Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-1002/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-19
Bylos Nr.
1-652-1002/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06804-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-1002/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06804-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant K. S.,dalyvaujant prokurorei A. J.,kaltinamajam E. Ž., jo gynėjai advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2023-03-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2024-08-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, taikant BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. grasino nužudyti žmogų, būtent: 2025-02-23 apie 20.15 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia laikė rankoje virtuvinį peilį, juo mojavo ir šaukė, jog papjaus, o nukentėjusiajai S. R. bandant jį sudrausminti, nukreipė peilio ašmenis į nukentėjusiąją, ėjo link jos atkišęs peilį ir pasakė „papjausiu tave“, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. Ž. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad buvo išgėręs ir pagrasino močiutei. Daugiau nieko nepamena, nes per daug buvo išgėręs. Narkotikų yra vartojęs, bet ne tą dieną. Narkotikų yra pabandęs, jam jų davė draugė. Šiuo metu gyvena su buvusia globėja. Su močiute dabar nebendrauja, nes negalima. Pasielgė taip, nes per daug buvo išgėręs. Probacijoje lankėsi, sekėsi gerai iki dabar, nes negėrė. Kodėl išgėrė, nežino. Kada nutiko įvykis, negali pasakyti, valandos nepamena, buvo sekmadienis. Galėjo būti vasario 23 d. vakaras. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Pas močiute gyveno nuo naujų metų. Prisimena, kad gėrė (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus ir pagrasino močiutei. Močiutė jam sakė eiti miegoti, o jis pasakė, kad ją papjaus. Kodėl taip pasakė, nepamena. Močiutė po jo pasakymo išėjo ir iškvietė policiją. Namuose dar buvo močiutės sūnus, jam negrasino. Nelabai pamena, kaip elgėsi, kai atvyko policijos pareigūnai. Ketinimo papjauti močiutės neturėjo. Peilį paėmė iš stalčiaus. Po to jį išvežė į psichiatrinę, nes pradėjo nervuotis, kažkas buvo, neatsimena. Jam kažkoks priepuolis prasidėjo, taip nutiko pirmą kartą. Ligoninėje gulėjo nuo sekmadienio iki trečiadienio ryto. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, nežino, kodėl taip įvyko. Suvokia, kokios pasekmės gali būti, jei taip toliau elgsis. Pažada daugiau taip nebesielgti. Įkalinimo įstaigoje niekada nėra buvęs, yra buvęs tik areštinėje. Sutiktų gydytis nuo priklausomybių. Supranta, kad jam jau gresia laisvės atėmimas. Į įkalinimo įstaigą nenori, žino, kad ten bus blogai. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Šiuo metu nemoka ligonių kasoms, šeimos gydytojo kaip ir neturi, turi susimokėti ligonių kasoms, kad galėtų persikelti savo asmens kortelę į (duomenys neskelbtini). Dabar jo kortelė (duomenys neskelbtini). Oficialiai jam nėra diagnozuota (duomenys neskelbtini), bet pats supranta, kad jam reikia gydytis, nes jam didėja noras vartoti alkoholį. Sutiktų gydytis, jei teismas įpareigotų. Dabar tikrai pasitaisys, nebegers, padarė išvadas ir pasižada laikytis nustatytų tvarkų. Jei paskirtas bus gydymas, gydysis ir vykdys visus įpareigojimus. Planuoja pradėti dirbti kaime, oficialiai įsidarbinti, nes dabar dirba už žalius kvitus. Individuali veikla jo buvo susijusi su statybos darbais, bet dabar ją nori nutraukti, nes kol turi individualią veiklą, negali registruotis užimtumo tarnyboje. Mokytis nenori, nori dirbti. Šiuo metu gyvena pas buvusią globėją. Draugų ten nėra, globėja jam daro teigiamą įtaką.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, advokatė ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

E. Ž. kaltę įrodo duoti parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ištirti įrodymai.

Įtariamasis E. Ž. kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, kad 2025-02-23 visą dieną vartojo alkoholį, gėrė kažkokią degtinę, kuri galimai vėliau ir turėjo įtakos jo elgesiui. Alkoholį gėrė lauke, nes iš anksto buvo nusipirkęs alkoholinių gėrimų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tą dieną nevartojo, bet prieš tai tikrai yra vartojęs tokių medžiagų. Iš kur jas įsigijo, tikrai nepasakos, nėra ožys. Nurodo, kad apie 19.00 val. grįžo į namus, kur gyvena su močiute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo neblaivus, smulkių įvykio aplinkybių neprisimena, bet pamena, kad sukonfliktavo su savo močiute S. R., nes ji jam liepė eiti miegoti. Pamena, kad jis pjaustė lašinius, o tuomet, vykstant konfliktui su močiute, rankoje laikydamas peilį jai pagrasino, kad ją papjaus. Tai padarė todėl, nes buvo supykęs (b. l. 96-99, 105-107).

2025-02-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad S. R. pareiškė, jog 2025-02-23 neblaivus anūkas E. Ž. pasiėmė virtuvėje buvusį peilį, jį nukreipė į ją, juo mojuodamas bei eidamas link jos, grasino užmušti. Fizinis skausmas sukeltas nebuvo, turtinis nuostolis jai nepadarytas. Dėl tokių anūko veiksmų stipriai išsigando, jai sukeltos stiprios neigiamos emocijos bei baimė. Civilinio ieškinio neteiks. Prašo policijos pagalbos taikant baudžiamojo poveikio priemones anūkui.

Nukentėjusioji S. R.davė parodymus, jog kilus žodiniam konfliktui, anūkas nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvės stalčiuje buvusį virtuvinį peilį ir pradėjo mosikuoti su peiliu šaukdamas „papjausiu“. Bandant jį sudrausminti, nukreipė peilio ašmenis į ją ir ėjo link jos atkišęs peilį bei sakydamas: „papjausiu tave“. Labai išsigando, pastūmė jį nuo savęs ir išbėgo į lauką, nespėjusi apsirengti. Tokį anūko elgesį suprato kaip keliantį pavojų jos gyvybei. Nubėgo pas kaimyną, kuris iškvietė pareigūnus. Atvykus policijai, anūkas taip pat elgėsi neadekvačiai. Dėl grasinimų labai išsigando, galvojo, kad jis gali ją pripjauti peiliu. Anūkui gali būti sutrikusi psichika, jam reikėtų priverstinio gydymo, kadangi tai ne pirmas toks jo elgesys. Kiek žino, jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Namuose taip pat buvo sūnus D. R., turintis psichinę negalią. Jis apie įvykį papasakoti nieko negalėtų (b. l. 13-27).

Liudytojas D. R. davė parodymus, kad girdėjo, kad būnant virtuvėje mama pasakė E. Ž. eiti miegoti. Jis pats tuo metu buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje, todėl jų nematė, tačiau viską girdėjo. Po tokio mamos pasakymo prasidėjo žodinis konfliktas, bet ką E. Ž. pasakė mamai, jis negirdėjo. Po to matė, kad E. Ž. buvo agresyvus, išbėgo į kiemą. Mama nuėjo į savo kambarį, po to, kaip suprato, iškvietė policiją. Pamena, kad kažkuriuo metu mama taip pat bėgo į lauką, bet ar tai buvo prieš E. Ž. išbėgant iš kambario, neprisimena (b. l. 72-73).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) informacija (b. l. 28-30).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. R. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyta informacija, jog blaivi pranešėja S. R. nurodė, kad būnant namuose, į namus sugrįžo anūkas E. Ž., kuris būdamas agresyvus, pasiėmęs peilį į rankas, pradėjo grasinti pranešėjai, kad ją papjaus, užmuš (b. l. 61-62).

2025-02-24 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 31-9).

2025-02-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo (b. l. 40-43).

2025-02-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūra (b. l. 44-46).

BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Aptariamo BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijos konstrukcija lemia išvadą, kad ne bet koks grasinančio pobūdžio žodis ar veiksmas iš karto užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Būtina sąlyga yra faktinės aplinkybės, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nustatymas, t. y. grasinimas turi atitikti realumo kriterijų.

Kaltinamasis E. Ž. tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, juo mojavo ir šaukė, jog papjaus, o nukentėjusiajai S. R. bandant jį sudrausminti, nukreipė peilio ašmenis į nukentėjusiąją, ėjo link jos atkišęs peilį ir pasakė „papjausiu tave“. Nukentėjusioji šiuos kaltinamojo veiksmus suprato kaip realią grėsmę jos gyvybei, labai išsigando, kvietėsi pagalbą. Toks bauginimas peiliu bei žodžiais vertintinas kaip realus grasinimas nužudyti. Kaltinamasis aiškiai suprato savo atliekamais veiksmais keliamą išgąstį nukentėjusiajai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Padarytas baigtas nusikaltimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas du kartus teistas, paskutinį kartą 2024-08-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu. Šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės neatlikęs. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 130-159), nedirbantis.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus tai, kad E. Ž. yra du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, nusikalstama veika (BK 138 str. 2 d. 8 p.) yra smurtinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, susijusį su pavojumi žmogaus sveikatai, todėl teismo vertinimu jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). E. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. Ž. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2024 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Teismas, bendrindamas bausmes, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. Ž. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, yra nedirbantis, jauno amžiaus, darbingas. Teismo vertinimu šios aplinkybės, prokuroro pozicija teisminio nagrinėjimo metu, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. Ž. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas ir skirtini BK 75 straipsnyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

2025 m. kovo 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. Ž. ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo E. Ž. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė J. Š.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 139,59 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo E. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. Ž.:

- gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi E. Ž. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2024-08-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. Ž.:

- gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. Ž. pripažinti recidyvistu.

E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš E. Ž. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: peilį – sunaikinti; DVD diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašais, 1 vnt., – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis