Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad periodiškai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. LAVL patyrė pažeminimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminti jo garbė ir orumas, nebuvo užtikrintas teisės aktus atitinkantis gyvenamasis plotas, jo laikymas LAVL prilygintinas kankinimui, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl piktybiškų LAVL veiksmų. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

II

1. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. Psichiatrijos skyriaus 6 kamerų tipo palatoje (plotas – 15,51 m², 6 lovos); nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. Vidaus ligų skyriaus 23 kamerų tipo palatoje (plotas – 8,80 m², 4 lovos); nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (plotas – 21,25 m², 8 lovos); nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas – 21,25 m², 7 lovos).

3. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pagal PĮ taisyklių 11¹ punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

III

IV

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo į atsiliepimą motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 41).

2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 92).

4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2015 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-120, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: 2014 m. rugsėjo 8 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 23 kiekvienam pacientui nebuvo užtikrinta galimybė turėti spintelę asmeniniams daiktams laikyti bei spintą (ar atskira jos dalį) arba kabyklą viršutiniams drabužiams kabinti, ši aplinkybė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punkto; 2015 m. sausio 28 d. grįžtamosios kontrolės metu palatoje Nr. 23 kiekvienam pacientui buvo spintelė asmeniniams daiktams laikyti bei užtikrinta galybė turėti atskirą kabyklą viršutiniams drabužiams (b. l. 33–34).

4.2. 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1749, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi (nesudaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais), vėdinimui pritaikyti langai, kamera vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 punkto 47; kameroje-palatoje Nr. 27 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), sanitariniai techniniai įrenginiai susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų asmeniniams daiktams skirtų spintelių skaičius atitiko palatoje gydomų pacientų skaičių, nurodytos aplinkybės atitiko HN 47:2011 21 punkto reikalavimus; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtinta tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus, kur atliekamos diagnostikos, gydymo ir kitos procedūros; karštas vanduo LAVL tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus bei dušo patalpas, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 31–32).

5.1. Remiantis LAVL 2011 m. balandžio 27 d. darbų priėmimo aktu Nr. LD-312, kameroje Nr. 24 buvo glaistytos, gruntuotos ir dažytos lubos bei sienos, sanitarinio mazgo sienos klijuotos plytelėmis, grindys klijuotos plytelėmis, dažyti radiatoriai, langai ir langų grotos, lovos, spintelės (b. l. 70–71).

5.2. Remiantis LAVL 2013 m. gegužės 16 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-493, kameroje Nr. 23 buvo nugrandyti seni lubų ir sienų dažai, lubos ir sienos glaistytos, gruntuotos ir dažytos, dažytos grindys, dažyti radiatoriai, langai, durys, lovos (b. l. 72–73).

6. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 „Apie kamerų / palatų plotą ir inventorių“ , Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6 (plotas –15,51 m²) yra 3 dviaukštės lovos, 1 spintelė, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra stalų, kėdžių, lentynėlių, pakabų; palatoje Nr. 23 (plotas –8,80 m²) yra 2 dviaukštės lovos, 3 spintelės, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra stalų, kėdžių, lentynėlių; palatoje Nr. 24 (plotas –21,25 m²) yra 2 vienaaukštės ir 3 dviaukštės lovos, 6 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra lentynėlių; palatoje Nr. 27 (plotas –21,25 m²) yra 3 vienaaukštės ir 2 dviaukštės lovos, 6 spintelės, 1 lentynėlė, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra kėdžių, stalų (b. l. 30).

7. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 35–38).

8. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 75–87).

9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Vilniaus VMVT), atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gegužės 16 d. skundą dėl LAVL vykdomo maitinimo, 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. 69DI-(69.5)-663 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vykdomo maisto tvarkymo“, be kita ko, nurodė (b. l. 6–7):

9.1. Vilniaus VMVT 2014 m. gruodžio 31 d. atliko vykdomo maisto tvarkymo patikrinimą LAVL (2 maisto išdalinimo skyriai) ir 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m.balandžio 9 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) maisto tvarkymo skyriuje.

9.2. Patikrinimų metu nustatyta, kad asmenų, laikomų LAVL ir Lukiškių TI-K, maitinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

9.2. Minėtų patikrinimų metu nustatyta, kad maistas (patiekalai) gaminamas Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K maisto produktus ir žaliavas gauna su jų kiekį ir kokybę patvirtinančiais dokumentais. Maisto produktų ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų laikomasi, maisto produktai ir žaliavos laikomi tinkamomis ir gamintojų nurodytomis sąlygomis, maistas gaminamas pagal receptūras ir technologinių procesų aprašymus. Patikrinimų metu buvo jusliškai įvertinti pietums pagaminti patiekalai: žirnių sriuba, makaronų košė su virta dešra, makaronų košė su daržovėmis (vegetarams), burokėlių salotos (2014 m. gruodžio 31 d. LAVL ir Lukiškių TI-K patikrinimų metu), šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis, galvijų širdžių guliašas su bulvių koše, šviežių kopūstų salotos (2015 m. balandžio 9 d. Lukiškių TI-K patikrinimo metu), taip pat patikrinimų metu įvertintas džiovintų vaisių kompotas, juoda duona, pusryčiams teikiama balta duona. Tikrintų tiekiamų patiekalų skonis, kvapas, išvaizda, konsistencija būdingi minėtų patiekalų rūšiai ir jų gamybai naudotoms žaliavoms, be pašalinio kvapo, skonio, priemaišų, skiedimo požymių. Pasvėrus minėtus tiekiamus pietų davinius, minėtų patiekalų svoriai atitiko valgiaraščiuose nurodytus kiekius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d., patvirtinti nauji valgiaraščiai. Pateikti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikti nedirbančių vyrų pietų maisto davinio maistingumo laboratoriniai tyrimai (2014 m. rugpjūčio 27 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 6021 ir 2015 m. kovo 12 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-S 381). Minėti atlikti laboratoriniai tyrimai atitiko teisės aktų reikalavimus.

9.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos laikomiems asmenims, kuriose nurodyta, kad fiziologinė norma (kiekis vienam asmeniui per parą) nedirbančiam vyrui yra 2 298 kcal., dirbančiam vyrui – 3 301 kcal.

9.4. Lukiškių TI-K pagamintą maistą išduoti leidžia Lukiškių TI-K ir LAVL direktorių budintieji padėjėjai, remdamiesi šių įstaigų Sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų juslinio vertinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnaluose (be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir įstaigų direktorių budinčiųjų padėjėjų leidimo išduoti maistą draudžiama). Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnaluose įrašų apie nekokybišką tiekiamą maistą nebuvo. Maisto išdavimo sąlygų ir terminų minėtose įstaigose laikomasi.

9.5. Minėtų atliktų LAVL ir Lukiškių TI-K patikrinimų metu maisto tvarkymui naudojamų patalpų (valgyklos, virtuvės, pagalbinių ir maisto sandėliavimo patalpų) ir įrangos higienos pažeidimų, galinčių daryti įtaką (kelti) pavojų maisto saugai ir kiekybei nenustatyta. Patikrinimų metu kenkėjų ar jų pėdsakų LAVL ir Lukiškių TI-K nepastebėta (nerasta): kenkėjų kontrolę (naikinimą) nustatyta tvarka, kas mėnesį, vykdo UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“.

9.6. LAVL pateikė 2015 m. birželio 16 d. pažymą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 16 d. skundą, sustiprinta maisto išdavimo kontrolė. Daugiau skundų, pranešimų dėl pašalinių priemaišų (tarakonų) maiste negauta.

10. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. prašymą-paklausimą, kuriame pareiškėjas prašė išaiškinti, koks inventorius yra privalomas pataisos namų baudos izoliatoriuje, taip pat ar baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose turi būti spintelė ir stalas, 2015 m. liepos 3 d. rašte Nr. 7-373 „Dėl prašymo-užklausimo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė:

10.1. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ spintelė ir stalas privalo būti pareiškėjo išvardytose visose patalpose. Atsižvelgiant į įstaigos finansines galimybes, LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi (spintelės atlieka stalo funkcijas) ir kitu inventoriumi.

10.2. LAVL esančias vertybes dažniausiai laužo ir gadina patys pacientai: išsukinėja arba persuka kranus, sugadina tualeto bakelio vandens nuleidimo mechanizmus, sulaužo langų rėmus ir išdaužo stiklus, padaro skyles grindyse ir atplėšo jų lentas, išgremžia skyles sienose, sugadina elektros instaliaciją, išplėšo rozetes bei šviestuvus ir sudaužo jose esančias lemputes, aplaužo ir suniokoja spinteles, viskuo tėplioja sienas, plėšo ir degina patalynę, gadina kamerų tipo palatose esančius baldus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo minimo inventoriaus galėjo ir trūkti. Tam, kad trūkumai būtų pašalinti, LAVL palatų kosmetinis remontas atliekamas kiekvienais metais, jo metu atliekamas elektros instaliacijos, santechnikos, sienų, grindų, lovų, langų, spintelių ir kt. Remontas.

10.3. Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai nuolat tikrina LAVL palatų techninę būklę ir registruoja gedimus Kamerų apskaitos ir techninių apžiūrų žurnale; visi duomenys perduodami Ūkio skyriui, kuris per trumpiausius terminus šalina visus gedimus (langų, santechninės įrangos, sienų, grindų, apsauginių grotų, lovų, spintelių ir kito inventoriaus).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 10 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. A. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. A. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d.

3. Minėta, kad pareiškėjas M. A. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 10 000 eurų.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Pabrėžtina, kad M. A. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1927-259, pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus 6 kamerų tipo palatoje; diagnozė hospitalizuojant – emociškai nestabilios asmenybės sutrikimas, posthemoraginė anemija; anksčiau vartojo narkotikus (paskutinį kartą – prieš metus); klinikinė diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (pagrindinė liga, kodas F60.3), priklausomybės sindromas vartojant opioidus (lydinčioji liga, kodas F11.2), posthemoraginė anemija (komplikacija), taip pat lydinčioji liga – egzemtiodinis dermatitas (b. l. 22).

3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2577-396, pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus 23 kamerų tipo palatoje; pareiškėjas rūko, narkotinių medžiagų nevartoja; klinikinė diagnozė (pagrindinė liga) – radikulalgija su šakneliniu sindromu, nepastoviu, abipus (kodas M54.5) (b. l. 23).

3.2.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3139/473-1560, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. gydytas LAVL, iš pradžių Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje, 2014 m. lapkričio 10 d. perkeltas į Chirurgijos skyrių; pareiškėjas rūko, narkotikų nevartoja; pagrindinė liga – gastroezofagorefliuksinė liga, erozinis ezofagitas, eritiminė gastrobulbopatija (b. l. 24).

3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1234-728, pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. gydytas Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje; pareiškėjas nerūko; klinikinė diagnozė (pagrindinė liga) – dešinės pusės juosmens lipoma (b. l. 25).

Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 56 paras. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų vėdinimo, rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiaisiais, privatumo atliekant gamtinius reikalus stokos, valgymo nepatogumų, maisto kokybės.

Teismas akcentuoja, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 41), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 92).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta: 2015 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-120, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: 2014 m. rugsėjo 8 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 23 kiekvienam pacientui nebuvo užtikrinta galimybė turėti spintelę asmeniniams daiktams laikyti bei spintą (ar atskira jos dalį) arba kabyklą viršutiniams drabužiams kabinti, ši aplinkybė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punkto; 2015 m. sausio 28 d. grįžtamosios kontrolės metu palatoje Nr. 23 kiekvienam pacientui buvo spintelė asmeniniams daiktams laikyti bei užtikrinta galybė turėti atskirą kabyklą viršutiniams drabužiams (b. l. 33–34); 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1749, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi (nesudaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais), vėdinimui pritaikyti langai, kamera vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 punkto 47; kameroje-palatoje Nr. 27 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), sanitariniai techniniai įrenginiai susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų asmeniniams daiktams skirtų spintelių skaičius atitiko palatoje gydomų pacientų skaičių, nurodytos aplinkybės atitiko HN 47:2011 21 punkto reikalavimus; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtinta tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus, kur atliekamos diagnostikos, gydymo ir kitos procedūros; karštas vanduo LAVL tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus bei dušo patalpas, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 31–32). Remiantis LAVL 2011 m. balandžio 27 d. darbų priėmimo aktu Nr. LD-312, kameroje Nr. 24 buvo glaistytos, gruntuotos ir dažytos lubos bei sienos, sanitarinio mazgo sienos klijuotos plytelėmis, grindys klijuotos plytelėmis, dažyti radiatoriai, langai ir langų grotos, lovos, spintelės (b. l. 70–71). Remiantis LAVL 2013 m. gegužės 16 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-493, kameroje Nr. 23 buvo nugrandyti seni lubų ir sienų dažai, lubos ir sienos glaistytos, gruntuotos ir dažytos, dažytos grindys, dažyti radiatoriai, langai, durys, lovos (b. l. 72–73). Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 „Apie kamerų / palatų plotą ir inventorių“ , Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6 (plotas –15,51 m²) yra 3 dviaukštės lovos, 1 spintelė, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra stalų, kėdžių, lentynėlių, pakabų; palatoje Nr. 23 (plotas –8,80 m²) yra 2 dviaukštės lovos, 3 spintelės, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra stalų, kėdžių, lentynėlių; palatoje Nr. 24 (plotas –21,25 m²) yra 2 vienaaukštės ir 3 dviaukštės lovos, 6 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra lentynėlių; palatoje Nr. 27 (plotas –21,25 m²) yra 3 vienaaukštės ir 2 dviaukštės lovos, 6 spintelės, 1 lentynėlė, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas, šioje kameroje-palatoje nėra kėdžių, stalų (b. l. 30). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 35–38). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 75–87).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Vilniaus VMVT), atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gegužės 16 d. skundą dėl LAVL vykdomo maitinimo, 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. 69DI-(69.5)-663 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vykdomo maisto tvarkymo“, be kita ko, nurodė (b. l. 6–7): Vilniaus VMVT 2014 m. gruodžio 31 d. atliko vykdomo maisto tvarkymo patikrinimą LAVL (2 maisto išdalinimo skyriai) ir 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m.balandžio 9 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) maisto tvarkymo skyriuje. Patikrinimų metu nustatyta, kad asmenų, laikomų LAVL ir Lukiškių TI-K, maitinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Minėtų patikrinimų metu nustatyta, kad maistas (patiekalai) gaminamas Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K maisto produktus ir žaliavas gauna su jų kiekį ir kokybę patvirtinančiais dokumentais. Maisto produktų ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų laikomasi, maisto produktai ir žaliavos laikomi tinkamomis ir gamintojų nurodytomis sąlygomis, maistas gaminamas pagal receptūras ir technologinių procesų aprašymus. Patikrinimų metu buvo jusliškai įvertinti pietums pagaminti patiekalai: žirnių sriuba, makaronų košė su virta dešra, makaronų košė su daržovėmis (vegetarams), burokėlių salotos (2014 m. gruodžio 31 d. LAVL ir Lukiškių TI-K patikrinimų metu), šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis, galvijų širdžių guliašas su bulvių koše, šviežių kopūstų salotos (2015 m. balandžio 9 d. Lukiškių TI-K patikrinimo metu), taip pat patikrinimų metu įvertintas džiovintų vaisių kompotas, juoda duona, pusryčiams teikiama balta duona. Tikrintų tiekiamų patiekalų skonis, kvapas, išvaizda, konsistencija būdingi minėtų patiekalų rūšiai ir jų gamybai naudotoms žaliavoms, be pašalinio kvapo, skonio, priemaišų, skiedimo požymių. Pasvėrus minėtus tiekiamus pietų davinius, minėtų patiekalų svoriai atitiko valgiaraščiuose nurodytus kiekius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d., patvirtinti nauji valgiaraščiai. Pateikti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikti nedirbančių vyrų pietų maisto davinio maistingumo laboratoriniai tyrimai (2014 m. rugpjūčio 27 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 6021 ir 2015 m. kovo 12 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-S 381). Minėti atlikti laboratoriniai tyrimai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos laikomiems asmenims, kuriose nurodyta, kad fiziologinė norma (kiekis vienam asmeniui per parą) nedirbančiam vyrui yra 2 298 kcal., dirbančiam vyrui – 3 301 kcal. Lukiškių TI-K pagamintą maistą išduoti leidžia Lukiškių TI-K ir LAVL direktorių budintieji padėjėjai, remdamiesi šių įstaigų Sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų juslinio vertinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnaluose (be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir įstaigų direktorių budinčiųjų padėjėjų leidimo išduoti maistą draudžiama). Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnaluose įrašų apie nekokybišką tiekiamą maistą nebuvo. Maisto išdavimo sąlygų ir terminų minėtose įstaigose laikomasi. Minėtų atliktų LAVL ir Lukiškių TI-K patikrinimų metu maisto tvarkymui naudojamų patalpų (valgyklos, virtuvės, pagalbinių ir maisto sandėliavimo patalpų) ir įrangos higienos pažeidimų, galinčių daryti įtaką (kelti) pavojų maisto saugai ir kiekybei nenustatyta. Patikrinimų metu kenkėjų ar jų pėdsakų LAVL ir Lukiškių TI-K nepastebėta (nerasta): kenkėjų kontrolę (naikinimą) nustatyta tvarka, kas mėnesį, vykdo UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“. LAVL pateikė 2015 m. birželio 16 d. pažymą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 16 d. skundą, sustiprinta maisto išdavimo kontrolė. Daugiau skundų, pranešimų dėl pašalinių priemaišų (tarakonų) maiste negauta. Taigi, pareiškėjo nusiskundimai dėl nekokybiško maisto nėra patvirtinti įrodymais.

Ypač pabrėžtina, kad byloje nustatyta (b. l. 23, 24), jog pareiškėjas rūkė, todėl jo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais yra abejotini. Be to, atsakovė pateikė paaiškinimus, kad LAVL patalpose pagal teisės aktus apskritai draudžiama rūkyti.

3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas M. A. LAVL 56 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, apie jam padarytą neturtinę žalą, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, dėl baldų trūkumo kamerose, privatumo stokos, atliekant gamtinius reikalus), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 500 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 500 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (netinkamai laikytas 56 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.