes pastarasis teisme prisipažino pats pagrobęs DVD grotuvą, kurį pardavė lombarde.
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. V. charakterizuotinas teigiamai, jog dirba ir išlaiko savo šeimą bei neseniai gimusi kūdikį. V. V. teismo posėdžio metu tvirtino, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pažymoje apie asmens įdarbinimą konstatuojama, kad jis 2006 m. niekur nedirbo. 2007-01-12 V. V. įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurioje išdirbo vos 16 dienų. 2007-04-13 įsidarbino (duomenys neskelbtini), todėl laikytina kad V. V. vengia darbo, o įsidarbino tik baudžiamosios bylos perdavimo teismui stadijoje bei paskutinio teismo posėdžio metu, todėl teismo išvada, kad kaltinamasis išlaiko ar bent stengiasi išlaikyti savo šeimą ir kūdikį, yra neteisinga. Tad apeliantas mano, kad V. V. turi būti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Prokuroras bei nuteistasis G. K. prašo skundą tenkinti.
Nuteistasis V. V. bei gynėjai prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas V. V. bei G. K. pagrįstai išteisino pagal BK 178 str. 3 d. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kuri yra pagrįsta bei pakankamai motyvuota, jog nuteistieji svetimo turto nesugadino. Bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, sugadino svetimą turtą- akmeniu išdaužė durų langelį ir išlaužė skylę gipso kartono sienoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji jokių objektyvių veiksmų realizuojant šios inkriminuotos veikos sudėtį neatliko, o tik pasinaudojo jos rezultatu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog nuteistieji įsibrovė į patalpas O. S. išdaužus durų stiklą ir išlaužus skylę gipso kartono sienoje. Tai reiškia, jog įtarimas jiems dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo nepareikštas, nes kaltinamajame akte apskritai nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus padarė kiekvienas iš nuteistųjų, tik pažymėta, jog jie pagrobė svetimą turtą įsibrovę patalpą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Tad teismas teisingai nustatė, kad V. V. ir G. K. šios veikos nepadarė. Pažymėtina, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė išteisinimo pagrindo, todėl ši klaida taisytina nekeičiant nuosprendžio, nes tai nekeičia nuosprendžio esmės. Esant tokioms aplinkybės nustatytinas išteisinimo pagrindas- nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslais bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi, pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą taikyti BK 75 str. nuostatas, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko asmenybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Labai svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.
Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas V. V. pagal veikos sunkumą ir aplinkybes bei atsižvelgiant į jo polinkį nusikalsti, jam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau savo sprendimą atidėti bausmės vykdymą argumentavo tuo, jog V. V. vaidmuo antraeilis, nesenai sukūrė šeimą, susilaukė kūdikio, savo darbu išlaiko juos.
V. V. anksčiau teistas penkis kartus, keturis iš jų už nusikaltimus nuosavybei. Šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl laikomas nusikaltimų recidyvistu (27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), be to šį nusikaltimą padarė neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos atlikęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo nuteistojo nenorą keisti savo elgesį, daryti išvadas dėl amoralaus gyvenimo būdo. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirtis bus realizuota V. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms BK 75 str. nuostatų taikymas naikintinas. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nes teismas V. V. pritaikė BK 75 str. ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą, tačiau taikyti šią normą nebuvo sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir V. V. Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymą panaikinti.
Nustatyti, kad V. V. ir G. K. pagal BK 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.