Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas 12 kartų, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d.baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme (2014 m. spalio 15 d. atliko bausmę);

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme (2015 m. balandžio 3 d. atliko bausmę);

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su 2015 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą - 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnio, BK 227 straipsnio 4 dalį. - 10 MGL (376,00 Eur) dydžio bauda (įskaičius laikino sulaikymo laikotarpį neatlikta bausme - 8 MGL);

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2016 m. kovo 2 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėn. laisvės apribojimo ir 10 MGL dydžio bauda (2019 m. gegužės 3 d. atliko laisvės apribojimo bausmę);

6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 24 d teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio, 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, t. y. jis 2022-07-08 02.13 val. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė savo seseriai D. K. į veidą ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu R. K. savo kaltę pripažino. Nurodė, kad turi problemą su alkoholiu. Su seserimi daug laiko gėrė, tada ir susimušė. Viskas įvyko liepos 8 dieną, naktį. Buvo pas seserį bute. Bute buvo jis, sesuo ir M. Jo sesuo, kada išgeria konfliktuoja. Gydėsi nuo alkoholizmo. Paskui negėrė tris ar keturis mėnesius. Alkoholizmas yra tokia liga, kad reikia daug laiko gydytis, kai atliks bausmę važiuos į reabilitacijos centrą toliau gydytis. Po įvykio bendravo su seserimi, jos atsiprašė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. D. K. yra jo sesuo. Šiuo metu jis gyvena pas savo draugę, gyvena iš pašalpos, kuri mokama iš Užimtumo tarnybos. Nors jam yra paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su seserimi kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau 2022-07-07 atėjo pas savo seserį, kadangi ji paprašė pagalbos pakabinti šviestuvą. Be to, pas D. atėjo jo pažįstamas M., kuris padėjo atliekant darbus. Po darbų sesuo nupirko alkoholio, kurį jos namuose ir gėrė. Jau po vidurnakčio tarp jo ir sesers įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir jai kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Šis veiksmas buvo įtakotas alkoholio. Šiuo metu dėl savo elgesio labai gailisi ir savo elgesį vertina kritiškai. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis savo kaltę neigė, kadangi nenorėjo būti sulaikytas. Kadangi jo elgesys jau tapo problematiškas dėl dažno alkoholio vartojimo ir jis šią problemą supranta, ketina važiuoti gydytis nuo alkoholizmo (b.l.117-118).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus. 2022-07-07 R. pažįstamas M. ir R. atėjo pas ją į namus, kadangi jai reikėjo pakabinti šviestuvą. Po atliktų darbų trise, būdami jos namuose, išgėrė alkoholio. Jau po vidurnakčio R. jai pradėjo priekaištauti dėl pareiškimo, kurį buvo parašiusi dėl jos sumušimo. Po šių priekaištų R. pakilo nuo kėdės ir rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą. Po šio smūgio jai nosis pradėjo kraujuoti. Ji, pamačiusi kraują, išsigando ir R. sušuko, kad kiek jis gali ją daužyti. Šis smūgis jai buvo suduotas M. akivaizdoje. Dėl suduoto smūgio jai buvo sukeltas tik skausmas, jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Tai buvo vienintelis smūgis. Pas medikus ji nesikreipė. Pasekmių dėl suduoto smūgio neliko. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo įvykio aplinkybes ir R. veiksmus jos atžvilgiu. Pagalbos ji pati nekvietė, kadangi bijojo dar labiau sunervinti R. ir būti dar labiau mušama. Nors brolis jos atžvilgiu ir panaudojo fizinę jėgą, ji jam atleido, jokio civilio ieškinio byloje nereiškia (b.l.39-40).

2022-07-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog įvykio vietoje smurtą patyrusios D. K. veide, nosies srityje buvo matyti kraujuojanti žaizda. Jai nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo - R. K., kuriam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. D. K. paaiškino, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp jos ir brolio R. K. dėl anksčiau patirto smurto, ko pasekoje jis trenkė kumščiu į veido sritį, į nosį, taip sukeldamas skausmą. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Įvykį Matė M. L.. M. L. patvirtino, kad matė kaip R. K. trenkė D. K.. R. K. teigė, kad D. K. išgėrusi pati apvirto, jos nemušė (b.l.13-16).

2022-07-08 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. bei D. K. veide stebėti sužalojimai nosies srityje (b.l.19-26).

Iš 2022-07-15 apžiūros protokolo aprašyto 2022-07-08 įvykio vietoje policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų fiksuoti asmenų, pagal bylos duomenis, tai - D. K. ir R. K. paaiškinimai. D. K. nurodė, kad R. K. kumščiu 1 kartą jai smogė į nosį. R. K. tai neigė. D. K. nosies srityje matyti galimai kraujo dėmės (b.l.59-61).

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-07-07 jam paskambino R. K. ir paprašė paslaugos, t. y. pakabinti šviestuvą jo seseriai D. Iš namų jis pasiėmė įrankius ir kartu su R nuvyko pas jo seserį (duomenys neskelbtini). Po atliktų darbų jis iš pinigų neėmė, todėl D juos pavaišino tiek maistu, tiek alkoholiu. Jie trise sėdėjo virtuvėje. Jau po vidurnakčio R. D. pradėjo priekaištauti dėl kažkokio pareiškimo. Šios aplinkybės jam nežinomos. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu įvyko susistumdymas. Jis nenorėjo kištis į jų santykius ir nenorėjo pats nukentėti, todėl į šį konfliktą nesikišo. Netrukus, kai pažiūrėjo į D., pamatė, kad jos nosis kraujuoja. Konkrečiai nurodyti visas aplinkybes jis nelabai gali, kadangi šio įvykio metu buvo neblaivus ir visko gerai nepamena. Labai greitai po šio konflikto atvyko policija (b.l.55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, laiko, jog kaltinamojo R. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo savo artimam giminaičiui – seseriai D. K. yra įrodyta.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad R. K. savo kaltę pripažino. Nurodė, kad turi problemą su alkoholiu. Su seserimi daug laiko gėrė, tada ir susimušė. Viskas įvyko liepos 8 dieną, naktį. Buvo pas seserį bute. Bute buvo jis, sesuo ir M.. Jo sesuo, kada išgeria konfliktuoja. Gydėsi nuo alkoholizmo. Paskui negėrė tris ar keturis mėnesius, kai atliks bausmę važiuos į reabilitacijos centrą toliau gydytis. Po įvykio bendravo su seserimi, jos atsiprašė. Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. K. parodymai, liudytojo M. L. parodymai, apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis naudojo prieš savo artimą giminaitį – seserį fizinį smurtą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. jis 2022-07-08 02.13 val. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė savo seseriai D. K. į veidą ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamas veikas kaltinamasis R. K. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – seserį – gali sukelti jai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis R. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį. Kaltinamasis anksčiau 7 kartus teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas. R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kaip minėta, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Paskutinį kartą teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo viena iš nusikalstamų veikų buvo taip pat prieš seserį D. K.. Taip pat baustas daugelį kartų administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 68-87). Šie duomenys suteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad R. K. yra linkęs nusikalsti, buvusios paskirtos bausmės jo nesulaiko nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, patvirtina jo nusikalstamą gyvenimo būdą, kuris pasireiškia įžūliu smurtiniu elgesiu. Byloje pateikti duomenys, kad R. K. buvo gydomas VšĮ Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui (b. l. 133). Kaip pats kaltinamasis pripažino teisiamojo posėdžio metu, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir neneigia, kad jo nusikalstamą elgesį iššaukia būtent priklausomybė nuo jo. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą jam paskiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę -laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir R. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis – 3 mėnesiai - laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 8 d. 2.40 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 11.27 val., t. y., 1 (viena) para (b. l. 123-127).

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina (b. l. 129-131).

Dėl proceso išlaidų.

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2022-11-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-12433, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 123,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. K. suma.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į baudžiamosios bylos pobūdį (nesudėtinga), į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, nors kaltinamojo turtinė padėtis teismui nežinoma, tačiau kaltinamasis nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kai buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba kaltinamajam priteisimas, neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šiuo atveju jos nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį – 3 mėnesius - laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirti R. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitytis R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 8 d. 2.40 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 11.27 val., t. y., 1 (vieną) parą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą išieškoti iš R. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmesti.

Skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. K. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.