Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. nuteistasis šiuo metu laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas devynis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, deda pastangas ir aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 30 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 28 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, septynis kartus skatintas, įgijo staliaus ir dailidės specialybes, dirba, jam nuo 2022 m. liepos 28 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už įkalinimo įstaigos ribų, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. Š. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt devynis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką dvidešimt septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda paskirta – 2021 m. kovo 24 d.). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. bausmės atlikimo metu demonstravo motyvaciją akademinei veiklai - įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją bei šiuo metu siekia įgyti dar vieną profesiją, be to - naujų specialybių įgijimas pagerina asmens galimybes sėkmingiau integruotis į darbo rinką; šiuo metu pasižymi pakankama motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje; bausmės atlikimo metu stebima motyvacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; turi mažą darbo patirtį; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iš jų – už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio. Turimais duomenimis asmuo susidūrė su darbinės patirties stoka, todėl darytina prielaida, kad ne visada turėjo pastovių pajamų šaltinį. Nuteistasis nurodo, kad nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, turi savo nuomonę ir sprendimus veikti pasirenka pats. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis stengiasi įsitraukti į akademinę veiklą, dirbti bei dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo būdamas struktūruotoje aplinkoje didžiąją bausmės dalį negebėjo koreguoti savo elgesio tinkama linkme ir nuolatos pažeidinėjo nustatytą tvarką, nors pats nuteistasis pokalbio metu išreiškia kitą nuomonę, nurodymas, jog nemaža dalis drausminių nuobaudų yra dėl to, jog jis nesikėlė gyventi į jam paskirtą būrį, tačiau tai darė dėl asmeninių priežasčių, kadangi nenorėjo laikytis subkultūros ir, mano, jog dažnai buvo baudžiamas neteisingai ir buvo neįsigilinta į jo situaciją. Taigi, galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje buvo susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, šiuo metu stebimos pastangos minėta riziką valdyti. Pažymėtina, kad dabartinę nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė kartu su bendrininku būdami apsvaigę nuo alkoholio. Taip pat, panaudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, nuo patirtų sužalojimų auka mirė. Nuteistasis turįs problemų dėl alkoholio vartojimo bei nurodo, jog yra dalyvavęs prevencinio pobūdžio užsiėmimuose susijusiuose su alkoholio vartojimo žala. Tačiau nuteistojo praeityje alkoholio vartojimas įtakojo asmens pasirinkimus bei tam tikrą elgesį, todėl galimai buvo susijęs ir su jo nusikalstamo elgesio raiška (smurto panaudojimu). Kalbėdamas apie save nuteistasis nurodo, kad yra „normalus bei nedomina kriminalinis pasaulis“ daugiau savo asmeninių savybių pokalbio metu išskirti negeba. Taip pat, negeba išskirti nei savo neigiamų savybių ar tų, kurias norėtų pakeisti nurodydamas „gyvenu, kaip gyvenau anksčiau“. Pokalbio metu stebima, kad nuteistasis pasižymi menkais savianalizės įgūdžiais bei trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką savo kaltę prisiima iš dalies, savo veiksmus minimizuoja. Be to, stebima, kad nuteistasis naudojo instrumentinę agresiją du kartus nukentėjusiojo asmens atžvilgiu spręsdamas tarpusavio konfliktą. Taip pat, remiantis interviu metu gauta informacija nuteistasis tuometinė situacijoje negebėjo kontroliuoti savo emocijų, prarado savitvardą, nes supyko. Vertinimo metu stebima, kad nuteistasis nėra linkęs detalizuoti ir analizuoti situacijos, tačiau pokalbio metu geba įvardinti veiksnius prisidėjusius prie jo nusikalstamo elgesio t.y. buvimas neblaiviu ir nukentėjusiojo provokacija. Be to, stebima, jog nuteistasis spręsdamas turimas problemas pasirenka netinkamas strategijas, pvz.: spręsdamas konfliktus smurtauja. Kalbėdamas apie ateities tikslus nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę sieks įsidarbinti ir stengs įkurti savo įmonę, tačiau lieka neaišku kokiais būdais nuteistasis viso to sieks. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. Š. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.