Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo E. P. atstovo advokato Ričardo Noreikos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal E. P. pareiškimą, nesant K. B. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas E. P. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylą K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Skunde E. P. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d. jis paskolino savo draugui K. D. mamos automobilį SEAT IBIZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną šis automobilis pateko į eismo įvykį, t. y. 2016-11-06 į automobilį SEAT IBIZA, kurį vairavo K. D. atsitrenkė automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nepilnamečio asmens K. B.. Nurodytas eismo įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) g. 6 namu, Klaipėdoje, kai nepilnamečio K. B. vairuojamas automobilis OPEL ASTRA išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido ir trenkėsi į pagrindiniu keliu važiuojančio ir K. D. vairuojamą automobilį SEAT IBIZA. Iš karto po minėto eismo įvykio K. D. paskambino jam ir pranešė apie įvykusią avariją. Netrukus, apie 17 val. jis ir jo draugė E. T. atvyko į įvykio vietą apžiūrėti jo mamai priklausančio automobilio. Jam su avarijos kaltininku K. B. aiškinantis avarijos aplinkybes, K. B., visiškai to jam nesitikint, panaudojo ašarines dujas, jas smarkiai papurkšdamas tiesiai į veidą. Be to, K. B. smarkiai jį iškeikė. Dėl avarijos aplinkybių jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Tą pačią dieną, t. y. 2016-11-06 jis kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK VPS PPN (toliau – Policija) dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. Atlikusi tyrimą policija nustatė, kad 2016-11-06, apie 17 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 6 namo, viešoje vietoje, konflikto metu K. B. necenzūriniais žodžiais jį ir jo draugę E. T. iškeikė, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip įvykdydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, todėl 2016-11-09 nutarimu K. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda.

Skundžiama 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal E. P. pareiškimą, nesant K. B. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad K. B. už tą pačią veiką buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 174 straipsnį, todėl pradedant baudžiamąjį procesą prieš K. B., būtų pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principas.

Skundu privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo E. P. atstovas advokatas R. Noreika prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl toliau nurodomų motyvų.

Skundžiama nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti prieš K. B. privataus kaltinimo procesą, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad K. B. 2016-11-09 už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas ir paskirta 28 eurų bauda, todėl teismas laikėsi nuomonės, kad asmens bausti du kartus už tą pačią veiką negalima. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju dvigubo baudimo draudimo principo (non bis in idem) taikymas yra teisiškai nepagrįstas.

Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo (Nedidelis chuliganizmas) padarymą. Šiame galiojusiame ATPK straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Būtent už tai K. B. ir buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. už tai, kad jis 2016-11-06, apie 17 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 6 namo necenzūriniais žodžiais iškeikė E. P. ir jo draugę. Tuo tarpu privataus kaltinimo pareiškimas buvo teikiamas ir teismo prašoma patraukti K. B. baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad K. B. nusikalstamais veiksmais (tyčiniu ašarinių dujų panaudojimu) E. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – akių junginių 1-ojo laipsnio cheminis nudegimas. Taigi iš esmės K. B., neteisėtai naudodamas ašarines dujas ir tuo būdų E. P. sveikatai padarydamas nežymų sužalojimą, kėsinosi ne į administracinės teisės saugomas vertybes, o konkrečiai į E. P. sveikatą, o tai yra baudžiamosios teisės normų saugomas objektas. Šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino, todėl nepagrįstai K. B. atliktus veiksmus (veiksmų eigą) vertino tik kaip administracinės teisės saugomų vertybių pažeidimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išplėtė ir plečiamai aiškino ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to nepagrįstai vadovavosi dvigubo baudimo draudimo principu.

Pareiškėjo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, viena vertus, nėra nusikaltimas, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, todėl taikyti dvigubo baudimo principą šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi šis principas taikomas tais atvejais, kai už tą patį nusikaltimą norima asmenį patraukti atsakomybėn antrą kartą. Kita vertus, ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas neapima smurtinių veiksmų, kuriais asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tais atvejais, kai asmeniui yra nežymiai sutrikdoma sveikata, administracinė atsakomybė neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui apskritai nėra ir negali būti taikoma, kadangi už tokius veiksmus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik baudžiamoji atsakomybė (BK 140 straipsnio 1 dalis). Taigi K. B. už E. P. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą negali būti taikoma vien administracinė atsakomybė, kadangi K. B. atliktų veiksmų pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į tai, kad jais E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, akivaizdžiai peržengė administracinės atsakomybės pobūdį. Šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat neįvertino.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados raštu Nr. 30-S-84465 (36.4.2) E. P. buvo pranešta, kad pagal jo pareiškimą K. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Kadangi minėtas nutarimas nebuvo apskųstas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė išvadą, jog K. B. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia išvada padaryta neišsamiai įvertinus pateiktus duomenis.

Pareiškėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo institucija, tirdama K. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir surašydama jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, apskritai netyrė K. B. atliktų smurtinių veiksmų prieš E. P., t. y. netyrė aplinkybių, susijusių su K. B. veiksmais, kuriais E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat netyrė aplinkybių, susijusių su ašarinių dujų panaudojimo faktu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą K. B. surašytas ne už E. P. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl skųsti jo nebuvo jokio pagrindo. Be to, kaip minėta, už nežymų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik baudžiamoji atsakomybė. Todėl nagrinėjamu atveju policija, priimdama nutarimą, negalėjo K. B. nubausti ir už administracinį teisės pažeidimo, ir už nusikaltimo padarymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog K. B. pažeidė viešąją tvarką ir už tai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė (BK 284 straipsnis). Sprendžiant ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ir BK 284 straipsnyje įtvirtinto viešosios tvarkos pažeidimo atribojimo požymius, reikia įvertinti veikos pavojingumo laipsnį. Kadangi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra ne tik viešoji tvarka, bet ir asmens sveikata, galima teigti, kad tais atvejais, kai asmeniui yra sužalojama sveikata, kad ir nežymiai, asmens, atlikusio neteisėtus veiksmus, veika negali būti prilyginama nedideliam chuliganizmui. Todėl K. B. už veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, padarymą, turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, jog baudžiamojo proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingų lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą. Pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir už jų atlikimą atsakingus asmenis teisingai nubausti. Šis principas nėra sietinas nei su laiko, nei su lėšų taupymu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės, jog pradėjus privataus kaltinimo procesą, už neteisėtus veiksmus – nežymų sveikatos sutrikdymą, atsakingas asmuo K. B. bus nubaustas, kadangi egzistuoja visos aplinkybės, patvirtinančios jog K. B. atliko neteisėtus veiksmus – naudodamas ašarines dujas nežymiai sutrikdė E. P. sveikatą. Teisinės valstybės esminis principas yra nubausti nusikaltimą padariusius asmenis, priešingu atveju baudžiamasis procesas netenka prasmės. Nagrinėjamu atveju K. B. išvengus už nusikaltimo padarymą baudžiamosios atsakomybės, yra pažeidžiami tiek E. P., tiek visuomenės teisėti interesai, kadangi formuojama praktika, jog asmeniui taikius administracinę atsakomybę, negalimas baudžiamasis procesas dėl nusikaltimo padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisėtai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, taip pažeidžiant E. P. teises ir interesus, kartu nepagrįstai išplečiant administracinės atsakomybės ribas, taip leidžiant asmeniui, padariusiam nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skundas atmestinas.

BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2017 m. sausio 20 d. nutartyje nurodė, kad procesą pagal E. P. privataus kaltinimo skundą dėl E. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2016-11-06 įvykio atsisako pradėti, nes K. B. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad K. B. veika, išdėstyta E. P. 2016-11-06 pareiškimuose, buvo kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį ir K. B. buvo nubaustas administracine tvarka, nutarimas nebuvo apskųstas, todėl, teismo vertinimu, K. B. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai atsisakė pradėti procesą pagal E. P. privataus kaltinimo skundą dėl E. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2016-11-06 įvykio, kai E. P. aiškinantis avarijos aplinkybes, jam visiškai to nesitikint, K. B. panaudojo ašarines dujas, smarkiai papurkšdamas jam tiesiai į akis, nes dėl to paties įvykio K. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (toliau – Institucija) 2016-11-09 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka pagal BK 174 straipsnį, paskiriant jam 28 eurų baudą.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda pagal BK 174 straipsnį Institucijos 2016-11-09 nutarimu buvo paskirta už tai, kad jis 2016-11-06, apie 17 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 6 namo necenzūriniais žodžiais iškeikė E. P. ir jo draugę, o ne už E. P. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent dėl to teismui buvo pateiktas E. P. privataus kaltinimo pareiškimas ir teismo prašoma patraukti K. B. baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jo nusikalstamais veiksmais – tyčiniu ašarinių dujų panaudojimu – E. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (akių junginių 1-ojo laipsnio cheminis nudegimas), o už nežymų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik baudžiamoji atsakomybė (BK 140 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu, ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas neapima smurtinių veiksmų, kuriais asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokiu atveju administracinė atsakomybė neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui apskritai nėra ir negali būti taikoma. Su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutikti negalima.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens neteisėti poelgiai, už kuriuos jis jau yra pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, negali būti iš naujo vertinami tiriant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, nes taip būtų pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2012). Minimoje byloje kasacinės instancijos teismas nesutiko su argumentais, kad pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, anksčiau jam paskirtos administracinės nuobaudos būtų panaikintos, ir taip būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo, nes toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, pvz., kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2008).

Sprendžiant klausimą, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų (K. B. 2016-11-06 pareiškimo bei jo ir E. T. 2016-11-08 paaiškinimų policijai, Institucijos 2016-11-10 pranešimo) matyti, kad procesas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pradėtas gavus E. P. pareiškimą dėl konflikto, įvykusio 2016-11-06, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) g. 6 namo, Klaipėdoje, kieme, kai aiškinantis eismo įvykio aplinkybes K. B. iškeikė E. P. ir jo draugę E. T. necenzūriniais žodžiais bei panaudojo ašarines dujas (b. l. 7–8, 9, 10). Būtent dėl šių aplinkybių E. P. pareiškimo policijai pagrindu, įvertinus pastarojo ir jo draugės E. T. bei K. B. rašytinius paaiškinus, K. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį ir už šio pažeidimo padarymą Institucijos 2016-11-09 nutarimu K. B. buvo nubaustas 28 Eur bauda. Šis nutarimas apskųstas nebuvo ir šiuo metu yra įsiteisėjęs.

E. P. apylinkės teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodė analogiškos įvykio, dėl kurios E. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, faktines aplinkybes, kurios neatskiriamai susijusios tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to nebuvo pagrindo dėl šio įvykio pradėti prieš K. B. baudžiamąjį procesą pagal E. P. apylinkės teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą. Nors šiuo skundu E. P. prašė patraukti K. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo), o šia veika, kaip teisingai nurodoma pareiškėjo skunde, kėsinamasis į žmogaus sveikatą, tuo tarpu ATPK 174 straipsnyje numatytu pažeidimu kėsinamasi į viešąją tvarką, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, darant pastarąjį pažeidimą (nedidelis chuliganizmas) tiesiogiai padaroma žala piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, piliečių sveikatai, turtui. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl E. P. privataus kaltinimo skunde nurodomų faktinių aplinkybių, kurios, kaip matyti, yra neatskiriamai susijusios su K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebuvo pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą prieš K. B., nes dėl to paties įvykio jis jau buvo nubaustas administracine tvarka. Už tuos pačius veiksmus, padarytus tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, už ką K. B. jau yra nubaustas įsiteisėjusiu nutarimu administracine tvarka, pradedant baudžiamąjį procesą prieš jį, būtų pažeistas non bis in idem principas, tai pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją E. P. atstovo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo E. P. atstovo advokato Ričardo Noreikos skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.