Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K., vertėjai Valentinai Buculo, suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. K., E. K., antstolei Marijai Gaivenei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo nustatyti, kad skolininkei E. K. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. ½ dalis jos sutuoktinio A. K. gaunamos iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus pensijos. Nurodė, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01484 vykdo išieškojimą pagal 2016 m. liepos 13 d. pareiškėjos išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)467-126958 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ dėl 353,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės pareiškėjos naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkė ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Antstolė, negalėdama skolos išieškojimą visiškai įvykdyti iš skolininkės turto ir patikrinusi skolininkės sutuoktinio turtinė padėtį bei nustačiusi, jog skolininkės sutuoktinis gauna pensijas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus, 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S16-21707 areštavo skolininkės sutuoktinio 35 proc. gaunamų pajamų dalį, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 10 proc. gaunamų pajamų dalį, neviršijančią vieną MMA. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ir intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, prašo nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų. Pareiškėja neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui bendra nuosavybės teise priklausantis turtas, į kurį antstolė yra nukreipusi išieškojimą, būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta, taip pat, pareiškėjos vertinimu, šio turto dalies nustatymo būdas pagrįstas dalijamo turto savybėmis, jo dalomumu, galimumu iš jo išieškoti, taip pat atitinka išieškotojo teises ir teisėtus interesus vykdymo procese bei nepažeidžia skolininkės ir jos sutuoktinio bei kitų suinteresuotų asmenų turtinių interesų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas D. K. palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. su prašymu nesutiko paaiškindamas, kad toks turto dalies nustatymas yra neteisingas, jis nėra atsakingas už sutuoktinės prievoles.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo E. K.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Gaivenė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas antstolės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Antstolė Marija Gaivenė vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01484 vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 13 d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-126958 dėl 353,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. K. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė Marija Gaivenė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad skolininkės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis skolininkė nedirba, skolininkės sutuoktinis A. K. gauna pensijas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo. Taip pat antstolė 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S16-21707 areštavo skolininkės sutuoktinio A. K. 35 proc. gaunamų pajamų dalį, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 10 proc. gaunamų pajamų dalį, neviršijančią vieną MMA.

A. K. ir E. K. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau minėta anksčiau, CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš E. K., išieškotojai antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 str. 1 d., kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkė nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), teismas daro išvadą, kad tenkintinas pareiškėjos prašymas ir nustatytina, kad skolininkei E. K. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su A. K..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pensijos, gaunamos iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.