Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-979-1058/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-28
Bylos Nr.
1-979-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24391-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
K. G.
Nukentėjusysis
P. A.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-979-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24391-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3., 1.2.26.2; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,vertėjaujant Eglei Smailienei,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam K. G. ir jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajam P. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis 2019 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje Vilniuje, Igno Šimulionio g. esančiame Karoliniškių draustinio teritorijoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams – priėjo prie P. A. tyčia savo galva trenkė į nukentėjusiojo P. A. galvą, jam nukritus ant žemės ranka paėmęs už P. A. marškinių apykaklės ją suko ir tokiu būdu smaugė P. A., ranka spaudė jo rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, pagal specialisto išvadą Nr. 1945/2019 (1) vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu savo tyčiniais veiksmais, elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis K. G. parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. ėjo iš ekskursijos link I. Šimulionio g. per draustinį, miško pakraščiu. Užkilus ant kalvos, išgirdo, kad kažkas siundo ant jo šunį. Negali tiksliai pasakyti, kaip siundė, gal „paimk“ sakė. Tiksliai nepamena. Šuo buvo palaidas ir be antsnukio, pradėjo pulti. Labai agresyviai šuo nepuolė, bet kojos ne valdiškos, nenorėjo, kad įkastų. Pamatė netoliese vyrą ir paprašė pasiimti šunį. Vyras pradėjo pagaliu mojuoti, kurį visą laiką rankoje laikė. Buvo keli bandymai suduoti tuo pagaliu per galvą. Pagalys nedidelis, bet ir galva ne valdiška, jis norėjo išvengti smūgio kelis kartus. Pasižiūrėdamas į šunį staigiai sukosi ir nepastebėjęs atsitrenkė į nukentėjusįjį. Po susidūrimo vyras tikrai nenugriuvo, gal tik apsiramino. Jis (K. G.) paskambino policijai, pasakė, kad užsiundė šunį. Tuo metu nukentėjusysis nutarė nugriūti. Pokalbio transkripcijoje su 112 girdisi kaip jis dar šneka su šuniu, po to nugriuvo. Pokalbio su policija metu jis pajuto stiprų skausmą. Tai buvo moteriškės, įsikibusios į ranką. Jis ranką ištraukė, bet vienas pirštas nukentėjo. Pasidėjo telefoną. Tuo metu močiutė, kuri apklausta teisme, pasiėmė nuo žemės pavadį, kuris, nors ir plonas, bet pusantro metro, metalinis prisegimas gale. Su juo pradėjo mojuoti, turbūt nedraugiškais motyvais. Kalbėjo rusiškai ir jis nesuprato ką sakė. Pavadį iš jos atėmė ir išmetė į krūmus, kad visiems saugiau būtų. Močiutės koliojo visokiais žodžiais ir reiškė pretenzijas, kodėl policiją jis kvietė. Iki tol jis tik bandė išvengti jų visų veiksmų, jo rankos iki tol buvo užimtos telefonu ir pavadžiu, už apykaklės nukentėjusiajam negalėjo laikyti. Po to vėl atėjo nukentėjusysis, iš kažkur ištraukė pavadį ir pradėjo mojuoti. Pavadį iš nukentėjusiojo atėmė ir įsidėjo į kišenę. Kadangi jis nenusiramino, paėmė jį už apykaklės ir laikė, bet tikrai nesmaugė, nes žmogus ir kalbėjo, ir žymių ant kaklo nėra likusių. Dar kartą paskambino policijai ir toliau jį laikė dėl visų saugumo, nes buvo agresyvus. Paskui pasirodė jo žmona su kažkokiu pagaliu. Jį atėmė ir numetė. Policijos fotografijose yra pagalys, kurį turėjo žmona. Nukentėjusiojo nespardė. Teismo medicinos išvadoje tose vietose, kur jis neva spardė, yra tik vienas sužeidimas, kuris galėjo būti padarytas krentant. Pasirodžius žmonai, jis pradėjo adekvačiau elgtis, jie nuėjo ant suoliuko ir tada išgirdo tariantis, kad atvykus policijai sakys, kad nukentėjusįjį suspardė. Nukentėjusysis mojavo pagaliu galvos srityje. Suprato, kad norėjo pataikyti į galvą. Nukentėjusiojo sveikatos istorijoje nurodyta, kad jam būna panikos priepuoliai, gal ir tuo metu taip buvo. Konflikto metu jis buvo nukritęs, kai jis (K. G.) kalbėjo telefonu. Vieną kartą tikrai. O šiaip ten buvo daug žmonių, kitų kartų neprisimena. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis vartoja kraują skystinančius vaistus, todėl kraujosruvas galėjo pasidaryti ir kitu metu, didelė tikimybė kad ne konflikto metu jos atsirado. Vyras buvo trumpomis rankovėmis, tuos sužalojimus būtų matę pareigūnai, medikai. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 15 d. K. G. parodė, kad nėra įtrauktas į jokios psichikos sveikatos įstaigos ar priklausomybių ligų gydymo įstaigos įskaitą, galvos traumos nėra turėjęs. Dėl jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad įvykio dieną t. y., birželio 8 d., jam po ekskursijos, einant Igno Šimulionio g. visiškai nepažįstamas vyras ant jo užsiundė savo šunį, kuris buvo palaidas be antsnukio bei rankoje laikydamas pagalį bėgo link jo. Jis jam tuo metu sakė, kad patrauktų savo šunį nuo jo. Tačiau vyriškis į jo prašymus nereagavo. Jis tuo metu bandė apsiginti nuo aplink jį bėgiojančio ir lojančio šuns. Priėjęs nepažįstamas vyriškas bandė jam suduoti vieną smūgį su pagaliu į galvą, tačiau nepataikė. Jis sukdamasis ir bandydamasis atbaidyti nuo savęs šunį susitrenkė su minėtų vyriškiu galvomis. Kadangi vyriškis elgėsi agresyviai, jis bandė apsiginti t. y., laikė vyriškį paėmęs dešinę ranką už marškinių. Tuo metu jis labai muistėsi gal dėl šitų priežasčių pas vyriškį ir galėjo atsirasti kokie nors sužalojimai. Jis prieš minėtą vyriškį jokių smurtinių veiksmų nenaudojo. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Po pirmojo kvietimo prie jo priėjo dvi moteriškės apie (duomenys neskelbtini) metų iš kurių vieną, paėmusi šuns pavadėlį, bandė jam suduoti, tačiau nepataikė. Kol jis atiminėjo iš minėtos moteriškės šuns pavadį, kuriuo ji jam bandė suduoti. Kita moteriškė priėjusi prie jo, paėmė jam už dešinės rankos pirštų ir juos laužė. Taip sukeldama jam fizinį skausmą. Minėtus moteriškės veiksmus bei jo patirtus sužalojimus patvirtina medicininiai dokumentai. Tada antrą kartą paskambino į bendrąjį pagalbos cente ir paklausė kada atvyks policijos pareigūnai, kadangi konfliktas tęsėsi toliau. Po jo antrojo kvietimo, jo manymu, vyriškis pradėjo vaidinti auką. Tuo metu, kai vyriškis gulėjo ant žemės jis stovėjo netoli jo. Tada atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Jis kartu su medikais išvyko į Lazdynų ligoninę kur jį apžiūrėjo. Taip pat buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus. Medicininių dokumentų kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46-48, 68-70).

Nukentėjusysis P. A. teismo posėdyje parodė, kad A. P. Kavoliuko g., prie rusų mokyklos, yra toks miškas, ten teka upelis, yra daug takelių pasivaikščiojimui, aikštelė. Jis yra po (duomenys neskelbtini), todėl tą dieną žmona išsiuntė į lauką pakvėpuoti grynu oru, kad namie neužsisėdėtų. Jis sėdėjo parke. Turėjo prie savęs 7 mėn. šuniuką, jis buvo paleistas nuo pavadėlio, bėgiojo, ėjo prie žmonių, jie jį paglostydavo, skanėstą kokį duodavo. Paskui norėjo eiti namo, prisegė tą šuniuką ir pamažu sau ėjo. Pajuto, kad pavadėlis atsilaisvino, nežino, gal šuniukas atsisegė, o atsisukęs gavo smūgį į kaktą ir nugriuvo. Po smūgio griuvo tiesiai, ar ranka rėmėsi, po dviejų metų jau nelabai prisimena. Gulėjo ant pilvo. Kaltinamasis pradėjo jį spardyti. Kai pasikėlė, kaltinamasis paėmė už apykaklės, pradėjo sukti, dusinti ir smūgiuoti. Jis pradėjo šaukti, kad žmonės padėtų. Ant suoliuko sėdėjo dvi močiutės, jos pribėgo, pradėjo šaukti ant kaltinamojo, praeiviams, kad skambintų į policiją. Paskui kaltinamasis pats paskambino policijai. Tada atbėgo jo (P. A.) žmona, paėmė pagalį, kaltinamajam pasakė – „jeigu nepaleisi jo, neatsakau už save“. Atvažiavo policija, jį paguldė ant suoliuko, paskui greitoji atvažiavo ir nuvežė į ligoninę. Ligoninėje apžiūrėjo, padarė nuotraukas, lūžių nerado ir paleido namo. Prieš suduodamas jam (P. A.) nė žodžio nepasakė. Nesakė, kad šuniukas nutrūko, prisek ar ką. Šuniukas nelojo, bet moterys sakė, kad kaltinamasis spardė tą šuniuką. Į kaktą kaltinamasis sudavė su galva. Po šio smūgio jis nugriuvo, tada pajuto skausmą rankoje. Suprato, kad kaltinamasis jį spardo, bet pats nematė, pradėjo šauktis žmones pagalbon. Kaltinamasis spardė į krutinę, nes buvo visa raudona, ranka dešinė mėlyna buvo. Kai pasikėlė, kaltinamasis suėmė už apykaklės, pradėjo sukti ir dusinti, vis kartojo, kodėl šuo be pavadėlio. Sukant už apykaklės jam net protezai iškrito. Prašė paleisti, nedusinti, nes yra po (duomenys neskelbtini) ir dar (duomenys neskelbtini) serga. Kaltinamasis dar ranką suko (už riešo), kodėl suko, jau neatsimeną. Gali būti, kad norėjo atimti pavadėlį. Kaltinamasis jį stvėrė ir pasakė, kad pasodins į „obezjaniką“. Galvojo, kad policininkas koks. Kai kaltinamasis suko už apykaklės ir priėjo dvi močiutės, kad padėtų. Tų močiučių anksčiau nepažinojo, jos iš pradžių buvo apie 20-25 m atstumu. Jos kaltinamąjį už rankų laikė, praeivių prašė kviesti policiją. Tuo metu jo paties rankos buvo laisvos ir jis iš karto paskambino žmonai. Atstumas iki jo (duomenys neskelbtini) gal (duomenys neskelbtini) metrų. Ji greit atėjo. Pats žmoną pasikvietė, nes pas jį yra telefonas, kuriame vieno mygtuko paspaudimu gali žmonai paskambinti. Kai policija atvažiavo, jis buvo ant suoliuko paguldytas, kaltinamasis buvo toliau nuėjęs. Ant suoliuko, atrodo, jį žmona su tomis moterimis paguldė. Policininkai mane vedė į greitąją pagalbą. Jis kaltinamajam nieko nesakė, net nespėjo, nes tik atsisukęs gavo smūgį į kaktą. Kai moterys priėjo, jis jau buvo atsikėlęs, o kaltinamasis suko prie kaklo už apykaklės. Tuo metu jis stovėjo. Tos moterys priėjo ir jo rankas nuo kaklo traukė. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu jos liudys, jis jas suras, sužinos kur gyvena. Viena iš tų moteriškių kalbėjo rusiškai, tai jis jai pasakė, - „važiuok į Maskvą“. Mušti nustojo, nes moteriškės pradėjo ginti, dar žmona atbėgo, paėmė pagalį ir jam pasakė, kad jeigu jis nepaleis, gaus į galvą. Buvo nedidelis toks pagalys, gal 30 cm. Nepamena, ar kai žmona atbėgo, jis gulėjo. Kaltinamojo iki tol nepažinojo. Jam nesipriešino, nieko nedarė, nes yra senas ir ligotas, jam jau (duomenys neskelbtini) m., o kiek kaltinamajam? Be tų močiučių daugiau žmonių aplinkui nematė. Civilinį ieškinį palaiko, patyrė žalą, sveikata pablogėjo, dabar negali normaliai vaikščioti. Buvo ką tik po ligonines, jau kaip ir pasveikęs, o dabar galva sukasi, negali normaliai vaikščioti. Dar stresą patyrė, nes labai išsigando. Ieškinyje išdėstytus argumentus palaiko. Prašė tikėti jo pirminiais parodymais, nes dabar praėjo daug laiko ir jis ne viską prisimena. Kas vyko jam gulint, nelabai prisimena, bet kai atsistojo, kaltinamasis pradėjo sukti už apykaklės, prašė jo paleisti, o jis vis tiek suko. Iki artimiausios gatvės nuo tos vietos apie 100-150 m. Jo šuo yra skiepytas, viskas padaryta pagal reikalavimus, šuniukui antsnukio nereikia. Girdėjo kaip kaltinamasis kalbėjo su pareigūnais, jis reikalavo, kad pareigūnai atvažiuotų, du kartus skambino. Galvojo, kad jis yra labai aukštas pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 11 d. liudytojas P. A. parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. adresu Vilniuje, Igno Šimulionio gatvėje esančiame Karoliniškių draustinio teritorijoje buvo užpultas jam nepažįstamo vaikino, nes jį aplojo jo 7 mėnesiu „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuniukas. Jam einant nuo draustinio su savo šuneliu, kurį vedžiojo su labai plonu pavadėliu, pastebėjo, kad link jų ateina jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip jam pasirodė, kažką metė į jo šunelį, kuris pradėjo loti. Netrukus vaikinas priėjo prie jo ir su savo galva trenkė į jo galvą, dėl ko jam aptemo akyse (neseniai turėjo (duomenys neskelbtini)). Po jam suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, nes kaip įtaria buvo praradęs trumpam sąmonę. Galimai netrukus atsigavęs pajuto, kad jam gulint ant žemės, vaikinas savo viena ranką paėmęs už jo marškinėlių apykaklės ją stipriai suko ir tokiu būdu jį smaugė, dėl ko jam labai trūko oro. Apie tai pasakė vaikinui, taip pat pasakė, kad serga įvairiomis ligomis, nuoširdžiai prašė paleisti jį, bet jis jam lietuviškai pasakė, kad jį pasodins į „abizjanyką“. Jam gulint vaikinas savo ranka stipriai spaudė, suko jo tai vieną, tai kitą ranką, bandydamas atimti šuniuko pavadėlį, kurį laikė savo rankose ir neleido jam jo atimti, nes galvojo, kad vaikinas nori iš jo atimti jo mažą šuniuką. Tuo metu kai vaikinas jį smaugė prie jų priėjo dvi senyvo amžiaus moterys, kurių jis prašė pagalbos, o jos vaikino prašė jį paleisti. Vaikinas moteriai kalbančiai rusų kalba pasakė, kad jei ji bus liudininkė, kad jis ją suras ir jai bus labai blogai. Vaikinas kalbėjo lietuvių kalba. Tam kad vaikinas paleistų jo apykaklę, moterys pradėjo laikyti vaikiną už rankų, o jis užsikabinęs rankomis už vaikino drabužių bandė stotis, tačiau jam atsistoti nepavyko, nes vaikinas pradėjo jį spardyti savo kojomis į jo kojas, į nugarą, į pilvo sritį. Kažkuri iš šalia buvusių moterų pradėjo kviesti policiją ir tuo pat metu galimai išsigandęs vaikinas, kad čia yra liudininkų taip pat pradėjo kviesti policiją, taip siekdamas galimai save apginti. Po to, kai kažkuri iš moterų ir vaikinas paskambino policijai jis vis dar gulėjo toje pačioje vietoje, o šuniuką su pavadėliu laikė tas vaikinas, kuris jį sumušė. Netrukus prie jų atėjo jo žmona J. A., kuriai paskambino kažkuri iš jį ginti bandžiusių moterų, nes ją pažįsta. Atėjus jo žmonai ji iš vaikino atėmė pavadėlį, prie kurio buvo pririštas jo šuniukas ir pribėgo prie jo gulinčio ant žemės. Jo žmona atbėgo su pagaliu rankoje, nes galbūt bijojo ir norėjo turėti kažką, kuo galėtų bent kažkiek apsiginti. Vaikinas tai pamatęs suėmė savo rankomis ir jo žmoną už rankų ir jas suko, kol ji paleido pagalį, bet jos nemušė. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, tačiau jis buvo labai nusilpęs, negalėjo kalbėti, nieko negirdėjo apie ką kalbėjo visi aplink buvę žmonės, t. y. jo žmona, dvi jį ginusios moterys, pareigūnai ir vaikinas, kuris jį sumušė. Pareigūnai jam padėjo atsistoti ir nuvedė į savo tarnybinį automobilį bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi pamatavo jo spaudimą ir netrukus išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kiek prisimena su greitosios medicinos pagalbos automobiliu kartu važiavo ir jį mušęs vaikinas, kuris medikams sakė, kad jam skauda pirštą. Dėl ko jam galėjo skaudėti pirštą nežino, nes šuniukas vaikinui tikrai neįkando, jis buvo toliau nuo jų ir tik lojo. Be to šuniukas yra labai mažas, jaunas, nemoka kandžiotis, tik loja. Taip pat šuniukas bijo žmonių, todėl jei ir loja, tai daro ne arčiau kaip 10-15 metrų nuo kito žmogaus, nes bijo prieiti. Įtaria, kad vaikinas meluoja tiek policijai, tiek medikams, nes siekia tokiu būdu save apginti. Ar vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio pasakyti negali, alkoholio kvapo kiek pamena nuo vaikino nejuto, bet įtaria, kad vaikinas tikrai buvo nuo kažko apsvaigęs, galimai nuo narkotinių medžiagų, nes elgėsi visiškai neadekvačiai, be jokios priežasties jį užpuolė, trenkė į galvą, o jam nukritus jį smaugė, spardė kojomis. Jis vaikinui prieš įvykstant užpuolimui nepasakė nei vieno žodžio, tik kvietė šuniuką jo vardu „V“, kad eitų toliau. Vaikinas iš jo nieko nepavogė, kišenių kiek pamena netikrino. Taip pat nurodo, kad nuo jam suduoto smūgio į galvą iš jo burnos iškrito jo dantų protezai, kuriuos tik sekančią dieną įvykio vietoje surado jo žmona J. 2018 metų pavasarį jį buvo ištikęs (duomenys neskelbtini), po ko 11 dienų gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o paskui 24 dienas reabilitacijoje (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko sveikata buvo pagerėjusi, dažnai išeidavo į lauką pasivaikščioti. Bet po šio įvykio sveikata sutriko, vėl yra labai nusilpęs, vienas niekur negali išeiti, nes nuolat svaigsta galva, pykina, lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Po įvykio kuomet buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę jam medikai diagnozavo galvos sumušimą (pasakė, kad gali atsirasti smegenų sutrenkimas arba insultas), mėlynes ant rankų, mėlynes ant kojų. Taip pat turi mėlynę ant nugaros, ji atsirado arba nuo suduodamų vaikino smūgių kojomis arba jam nukritus ant žemės. Dėl įvykio į teismo medicinos ekspertizę dar nesikreipė, bet kreipsis (t. 1, b. l. 62-64).

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad ji su kita moterimi sėdėjo miške ant kalniuko, ėjo nukentėjusysis su šuniuku, pakalbėjęs nuėjo, o šuniukas liko prie jų. Išėjo iš miško jaunas vyras su kuprine ir šuo pradėjo loti, o pirmasis vyras kvietė šuniuką paskui save, šuniukas nuėjo paskui jį žemyn. Jos sėdėjo ant suoliuko ant kalniuko. Paskui ji atsisukusi pamatė, kad vyrai stovi vienas šalia kito. Kai antrą kartą atsisuko, pamatė jau nukentėjusįjį jau gulintį. Nematė kaip parkrito. Jos priėjo, pradėjo barti kaltinamąjį, klausė „ką darai, tu jaunas?“ pasakė, kad policiją kvies. Šuniukas tuo metu bėgiojo, pavadėlis buvo numestas į krūmus. Kaltinamasis atsikalbinėjo, pastvėrė nukentėjusįjį už marškinėlių ir spaudė. Ji priėjusi užkišo pirštus po kalu, tada kaltinamasis vėl pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Tas vyriškis buvo du kartus nugriuvęs, pirmą kartą, kai jos atsisukusios pamatė iš toliau, antrą. Kai prie jų pastūmė. Ji paėmė pavadėlį, pradėjo segti šuniui, o kaltinamasis jai stvėrė už rankos, stipriai suspaudė, vos nesulaužė, atėmė pavadėlį ir įsidėjo sau į kišenę. Nukentėjusysis kažką dar sakė apie tai, kad reikia žmoną pakviesti. Paskui atvažiavo policija, viską filmavo, nukentėjusysis jau buvo ne koks, paguldė jį ant suoliuko, o kitas pareigūnas jas apklausinėjo. Jos viską papasakojo. Šuo taip ir liko palaidas, bet jis nebuvo agresyvus, mažas, juodas, tikrai nepuolė to jauno vyro. Nematė, kad šuo būtų užsiundytas, jis tik iš pradžių palojo ant kaltinamojo, paskui nuėjo prie šeimininko. Vyresnis vyras didelio pagalio neturėjo, laikė rankoje pagaliuką, kurį mėtė savo šuniui. Jos nematė, kaip tas jaunas vyras priėjo prie nukentėjusiojo. Girdėjo, kaip senukas sakė jaunuoliui, kad yra prastos sveikatos, jos barė jaunuolį, bet bijojo, kad neužtvotų ir joms. Kaltinamasis policiją kvietė gal dėl to, kad šuo jį aplojo, apsiramino, kai atvažiavo policija. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. liudytoja G. P. parodė, kad ji su pažįstama sėdėjo Karoliniškių parke ant suoliuko. Šalia sėdėjo pagyvenęs vyras su šuniuku. Pagyvenęs vyras atsistojo ir nuėjo, šuniukas liko sėdėti su jomis. Šuniuko šeimininkas dažnai vaikšto parke ir žaidžia su juo. Jaunas vyras ėjo per parką. Šuniukas pradėjo ant jo loti. Šuniuko šeimininkas stovėjo netoliese su pagaliuku ir pakvietė. Šuo lodamas nubėgo iki jaunuolio, šeimininkas nuėjo paskui. Jos pamatė, kad jaunuolis su šuns šeimininku stumdosi. Tada pamatė, kad jaunuolis pastūmė jį, senukas nukrito ir pradėjo šaukti. Jos priėjo šuns pavadėlis gulėjo ant žolės, jaunuolis laikydamas senuką prie žemės laikė jį už marškinių apykaklės ir jį smaugė, ji laikė ranką prie apykaklės, kad jis jo neužsmaugtų. Šuns šeimininkas paprašė, kad užsegtų šuniui pavadėlį, ji paėmė jį iš žolės, o jaunuolis sugriebė tą pavadėlį, atėmė jį iš jos ir įsidėjo sau į kišenę. Vyras senyvo amžiaus paskambino savo žmonai ir ji atėjo. Prieš tai jaunuolis sakė, kad iškvietė policiją ir kad senyvo amžiaus vyrą reikia uždaryti į „abezjaneka“. Jaunuolis kalbėjo rusiškai su jomis. Jaunuolis senuką numetęs buvo porą kartų ir sugriebęs jį už apykaklės smaugė. Kad senukas būtų kažką jaunuoliui daręs jos nematė. Senukas, kiek jį matė parke, visada buvo ramus (t. 1, b. l. 89-90).

Liudytoja J. A. teismo posėdyje parodė, kad tai buvo senai, prieš dvejus metus, birželio 8 d. Vyras buvo po ligos, jį išlydėdavo į parką pakvėpuoti grynu oru, tą kartą taip pat palydėjo. Dar su juo paliko šunį, (duomenys neskelbtini). Tai buvo 16-17 val., tiksliai laiko nenurodys. Vėliau atėjo skambutis į telefoną, suprato, kad kažkas negero atsitiko. Pas vyrą telefonas taip užstatytas, kad tik mygtuką paspaudžia, ji gauna pranešimą. Gal už 5 min. buvo tame skvere. Kai atbėgo, šalia stovėjo dvi moterys, viena laikė rankoje šuns pavadėlį, kurį ištraukė iš krūmų, kita šaukėsi pagalbos, o ant žemės, pasisukęs ant šono, gulėjo jos vyras. Šalia su kamufliažine uniforma, su kuprine, vaikštinėjo vyras ir trynė rankomis, žiūrėjo į jos vyrą. Nepamena ar buvo daugiau žmonių aplinkui. Moterys paaiškino, kad kaltinamasis jos vyrą sumušė. Antra močiutė nubėgo ieškoti pagalbos. Tos močiutės yra senos, jas pirmą kartą tada matė, dabar jau pažįsta, lauke jas mato. Jai atėjus, šuo lojo, moteriškės sakė, kad kaltinamasis prie šuns lindo. Jis jau buvo paskambinęs policijai. Pamačiusi vyrą, ji kaltinamąjį suėmė, paklausė, - „ką jūs padarėte, kaip galėjote? O jeigu aš jums taip padarysiu?“, tada jis jai už rankos suėmė. Tada atvažiavo policija, jis sakė, kad jos šuo be pavadžio vaikšto, o močiutės sakė, kad specialiai tą pavadėlį paėmė ir numetė į krūmus. Pasakė policijai, kad šuo be pavadėlio, o kad žmogus sumuštas, nieko nesakė. Pati girdėjo, kaip jis nuvedė močiutes į šalį ir pasakė, kad neliudytų. Kai policija atvažiavo, iškvietė greitąją pagalbą, apklausė vyrą, tada nuvežė į ligoninę. Ji nematė kaip jos sutuoktinis buvo mušamas. Policijos pareigūnai padėjo jai nukentėjusįjį paguldyti ant suoliuko. Vyras po apžiūros buvo paleistas iš ligoninės. Po to kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo vaistai išrašyti. Po šio įvykio vyro gyvenimas pasikeitė, net 3 mėn. iš namų neišėjo, jam rankos dreba, galva nuolatos sukasi, atsidarė recidyvas, vėliau teko chemijos terapijos kursą laikyti. Jis patyrė stresą, o tas veikia žmogaus sveikatą. Pradėjo dar labiau kosėti, jis dar ir (duomenys neskelbtini) yra, nieko gero dabar nėra. Vyras sakė, kad kaltinamasis jį užpuolė dėl to, kad šuo lojo, bet šuo tai nedidelis yra, (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad vyriškis jį sumušė, su galva sudavė ir spardė. Buvo mėlynės ant rankos, kaktos. Ji kaltinamajam pagaliu nesudavė, jis paėmė jai už rankos. Jai atėjus kaltinamasis sakė, kad šuo buvo be pavadėlio. Nuo tos vietos iki gatvės yra 100-300 m, priklauso, kaip eisi, jei per stotelę, tai daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 11 d. liudytoja J. A. parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. tikslaus laiko nepamena, bet galimai apie 16.30 val. - 16.40 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino jos vyras P. A. gim. (duomenys neskelbtini), kuris trumpai telefonu jai pasakė, kad jis miške, kad jį sumušė. Daugiau nieko nepasakė ir nutraukė pokalbį. Pokalbio metu girdėjo aplink kalbančias moteris ir vyro šuniuko lojimą. Daugiau jokių garsų negirdėjo. Kadangi žinojo, kad jos vyras su savo mažu 7 mėnesių šuneliu eina pasivaikščioti prie Igno Šimulionio gatvės esančio Karoliniškių draustinio, kur yra miškelis, netrukus iš namų esančių (duomenys neskelbtini) išėjo į mišką ieškoti savo vyro. Atėjusi į mišką pastebėjo ant žemės gulintį savo vyrą, kuris gulėjo ant nugaros, galva buvo pasukta į šoną. Šalia savo gulinčio vyro pastebėjo vaikštantį jai nepažįstamą vyrą su karinėmis spalvomis dažytais šortais ir tamsios, galimai žalios spalvos kuprine ant nugaros, kuris trynė savo ranką į ranką. Vienoje rankoje vyras laikė jos vyro šuniuko pavadėlį, kurį kaip jai pasakė taip pat šalia buvusios moterys, vaikinas sumušęs jos vyrą kažkodėl sunarpliojo pavadėlio virvutę. Ji pagalvojo, kad vyriškis užmušė jos vyrą, todėl šalia rado pagalį ir garsiai sušuko vyrui ką jis padarė? Kadangi buvo priėjusi prie pat jo, jis savo viena ranka, ta kuri buvo laisva, nes kitoje laikė pavadėlį suėmė jį už kairės rankos arčiau pažasties ir pradėjo ją spausti. Kadangi ji pradėjo garsiai rėkti, vaikinas paleido jos ranką. Daugiau vaikinas jam nieko nedarė. Dėl šio įvykio jis į medikus nesikreipė ir nesikreips, pareiškimo nerašys. Jai būnant šalia savo vyro, norėjo jį po truputį kelti, kad jis atsistotų ir tuo metu prie jos priėjo dvi senyvo amžiaus moterys, kurios taip pat dažnai lankosi šiame miškelyje, kurių duomenų nežino, kurios jai papasakojo, kad minėtas vyriškis nugriovė jos vyrą ant žemės ir smaugė jį. Jos priėjusios jį traukė nuo jos vyro, kad jo nepasmaugtų. Jai kalbantis su senyvo amžiaus moterimis, visą laiką šone vaikščiojo minėtas vaikinas, kuris sumušė jos vyrą. Vaikinas buvo visas suprakaitavęs, šlapias. Moterys jai pasakė, kad skambintų kuo greičiau į policiją ir pasakė, kad jos taip pat bus čia iki kol pareigūnai atvyks ir viską papasakos. Tai išgirdęs vaikinas atitolo nuo jų ir taip pat paskambino į policiją ir pranešė, kad jį aplojo šuo. Kol atvyko policija jos vyras gulėjo ant žemės, o pareigūnams priėjus prie jų padėjo jos vyrui atsikelti ir palydėjo jį iki savo policijos automobilio. Netrukus į vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri vyrą išvežė į ligoninę. Su greitąja medicinos pagalba tuo pačiu automobiliu buvo vežamas ir jos vyrą sumušęs vyriškis, nes jis pradėjo skųstis, kad jam labai skauda kažkurios rankos mažąjį pirštą. Jam gydytoja pasakė, kad pirmadienį tegul kreipiasi pas gydytoją arba gali važiuoti dabar su jais. Įtaria, kad vyriškis norėjo apiplėšti jos vyrą, nes vyras su savimi turėjo gera rankinį laikrodį, mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę su galimai 20 eurų, tačiau jokių daiktų vaikinas nepavogė, nes šalia buvo vyrą ginusios moterys. Šiuo metu vyras lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, nes po šio įvykio blogai jaučiasi, svaigsta galva, nuolat džiūsta burna, vienas negali niekur eiti, nesukoncentruoja dėmesio kai jam kas nors yra sakoma (t. 1, b. l. 81-83).

Liudytojas A. M. (A. M.) teismo posėdyje patviritno ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad konfliktas buvo dėl šunų vedžiojimo. Ėjo pilietis, šuo pradėjo loti, jie susistumdė ir tą senyvo amžiaus vyrą išvežė greitoji. Šuniukas ne didelis buvo, jeigu gerai atsimena, linksmas, ant jų (pareigūnų) nelojo ir nepuolė. Atrodo, kad jiems atvykus, šuo buvo su pavadėliu. Ką pasakojo vyras dabar nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais galima vadovautis. Kiek pamena, nukentėjusiojo kaktoje matėsi paraudimas. Kitokių sužalojimų nepamena. Kaltinamasis rodė lazdą, kuria jį mušė (vijo) močiutė, ta lazda buvo piršto storio. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 18 d. liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. dirbant savo sektoriuje patruliuojant apie 16.35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Igno Šimulionio g. 10, esančiame Karoliniškių draustinyje pranešėją pjudo šunimi, puola su lazda. Vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą prie jų prisistatė vyras, kaip vėliau paaiškėjo K. G., kuris juos ragino eiti greičiau, kol nepabėgo kiti konflikto dalyviai ir palydėjo juos konflikto įvykio vietą, einant jis jiems aiškino, kad ant suoliuko guli vyras, kuris užsiundė ant jo šunį ir jį mušė, o dabar apsimetinėja, kad miršta. Atėjus į parkelį, dar vadinamą draustinį, kur yra suoliukai, ant vieno iš suoliuko gulėjo senyvo amžiaus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo P. A. gim. (duomenys neskelbtini) prie jo buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, P. A. žmona, šalia laikė už pavadėlio jauną juodą šunelį (greičiausiai (duomenys neskelbtini) veislės) tiksliai nurodyti negali. Šuo buvo nepiktybinis, lojo, bet labiau buvo panašu, kad taip išreiškė savo džiaugsmą. P. A. žmona pradėjo pasakoti, kad atėjusi į parką pamatė, kad nepažįstamas jai vyras „voliojo“ tampė ant žolės jos vyrą, pamačiusi tai ji pasiėmė kažkokį medinį pirmą pasitaikiusį pagalį nuvijo nepažįstamą nuo savo vyro, pakėlus pagalį prieš jį, po ko nepažįstamas pasitraukė nuo jos vyro, o ji pagalį numetusi į šoną padėjo vyrui atsikelti ir palydėjo prie suoliuko. Bendraujant su K. G. jis paaiškino, kad jam einant per miškelį iš ekskursijos priešais einantis senyvo amžiaus vyras su šuniu liepė savo šuniui jį pulti šuo pradėjo loti ant K., po ko pats vyras jį užpuolė, bet konkrečių jo puolimo veiksmų nenurodė, taip pat jis teigė, kad jis nėra policininkas ir negali sulaikyti žmogaus jo nesužalojęs, todėl galėjo būti, kad jie krisdami susitrenkė galvomis, tuo metu prie jų pribėgo trys senyvo amžiaus moterys kurios taip pat jį pradėjo pulti. Viena puolė su pagaliu, kita smaugė, o trečia pradėjo laužti rankos pirštą, kuris tuo metu buvo pas jį ištinęs. P. A. teigė, kad jam atėjus su šuniu į parkelį jį užpuolė nepažįstamas vyras, sudavė su galva jam į galvą nuo ko P. A. nukrito. Bendraujant su vyru matėsi, kad pas P. A. ant kaktos dešinėje pusėje buvo paraudimas ir patinimas, jis skundėsi, kad jam svaigsta galva, minėjo, kad neseniai jam buvo (duomenys neskelbtini), todėl iškvietė GMP. Kol laukė GMP atvykimo apklausė ant suoliuko sėdėjusias senyvo amžiaus moteris, kurios K. G. teigimu kartu su nukentėjusiuoju P. A. jį užpuolė. Moterys teigė, kad skyrė vyrus pamačiusios kad senyvo amžiaus vyrą kuris dažnai vaikšto parke su šuniuku užpuolė nepažįstamas vyras pradėjo juos skirti, minėjo, kad vyro šuo yra draugiškas ir nepiktybinis. Su jomis buvo sunku susišnekėti, nes moterys yra pagyvenusio amžiaus, kalba nesuprantamai, savo kontaktų nepaliko. Atvykus GMP kartu su abiem konflikto dalyviais P. A. ir K. G. palydėjo iki GMP automobilio, vėliau juos GMP nusivežė į RVUL Šiltnamių g. (t. 1, b. l. 85-87).

Šalies argumentai

2019 m. birželio 11 d. protokole-pareiškime P. A. nurodė, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. adresu Vilniuje, Igno Šimulionio gatvėje esančiame Karoliniškių draustinio teritorijoje buvo užpultas jam nepažįstamo vaikino, nes jį aplojo jo 7 mėnesių „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuniukas. Jam einant nuo draustinio su savo šuneliu, kurį vedžiojo su labai plonu pavadėliu, pastebėjo, kad link jų ateina jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip jam pasirodė, kažką metė į jo šunelį, kuris pradėjo loti. Netrukus vaikinas priėjo prie jo ir su savo galva trenkė į jo galvą, dėl ko jam aptemo akyse (neseniai turėjo (duomenys neskelbtini)). Po šio vieno smūgio į galvą vaikinas iš jo rankų paėmė šuniuko pavadėlį ir pradėjo visaip sukinėti pavadėlio virvelę ją supainiodamas. Po jam suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, nes, kaip įtaria, buvau praradęs trumpam sąmonę. Galimai netrukus atsigavęs pajuto, kad jam gulint ant žemės, vaikinas savo viena ranką paėmęs už jo marškinėlių apykaklės ją stipriai suko ir tokiu būdu jį smaugė. Kita ranka stipriai spaudė jo tai vieną, tai kitą ranką, bandydamas atimti šuniuko pavadėlį, kurį laikė savo rankose ir neleido jam jo atimti, nes galvojo, kad vaikinas nori iš jo atimti jo mažą šuniuką. Tuo metu, kai vaikinas jį smaugė, prie jų priėjo dvi senyvo amžiaus moterys, kurių jis prašė pagalbos, o jos vaikino prašė jį paleisti. Vaikinas moteriai kalbančiai rusų kalba pasakė, kad jei ji bus liudininkė, kad jis ją suras ir jai bus labai blogai. Vaikinas kalbėjo lietuvių kalba. Tam, kad vaikinas paleistų jo apykaklę, moterys pradėjo laikyti vaikiną už rankų, o jis užsikabinęs rankomis už vaikino drabužių bandė stotis, tačiau jam atsistoti nepavyko, nes vaikinas pradėjo jį spardyti kojomis į jo kojas, į nugarą, į pilvo sritį. Kažkuri iš šalia buvusių moterų pradėjo kvieti policiją ir tuo pat metu galimai išsigandęs vaikinas, kad čia yra liudininkų taip pat pradėjo kviesti policiją, taip siekdamas save apginti. Atvykus policijai ir greitajai medicinos pagalbai buvo išvežtas į ligoninę. Dėl įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, pablogėjo sveikata, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1).

2020 m. lapkričio 18 d. atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, kurio metu patikrinti nukentėjusiojo P. A. duoti parodymai. Procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjęs patvirtino savo 2019 m. birželio 11 d. duotus parodymus (t. 1, b. l. 66-70).

2019 m. liepos 8 d. apžiūrėti BPC garso įrašai kurių metu nustatyta, kad pagalbą iškvietė įtariamasis K. G.. Į BPC jis skambino kelis kartus. Apžiūros atlikimo eiga Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK perklausomi BPC garso įrašai. Pirmas garso įrašas: BPC: 112 klausom. Pranešėjas: laba diena. BPC: sveiki. Pranešėjas: Karoliniškių draustinis, šunimi žmogų užsiundė, mane konkrečiai ir pagaliu dabar mosuoja čia vienas (fone girdisi šuns lojimas ir pagyvenusio vyro balsas sakantis :- nemosuoju, kam tu čia plėšai? ) prašau iškviesti policiją. BPC: Taip , Vilnius taip? Pranešėjas: Vilnius Karoliniškių draustinis prie Šimulionio gatvės. BPC: Šimulionio gatvė Taip? (Fone girdisi pagyvenusio vyro balsas „Neplėšik tu, nešokinėk“ (neaiškus žodžiai). BPC: kuris ten artimiausias namas? Pranešėjas: O, ten Šimulionio 10 kažkur turi būti.. BPC: Šimulionio 10 taip? O greitosios nereikia? Pranešėjas: Nežinau bando ranką laužt turbūt tuoi reiks.. BPC: pavardė jūsų? (fone girdisi vyro klyksmas Aaaa....oooooo....“). Pranešėjas: va dabar auka, va nukrito čia vaizduoja auką. BPC: pavardė jūsų kokia? Pranešėjas: kvieskit greitąją. BPC: pavardė jūsų kokia? Pranešėjas: mano pavardė G. K.. BPC: Kaip pavardė? G.? Pranešėjas: G.. BPC: tai dabar jau greitosios reik? Pranešėjas: man konkrečiai nereikia, jisai čia nugriuvo aš nežinau kas jam čia atsitiko. Jisai ant manęs užsiundė šunį ir puolė su pagaliu, o aš gyniausi. BPC: šituo numeriu galima jums paskambinti ane? Pranešėjas: galit drąsiai. BPC: gerai turėkite telefoną, laukit policijos. Pokalbio pabaiga. Antras garso įrašas iš to pačio numerio. BPC: klausom. Pranešėjas: laba diena skambinu vėl iš Karoliniškių draustinio, norėjau sužinot kada policijos laukt. BPC: Tuo pasižiūrėsim, čia I. Šimulionio tam parke taip? Pranešėjas: na čia link Šimulionio ne gatvėj ... BPC: Čia tam parke? Pranešėjas: Nu ten takelis toks yra. BPC: Gerai tuoi pažiūrėsim išvykus policija, neišvykus. Nedėkite ragelio. BPC darbuotojas skambina į VPK , pranešėjas girdi muzika, tuo metu fone girdisi moteriškas balsas, panašus pagyvenusios moters, kuri rusiškai klausia „Ką jis tau padarė?“ Pranešėjas atsako, kad užsiundė šuniu. Moteris rusiškai klausia „ką jis tau įkando?“. Pranešėjas jai atsako „Va kraujas teka“. Moteris: „Vaai pats įsipjovei, juk pats įsipjovei, kokią tu padugnė“. Pranešėjas „ką, žmonių nereikia mušt“. Fone girdisi kaip moteris gina vyrą, ką tiksliai sako sunkiai įmanoma išgirsti. Mini pavadėlį kišenėje. BPC: Taip informuota policija laukit. Pranešėjas: laba diena, policija, čia maža to, kad mane šuniu užsiundė tai dabar dar daugiau atbėgo pagaliu puola (fone girdisi pagyvenusių moterų balsas vyksta konfliktas). BPC: supratau, bet teks palaukti policijos, nes neturi pajėgų ką atsiųsti, tai... Pranešėjas: tai kiek man laiko laukt reiks? BPC: kol atvyks, tirai negaliu atsakyti į šį klausimą, tai iškarto kai atsilaisvins ekipažas iš įvykio atvažiuos pas jus, pasistenkit ten nuo jų atsitraukti... Pranešėjas: nu matot jei aš nuo jų atsitrauksiu tai aš jūsų tvarka žinau, jus sakysit, kad nieko neradot. BPC: nu bet vistiek labai nekonfliktuokit, kad nebūtu tenais aukų ar dar kažko ten. Pasistenkit nusiraminti, policija tikrai informuota atvyks pas jus. Pranešėjas: O tai ką aš turiu daryt, kai mane su pagaliu dabar bandė pult? BPC: Tai atsitraukt nuo jų rekomenduočiau, pult tai pats suprantat kad neverta taip ... Pranešėjas: nu turbūt verta. BPC: gerai informuota tikrai policija. Pranešėjas: tai kiek man dar čia reikės valanda laukt? BPC: Ne tikrai tiek laukt nereikės. Pranešėjas: tai jūs maždaug laiką galit orientacinį galit pasakyt? BPC: tikrai nežinau, nes ne mes valdom policijos pajėgas, policijai paskambinau, dabar šiuo metu neturi laisvų ekipažų, kad pas jus atvažiuotų tai.., Sakė iškart atsilaisvina, iškart važiuoja pas jus tai. Pranešėjas: Nu supratau dėkui. BPC: Prašau viso. Pokalbio pabaiga (t. 1, b. l. 107-109).

Pagal 2019 m. gegužės 12 d. specialisto išvadą Nr. G 1945/2019 (01) P. A. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dilbiuose, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 8 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažiausiai 6 trauminiai poveikiai, nebūdingi savęs žalojimui, pasiekiami nukentėjusiojo rankomis (t. 1, b. l. 104-105).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. G. kategoriškai savo kaltę pažeidus viešąją tvarką neigė, tačiau ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (kasacinė nutartis 2K-6702/2002). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal nurodytą straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nebuvo anksčiau pažįstami. Pasak P. A. ir liudytojų G. P., J. A., nukentėjusysis 2019 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. vedžiojo šunį I. Šimulionio g. esančiame Karoliniškių draustinyje. Byloje nėra ginčo, kad tai yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsirasti pašalinių asmenų, o šiuo atveju ant suoliuko sėdėjo dar dvi močiutės.

P. A. parodė, kad jo šuo kažkuriuo momentu buvo paleistas nuo pavadėlio, tačiau prieš susitinkant su K. G., jau buvo prisegtas. Liudytoja G. P. ir K. G. parodė, kad šuo visą laiką buvo palaidas, o pamatęs ateinantį K. G. ėmė ant jo loti. Pasak G. P., tai išgirdęs P. A. pradėjo kviesti šunį pas save. Iš čia seka, kad P. A. kaltinamąjį galėjo pamatyti dar iki kontakto galvomis, o jo šuo įvykio metu nebuvo prisegtas, kita vertus, šuns vežiojimo taisyklių pažeidimas nesudaro pagrindo ir nepateisina smurto prieš savininką naudojimo.

Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis šunį ant jo siundė ir mojavo pagaliu galvos srityje, tokius veiksmus suprato kaip grėsmę sau ir siekdamas išvengti smūgio pagaliu sukosi bei netyčia susitrenkė su nukentėjusiuoju galvomis, vėliau P. A. tęsiant agresyvius veiksmus – mojuojant pavadėliu, siekdamas apsaugoti save ir aplinkinius, laikė jį už apykaklės. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia G. P. parodymai. Liudytoja parodė, kad ji matė, kaip K. G. atėjo į draustinio aikštelę ir kaip nukentėjusiojo šuo ant jo lojo, tačiau tvirtino, kad šuo nepuolė ir nebuvo agresyvus. Kad šuo nebuvo agresyvus, tik lojantis, parodė ir į įvykio vietą vėliau atvykęs pareigūnas A. M.. Liudytoja G. P. parodė, kad P. A. turėjo rankoje pagaliuką, tačiau juo kaltinamajam negrasino, nemojavo, o mėtė savo šuniui. Teismas tiki šiais liudytojos parodymais, kadangi ji yra visiškai nešališka, anksčiau nepažinojo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai. Be to, kaip parodė P. A., jo sutuoktinė J. A. ir matyti iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusysis yra ne tik garbaus amžiaus, bet ir pakankamai silpnos sveikatos. Iš medicininių dokumentų matyti, kad P. A. nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), vėliau VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. Po (duomenys neskelbtini) išlieka pusiausvyros koordinacijos sutrikimas, kalbos trikimas, rankų tirpimas ir pan., rekomenduota vengti psichinės ir fizinės įtampos. Įvertinus nurodytą informaciją, mažai tikėtina, kad P. A. galėtų fiziškai būti toks agresyvus, kaip jį apibūdino nukentėjusysis – nei iš šio, nei iš to jį pulti dėl ko K. G. būtų būtina intensyviai išsisukinėti nuo nukentėjusiojo mojavimo pagaliu ar vėliau laikyti jį už apykaklės. Pasak liudytojos G. P., P. A. jokios grėsmės K. G. nekėlė, jis kvietė savo šunį, o pagaliuką tik laikė rankoje. K. G. negalėjo įvardinti, kokiais konkrečiai žodžiais šuo buvo ant jo siundomas, tačiau dėl šios aplinkybės, jeigu ji ir buvo, galėjo suklysti. P. A. nurodė, kad jo šuns vardas „V“, t. y. vardas, kurį garsiai tariant, gali skambėti ir kaip „Fas“, kas reikštų komandą šuniui pulti. Bet kuriuo atveju, net ir neteisingai suvokta situacija nesudarė K. G. pagrindo smurtauti prieš P. A.. K. G. neneigė, kad susitrenkė galva su nukentėjusiuoju, tačiau parodė, kad tai atsitiko netyčia, siekiant išvengti smūgio lazda. Šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki. Pirmiausia, niekas, išskyrus patį kaltinamąjį, neparodė, kad nukentėjusysis kėlė jam grėsmę, antra, viskas vyko atviroje vietoje, tad net ir tikint kaltinamojo versija, jog jis manė, kad P. A. ketina jam suduoti, visiškai neaišku, kodėl nuo nukentėjusiojo neatsitraukė. Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje darytų fotonuotraukų, aplinkui nebuvo jokių objektų, kurie būtų trukdę kaltinamajam atsitraukti ar privertę jį lankstytis link nukentėjusiojo, priešingai, tam, kad suduoti smūgį galva į galvą, jis prie P. A. turėjo būti visiškai arti, kas yra visiškai nelogiška tikint K. G. versija, jog dar nepriartėjus, P. A. ant jo siundė šunį ir mojavo lazda. Tai, jog smūgis galva nebuvo atsitiktinis, patvirtina ir BPC pokalbio su kaltinamuoju išklotinė, kur K. G. nurodo, kad asmuo ant jo užsiundė šunį ir puolė su pagaliu, o jis gynėsi. Be to, į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui K. G. nurodė, kad galvomis susitrenkė su nukentėjusiuoju griūdamas, nors kaltinamojo nugriuvimo fakto niekas nepaliudijo, teisme jis tokios aplinkybės taip pat nenurodė. Taigi, kaltinamojo paaiškinimų laikyti nuosekliais nėra pagrindo, juo labiau, kad jie prieštarauja kitiems aptarties įrodymams ir teismo išvadoms.

K. G. teisme teigė, jog po susitrenkimo galvomis P. A. buvo nugriuvęs ant žemės, tačiau šio nugriuvimo jis niekaip neįtakojo. Kad nukentėjusysis nugriuvo, girdisi ir garso įraše, kuomet kaltinamasis skambina BPC. Liudytoja G. P. parodė mačiusi, kaip nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir nors nematė smūgio galvomis, logiška, kad griuvimas ant žemės, ypač tokios silpnos sveikatos asmeniui, galėjo būti smūgio į galvą pasekmė. Nukentėjusysis ir liudytoja G. P. parodė, kad P. A. pasikėlus nuo žemės K. G. buvo suėmęs jį už apykaklės. Tai patvirtino ir kaltinamasis, tačiau visų įvykių kontekste akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo visiškai nebūtini, net ir tikint pastarojo versija, kad nukentėjusysis artinosi link jo su pavadėliu rankoje, kurio geležiniu galu galėjo sužaloti, kaip įsivaizdavo K. G.. Pirmiausia pats kaltinamasis parodė, kad nesunkiai atėmė iš nukentėjusiojo rankų pavadėlį, tad visiškai neaišku, kodėl taip ilgai, kaip pats parodė – kol kalbėjo telefonu su BPC darbuotoja, laikė P. A. už apykaklės. G. P. parodė, kad kaklo spaudimas buvo pakankamai stiprus, ji net bandė užkišti pirštus, kad taip stipriai nespaustų. Tai atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, jog dėl šių kaltinamojo veiksmų jis duso, šaukėsi pagalbos. Nors garso įraše to negirdėti ir spaudimo žymių nei atvykę policininkai, nei specialistas savo išvadoje neužfiksavo, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo nurodomos savijautos tuo metu ir liudytojos G. P. parodymų, iš kurių seka, kad ji situaciją vertino rimtai, buvo išsigandusi dėl P. A. sveikatos. Garso įraše girdisi, kaip K. G. moteris vadina padugne, klausia „ką jis tau padarė?“. Visiškai nelogiška, kad K. G. tiesiog einant draustinio takeliu jį būtų užpuolę net trys senyvo amžiaus, niekuo nesusiję žmonės, kaip jis bandė įtikinti į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, BPC darbuotoją ir teismą.

Tiek G. P., tiek P. A. parodė, jog kaltinamajam spaudžiant apykaklę nukentėjusysis sakė, jog yra prastos sveikatos, prašė paleisti, bet šis nesiliovė, o vėliau P. A. pastūmė ir šis vėl nukrito ant žemės. Nors kaltinamasis tokį faktą neigė, jį patvirtina G. P., P. A. parodymai ir netiesiogiai – J. A. parodymai, kadangi ji nurodė, kad atbėgusi į įvykio vietą matė savo sutuoktinį gulintį ant žemės. Kaip minėta, kaltinamasis patvirtino P. A. parodymus, jog atėmė iš pastarojo rankų šuns pavadėlį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. A. tvirtino, jog atimdamas pavadėlį K. G. smarkiai suspaudė jo rankas, šį veiksmą atkartojo ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė savo 2019 m. birželio 11 d. protokole-pareiškime. Teigė, jog pavadėlį siekė išlaikyti, nes galvojo, kad kaltinamasis nori atimti jo šunį. Įvykio vietoje užfiksuoti paraudimai ant rankų. Taigi, ši aplinkybė taip pat laikytina pasitvirtinusia.

Aukščiau išdėstyti kaltinamojo veiksmai peržengia bet kokias moralės normas ar visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, rodo visuomenės negerbimą. Dėl mažareikšmės dingsties – šuns aplojimo, K. G. galva smūgiavo garbaus amžiaus P. A. į galvą, o šiam pasikėlus, suėmė už apykaklės ir laikė suspaudęs dėl ko nukentėjusiajam trūko oro. Tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – draustinyje, kitų asmenų akivaizdoje – įvykį matė liudytoja G. P. ir dar viena nenustatyta moteris, kurios išsigandusios dėl nukentėjusiojo sveikatos, nors pačios būdamos senyvo amžiaus, puolė jį ginti. Nustatytos aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinime taip pat nurodyta, jog K. G. tyčia spyrė šešis kartus į P. A. kojas, nugarą ir pilvo sritį. Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė P. A.. Jis nurodė, kad į kojas, nugarą ir pilvo sritį kaltinamasis jį spardė, kai jis buvo antrą kartą nukritęs, tačiau tuo metu šalia jau buvo G. P. ir tokių kaltinamojo veiksmų nenurodė. J. A. atbėgo, kai jos sutuoktinis gulėjo ant žemės, tačiau K. G. smurtinių veiksmų teigė nemačiusi. Specialisto išvadoje nurodyta, kad išorinių sužalojimų nugaroje ir krūtinėje nėra, sužalojimai fiksuoti dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešiniame kelyje. K. G. nėra kaltinamas sudavęs smūgius į dilbius, to nenurodė ir nukentėjusysis, atsižvelgiant į tai, kad specialistas nustatė ir dilbių nubrozdinimo požymius, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam krentant ant žemės. Specialisto išvada taip pat sudaro pagrindą abejoti, kad dešinio kelio priekiniame-vidiniame paviršiuje 0,5 cm poodinė kraujosruva buvo padaryta kaltinamajam spiriant, kadangi nurodyta, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir griūnant. Juo labiau, kad P. A. parodė, jog po smūgio į kaktą griuvo tiesiai, tad išorinės kelio dalies sužalojimas kritimo metu išlieka nepaneigtas. Pastebėtina ir tai, kad P. A. duodamas parodymus teisme nebebuvo toks kategoriškas. Jis nors ir patvirtino, kad kaltinamasis jį spardė nugriuvusį ant žemės, tačiau teigė to pats nematęs, tai supratęs iš vėliau atsiradusių požymių – teigė, kad krūtinė buvo raudona, dešinė ranka mėlyna. Iš specialisto išvados matyti, kad ekspertas apžiūrėjęs P. A., krūtinės sužalojimų nenustatė, o rankos spardymas nebuvo užfiksuotas pirminiuose dokumentuose (nukentėjusiojo paaiškinime įvykio vietoje, jo pareiškime, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose). Abejonių dėl nukentėjusiojo spardymo teismas šioje proceso stadijoje pašalinti negali, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo pašalinamos faktinės aplinkybės, kad K. G. P. A. tyčia spyrė ne mažiau šešis kartus kojomis į kojas, nugarą ir pilvo sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dilbiuose, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje. Šios faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos neįtakoja, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, jog P. A. konstatuoti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalodamas nukentėjusįjį smūgiu į kaktą ir atlikdamas kitus aukščiau aptartus veiksmus K. G. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, todėl vien tokie kaltinamojo veiksmai yra pakankami kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmais sutrikdyta sveikata garbaus amžiaus žmogui, taip pat dar dviejų garbaus amžiaus pašalinių moterų ramybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien to, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, nepakanka pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą, kadangi tokiu atveju būtina konstatuoti, kad P. A. nusikalstamos veikos metu dėl amžiaus buvo bejėgiškos būklės. Bejėgiška būklė yra tokia asmens būsena, kai asmuo dėl savo fizinės ar psichinės būklės negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės arba negali pasipriešinti kaltininkui, be to, būtina nustatyti, kad kaltinamasis apie tokią nukentėjusiojo būklę žinojo. Šiuo atveju tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, kas neigiamai jį charakterizuoja. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 33-34), tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismui yra perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje K. G. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (taip pat dėl šunį vedžiojusio asmens sumušimo), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 38), nedirba, registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 35, 39), Vilniaus teritorinės ligonių kasos statistikos ir analizės skyriaus vedėjo pažymoje nurodyta apie K. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nurodoma, kad 2017 m. sausio 16 d. taikytas ambulatorinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini), vėliau stacionarinis gydymas nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ambulatorinis gydymas nuo 2019 m. birželio 8 d. (t. 1, b. l. 137), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad K. G. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 142), 2020 m. rugsėjo 24d.–spalio 20 d. ekspertizės akte konstatuota, kad K. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau pagal psichikos būklę jis tuo metu taip pat ir ekspertizės atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje (t. 2, b. l. 13-19). Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat kaltinamojo asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kaltės formą, tai, kad K. G. yra jaunas, darbingo amžiaus vyras ir nors šiuo metu nedirba, byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir gauti pajamas, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. G. paskyrus antrą pagal griežtumą sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį, tačiau didesnis už minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 97,31 EUR turtinės žalos, susijusios su P. A. gydymo išlaidomis, priteisimu. Kartu pateiktas gydymo išlaidas pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos lapas (t. 1., b. l. 93-95). Nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl K. G. nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padarytu nusikaltimu ir priteistinos visa apimtimi.

P. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 2 500 eurų neturtinę žalą. Pateikė žalą pagrindžiančius įrodymus – išrašus iš medicininių dokumentų ir medicininį pažymėjimą (t. 1, b. l. 71-75). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, galvos sužalojimą, stresą, prarado koordinaciją, be žmonos pagalbos negalėtų savarankiškai nuvykti į polikliniką. Dėl patirto traumos kreipėsi į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę medikų pagalbai suteikti. Patirtas stresas po sumušimo neigiamai atsiliepė mano sveikatos būklei. 2019 m birželio 8 d. buvo konsultuotas RVUL dėl galvos sumušimo. Po sumušimo lankėsi pas Šeimos gydytoją. Po sumušimo jo sveikatos būklė pablogėjo, sustiprėjo galvos skausmas, svaigsta galva, atsirado problemos dėl koordinacijas, sunku savarankiškai judėti, reikia kito asmens pagalbos. Nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. buvo gydytas RVUL dėl (duomenys neskelbtini), po to turėjo reabilitacinį gydymą Dėl 2019 m. birželio 8 d. įvykdyto sumušimo patyrė sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų, iki šiol jaučia stresą, sveikatos pablogėjimą, miego, koordinacijos sutrikimus, krūtinės skausmus. Dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, streso, pažeminimo, fizinio skausmo bei traumų kaltininkas turi atlyginti 2 500 EUR neturtinę žalą. Jo užpuolimas bei sumušimas blogai atsiliepė žmonos J. A. sveikatai bei savijautai. Tai padidino jo neigiamus išgyvenimus, kadangi pergyvena ne tik dėl savo sveikatos bei patirto streso, bet ir dėl artimo žmogaus savijautos. Abu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus žmonės, turi rimtų problemų su sveikata, užpuolimas šokiravo bei labai blogai atsiliepė savijautai. Teismo posėdyje P. A. palaikė civilinio ieškinio reikalavimus ir išdėstytus argumentus, pakartojo, kad po įvykio sutriko sveikata, yra nusilpęs vienas niekur negali išeiti, nes nuolat svaigsta galva, pykina, lankosi pas gydytojus. Dėl sumušimo medikai įspėjo, kad gali atsirasti smegenų sutrenkimas arba insultas, buvo kraujosruvos ant rankų ir kojų, ant nugaros, ji atsirado arba nuo suduodamų vaikino smūgių kojomis arba jam nukritus ant žemės. Teismo posėdyje apklausta J. A. patvirtino, kad jos sutuoktinio gyvenimas po sumušimo pasikeitė, net 3 mėn. iš namų neišėjo, jam rankos dreba, galva nuolatos sukasi, atsidarė recidyvas vėliau teko chemijos terapijos kursą laikyti. Jis patyrė stresą, o tas veikia žmogaus sveikatą. Pradėjo dar labiau kosėti, jis dar ir (duomenys neskelbtini) yra, nieko gero dabar nėra. Lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, vienas negali niekur eiti, nesukoncentruoja dėmesio kai jam kas nors yra sakoma. P. A. nurodytą sudėtingą sveikatos būklę tiek iki 2019 m. birželio 8 d., tiek ir vėliau patvirtina jo pateikti medicininiai dokumentai, 2019 m. liepos 3 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė po 2019 m. birželio 8 d. sumušimo pablogėjo, sustiprėjo galvos skausmas, labiau svaigsta galva, einant mėto į šalis, dėl to ženkliai pablogėjo mobilumas, reikia kito asmens pagalbos einant. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad dėl sumušimo P. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis pakankamai ilgai jautė fizinį skausmą tiek tiesiogiai dėl sumušimo, tiek ir jo išprovokuotus kitus lėtinių ligų skausmus, jam taip pat buvo atsiradusios kraujosruvos, tad kurį laiką buvo pakitusi ir išvaizda. Asmuo turėjo savo laisvalaikį skirti lankymuisi pas gydytojus, vartoti vaistus, jo ir taip buvusi prasta sveikatos būklė dar labiau sutriko, pakankamai ilgam pablogėjo mobilumas, sutriko miegas, jaučia nerimą dėl sveikatos ateityje. Be to, asmuo buvo užpultas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, kas galėjo nulemti nesaugumo jausmą ateityje ir nenorą eiti iš namų. Tai rodo, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis patyrė ir ilgalaikį psichologinį diskomfortą. Neabejotina, kad P. A. sutuoktinė taip pat išgyveno dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, iš medicininio pažymėjimo matyti, kad 2019 m. birželio 25 d. ji taip pat turėjo nemažai sveikatos sutrikimų, todėl logiška, kad nukentėjusysis matydamas ir suprasdamas jos nerimą patyrė papildomus neigiamus išgyvenimus ir dėl jos sveikatos. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog dėl K. G. nusikalstamų veiksmų P. A. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, jo prašomas 2 500 EUR neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, į ką teismas privalo atsižvelgti tenkindamas civilinį ieškinį. Paprastai neturtinė žala šiose bylose svyruoja nuo 100 iki 1 500 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-53-693/2018, 2K-166-699/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 499-526 ir kt.), todėl įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas P. A. patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimui, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš garbaus amžiaus asmenį dėl ko jo neigiami išgyvenimai galėjo būti gilesni ir trukti ilgiau, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad K. G. už nusikalstamą veiką yra paskirta pakankamai didelė bauda, jis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir turi galimybę susirasti darbą, spręstina, kad šiuo atveju teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 1 000 EUR neturtinės žalos priteisimas. Likusi civilinio ieškinio dalis atmestina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio saugomas kompaktinis diskas su BPC garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 55 MGL (2 750 EUR) dydžio baudą.

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. G. 97,31 EUR turtinę žalą.

P. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. G. 1 000 EUR neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio saugomą kompaktinį diską su BPC garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė