- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- AS-525-226-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02913-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai M. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 3R-226(2010/04-4R-301) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Agentūros 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. SP-1(11.84)-767 yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2011 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas M. K. prašymas, kuriuo ji prašė priteisti jos naudai iš atsakovo Agentūros 100 Lt išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Nurodė, kad nagrinėjant bylą ją konsultavo, parengė ir surašė bei padavė teismui atsiliepimą į Agentūros skundą L. O., kuriai ji sumokėjo 100 Lt honorarą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą atmetė.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 1 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog CPK numato teismo išlaidų priteisimą tik už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Nurodo, kad CPK neįtvirtina draudimo priteisti teismo išlaidų, susijusių su kito atstovo (ne advokato) pagalba, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, atlyginimą. Pažymi, jog CPK kito atstovo pagalbos išlaidų priteisimo iš viso nereglamentuoja, nes, skirtingai nuo administracinio proceso, civiliniame procese iš esmės atstovu gali būti tik advokatas. Kadangi CPK nereglamentuoja minėtų išlaidų priteisimo, taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263, 6.271 straipsniai, numatantys atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, įpareigojant tokias institucijas visiškai atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais, papildomai pažymint, jog CPK numatytas teismo išlaidų priteisimas tik už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka, priimdamas nutartį.
Kaip matyti iš ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, teismo išlaidų atlyginimo priteisimas yra tiesiogiai siejamas su teismo sprendimo priėmimu vienos iš šalių naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (byla Nr. AS858-696/2010), jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 – 45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatančiu asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.
Remiantis ABTĮ 96 straipsnio 1 dalimi, neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Tuo tarpu apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 96 str. 2 d.).
Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog procesinio teismo sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant bylą iš esmės, įsiteisėjimu. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas sprendimą ginče iš esmės, teismo nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo, įvertinus nurodytas ABTĮ nuostatas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimama jau tik įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, t. y. šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą. Priešingu atveju susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.
Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo priimta dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl turėtų būti panaikintas. Tuo tarpu klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo turės būti sprendžiamas, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį, o teismo išlaidų atlyginimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.