- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- A-556-1487-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Jonavos rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Jonavos rajono policijos komisariatui dėl dalies darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4-7; 55-57), kurį patikslino (b. l. 85-88), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas, Jonavos raj. PK) 2 738,9 Lt darbo užmokesčio už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu (2006 m. gegužės-lapkričio mėnesius), 0,06 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2006 m. gruodžio 15 d. ir baigiant 2007 m. rugsėjo 26 d., ir 850 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad Jonavos raj. PK dirbo nuo 2000 m. liepos 18 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d. Nuo 2003 m. dirbo Jonavos raj. PK VP VTS EPP vyr. inspektoriumi. Pareiškėjui nebuvo sumokėta už 2006 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių budėjimus laisvu nuo tarnybos metu, buvo pažeidinėjamos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Buvo diskriminuotas ir privalėjo dirbti priverstinį darbą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl priverstinio darbo, neturėdamas poilsio ir laisvalaikio, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, sveikatos pablogėjimą, dirbdamas be poilsio prasčiau orientavosi, pradėjo daryti klaidas, klysti. Dėl padarytų klaidų buvo svarstomas Jonavos raj. PK viršininko ir jo pavaduotojų susirinkimuose, kuriuose nurodė, kad padarytos klaidos dėl nuovargio ir mažo poilsio. Visą laiką jautė didelę nervinę įtampą, atsirado nemiga, reikėjo gerti vaistus nuo nemigos, depresijos ir nuovargio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 35-36; 61-62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2006 m. gegužės-lapkričio mėnesius pareiškėjas dirbo pagal Jonavos raj. PK viršininko patvirtintus darbo grafikus. Su šiais darbo grafikais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Kai kuriuos 2006 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas užpildė pats. Vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciniais bei rekomendaciniais raštais už budėjimus namuose laisvu nuo tarnybos metu, už viršvalandinį darbą yra apmokama, suteikiamos papildomos poilsio dienos arba papildomos poilsio dienos pridedamos prie kasmetinių atostogų. Tai priklauso nuo pareigūnų išreikštos valios. Jonavos raj. PK pareigūnai šią valią išreiškia tarnybiniais pranešimais, kurie yra kaupiami prie darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Pareiškėjas tokią valią išreiškė tarnybiniu pranešimu, surašytu 2006 m. rugsėjo 29 d., kuriame nurodė, kad prašo apmokėti už susidariusius viršvalandžius, tačiau už dėl budėjimų namuose susidariusius viršvalandžius apmokėti neprašė. Todėl manytina, kad susidariusias papildomas poilsio dienas jis, kaip ir kiti policijos komisariato pareigūnai, būtų panaudojęs prie kasmetinių atostogų. Kitų prašymų pareiškėjas nepateikė. Be to, tokios valios jis neišreiškė ir išeidamas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje 2006 m. lapkričio 23 d.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b. l. 104-106) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - priteisė iš Jonavos policijos komisariato 2 660,12 Lt už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, o prašymą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Jonavos raj. PK VP VTS EPP vyr. inspektoriumi, eismo priežiūros poskyrio tyrėju, dirbo nuo 2000 m. liepos 18 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d. Pagal Jonavos raj. PK VP VST EPP darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio iš viso budėjo laisvu nuo tarnybos metu 1 103 val., iš kurių už 128 val. buvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Už likusias 975 val., pareiškėjas nepateikė jokio tarnybinio prašymo dėl poilsio dienų suteikimo, o nuo 2006 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas laisvu nuo tarnybos metu budėjo 96 val. ir tarnybiniu prašymu neišreiškė noro dėl apmokėjimo ar poilsio dienų suteikimo už šias valandas. Taigi atleidžiant iš tarnybos, už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, su pareiškėju buvo neatsiskaityta už 1 071 val. Teismas, išanalizavęs Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio, 58 straipsnio l dalies normas, padarė išvadą, jog nors pareiškėjas ir neišreiškė noro dėl apmokėjimo ar poilsio dienų suteikimo už 1 071 val. atleidimo iš tarnybos metu, tačiau tai neatima iš jo teisės reikalauti, kad už šias valandas būtų su juo atsiskaityta. Pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje nedirba, todėl už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, t. y. už 1 071 val. pareiškėjui priteistina 2 660,12 Lt. Teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 207 straipsnio l dalimi, konstatavo, kad delspinigių išmokėjimas sietinas su darbdavio kalte. Tačiau, teismo manymu, tik atleidimo iš tarnybos metu pareiškėjui pareiškus norą viršytą darbo laiką pridėti prie kasmetinių atostogų arba apmokėti kaip už viršvalandinį darbą, o atsakovui tai atsisakius padaryti, tik tokiu atveju galimas atsakovo kaltės konstatavimas. Kad pareiškėjas tokią tvarką žinojo, patvirtina jo tarnybiniai pranešimai ir atsakovo įsakymai. Kitokių atsakovo kaltės įrodymų nepateikta, todėl teismas prašymą šioje dalyje nepatenkino. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atsiranda be kaltės. Teismas pažymėjo, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti būtina nustatyti faktinį pagrindą, t. y. konstatuoti, jog asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius. Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog dėl priverstinio darbo pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė neigiamus moralinius padarinius, nepateikta. Svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Tačiau darbo krūvio nesumažinimą, diskriminaciją pareiškėjas sieja su Konstitucijos, Vidaus tarnybos statuto pažeidimu, kurie neturtinės žalos atlyginimo nenumato. Be to, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, žalą atsiradusią dėl viešosios teisės subjekto ar jo darbuotojo veiksmų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. CK 6.273 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjas reikalavo žalos atlyginimo iš Jonavos raj. PK, t. y iš netinkamo atsakovo. Pareiškėjas nesutiko, kad Jonavos raj. PK būtų pakeistas tinkamu atsakovu Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio tvarka, todėl teismas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 108-111) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nesumokėtus 6 613,42 Lt už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu (2006 m. gegužės-lapkričio mėnesius); priteisti iš atsakovo 0,06 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2006 m. gruodžio 15 d. ir baigiant 2007 m. rugsėjo 26 d; priteisti iš atsakovo 850 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsniu, Vidaus tarnybos statuto 29, 31 straipsniais, 58 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalimi, 248 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 250 straipsniu, CK 6.249, 6.250, 6.252, 6.263, 6.271, 6.283 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimais.
2. Atsakovas pateikė melagingą pažymą, kad už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, t. y. už 1 071 val. pareiškėjui priteistina 2 660,12 Lt. Pagal Vidaus tarnybos statutą 31 straipsnį pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje - ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Tai 1 071 val. prilyginama ne mažiau kaip pusei darbo laikui, t. y. viršvalandinių 535,5 val. Vienos viršvalandinės valandos apmokėjimas yra 12,35 Lt. Viso 6 613,42 Lt.
3. Atsakovas vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais turėjo budėjimo valandas prilyginti kaip viršvalandines valandas ir sumokėti iš karto po atleidimo, be to, atsakovas neklausė pareiškėjo ir neprašė rašyti jokio prašymo. Todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas turi sumokėti delspinigius.
4. Teismo eigos metu pareiškėjas patikslino prašymą ir pakeitė atsakovą, tačiau šiuo metu mano, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Jonavos raj. PK. Neteisėtai privertus pareiškėją dirbti 2006 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesiais, ignoravus Konstitucijos 23, 29, 30 straipsnius, 48 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, Vidaus tarnybos statuto 29, 31 straipsnius, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 850 000 Lt, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Jonavos raj. PK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinės bylos nagrinėjimo objektas – apmokėjimas už vidaus tarnybos pareigūno budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, kaip už viršvalandinį darbą, bei iš šio reikalavimo išplaukiantys reikalavimai dėl delspinigių priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo vidaus tarnybos santykiai nutrūko 2006 m. lapkričio 23 d. Tuo metu galiojo Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 2006 m. rugpjūčio 8 d. redakcija, kur 31 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Vadinasi, tiek ši teisės norma, tiek kitos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, paisant teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo, taikytinos sprendžiant šį socialinį konfliktą. Pagal cituotą taisyklę įstatymų leidėjas, pareigūnui budėjusiam ilgesnį laiko tarpą nei nustatyta, įtvirtinto keletą alternatyvių kompensavimo variantų: 1) poilsio laiko suteikimas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas; 2) kasmetinių atostogų prailginimas; 3) apmokėjimas kaip už viršvalandinį darbą. Administracinėje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas laisvu nuo tarnybos metu budėjo 1 103 valandas, iš kurių už 128 valandas, pagal pareiškėjo prašymą, jam buvo suteiktos papildomos poilsio dienos, tačiau dėl likusių budėjimo valandų kompensavimo, vienu iš įstatyme numatytų būdų, iki pat atleidimo iš vidaus tarnybos, pareiškėjo valia neišreikšta. Esant tokioms aplinkybėms Jonavos raj. PK neturėjo pagrindo spręsti dėl kompensavimo būdo už budėjimą pareiškėjui vykdant tarnybines pareigas, bet atleidžiant iš tarnybos vis dėl to privalėjo atsižvelgti į tai, kad už 1 071 valandą budėjimo pareiškėjui nėra atlyginta nei vienu iš Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu. Turint omenyje, jog nebėra galimybės nei poilsio laiko suteikimui tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas, nei atostogų prailginimui, PK turėjo pasirinkti trečiąją variantą ir už 1 071 laisvas nuo tarnybos budėjimo valandas atlyginti apmokant kaip už viršvalandinį darbą. Kadangi tai nebuvo padaryta pareigūną atleidžiant iš vidaus tarnybos, pareiškėjas visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą, kuris ir apgynė besikreipusio teisminės gynybos asmens teises, priteisdamas iš atsakovo pareiškėjui už 1 071 budėjimo valandas. Priteista suma pagrįsta Jonavos raj. PK pažymomis „Dėl administracinės bylos Nr. I-2576-41/2007“ (b.l. 95,100), iš kurių matyti, kad pareiškėjui galimai būtų buvusios suteiktos 36,47 poilsio dienos už 1 071 valandos budėjimą, už kurias būtų buvę išmokėta 2660, 12 Lt suma. T. P. pateikiamas priteistinos didesnės sumos apskaičiavimas nėra grindžiamas teisės aktais, todėl apeliacija dėl didesnės sumos priteisimo pripažintina niekuo neparemta. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prašoma priteisti už budėjimą suma daugiau negu dvigubai viršija sumą prašytą priteisti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b.l. 4-7, 55-57, 85-88), o tai tik patvirtina pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą, argumentacijos stoką dėl išmokėtino pinigų kiekio.
Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas (toliau ir – Delspinigių įstatymas - 1996 m. vasario 20 d. Nr. I-1214). Delspinigių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Vadinasi, delspinigių išmokėjimas sietinas su neteisėta darbdavio veikla, susijusia su pavėluotu išmokėjimu darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios administracinėje byloje nenustatyta. Jonavos raj. PK neturėjo pagrindo už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, mokėti kaip už viršvalandinį darbą, nes pareiškėjas tokios valios neišreiškė. Apmokėjimas už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė arba papildomo poilsio laiko suteikimas prie atostogų būtent yra siejamas su pareigūno pageidavimu, t. y. jo valine išraiška, kuri ir įpareigoja darbdavį priimti atitinkamo pobūdžio sprendimą. Visų pirma, pats pareigūnas turi aiškiai išreikšti savo valią, kaip turėtų būti kompensuota pagal teisės aktuose nustatytas taisykles už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė. Be to, tik šios bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažinta, kad atsakovas turi atlyginti pareiškėjui už 1 071 budėjimo valandas atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, jei tai nebuvo padaryta jam vykdant tarnybines pareigas. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo kaltė dėl neišmokėjimo už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė kaip už viršvalandinį darbą, paneigtina, o tai suponuoja ir reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkinimą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita, bet tai gali būti padaryta tik įstatymų numatytais atvejais. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus žalos elementus (antai, neteisėtus veiksmus, kuriuos siekiant pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1d.) ir kitus), kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Šioje administracinėje byloje nei vienas iš privalomų elementų nenustatytas, todėl pagrįstai nepatenkintas ir aptariamas pareiškėjo reikalavimas.
Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindų sprendimo naikinimui ar keitimui nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.