Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9144-653/2009 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1. Priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-18 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

2. Nustatyti, kad sūnui priteistą išlaikymą motina R. Š. tvarko uzufrukto teise.

3. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Ieškovė R. Š. 2009-11-19 pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu Neringos m. (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovei raktus nuo šio buto bei uždrausti atsakovui sudaryti bet kokius sandorius, kurie ribotų ieškovės naudojimąsi šiuo butu. Nurodė, kad minėtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris kartu yra dalintinas turtas šioje civilinėje byloje. Nuo tada, kai atsakovas išsikraustė iš namų, minėtą butą jis savavališkai, nepasitaręs su ieškove, nuolat nuomoja. Jokių rašytinių nuomos sutarčių ieškovės žiniomis nėra sudaryta, tačiau jau kelis kartus jai įėjus į butą, ieškovė rado jame svetimus žmones, kuriems, pasak jų, butą išnuomavo atsakovas. Ieškovė dėl to 2007-12-29 kreipėsi į Neringos policijos komisariatą, kad būtų išspręstas ieškovės ir atsakovo ginčas, tačiau 2008-01-02 gavo atsakymą, jog policija nėra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymų ir pasiūlė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, neleidžia ieškovei naudotis minėtu butu, pakeitė šio buto spynas, dėl ko ieškovė negali į jį patekti. Atsakovas tokiu būdu pažeidžia ieškovės teisę į nuosavybę bei nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus naudotis minėtu butu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p., CPK 145 str.).

Atsakovas A. Š. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas 2009-09-18 nutartyje, nagrinėdamas analogišką prašymą, pasisakė, kad santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK, todėl šioje byloje nesprendžiamas ir negali būti sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi. Ieškovė nepasinaudojo savo teise ginčyti šios nutarties apeliacine tvarka. Toje pačioje nutartyje nustatyta, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Savo pareigos ieškovė neįvykdė ir šį kartą. Ieškovės teiginiai yra prieštaringi. Atsakovas netrukdo jai naudotis bendru turtu (CK 4.93 str., 4.95 str., 4.98 str., CPK 383 str., 385 str. 1 d.).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-11-24 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismui pateikė analogišką prašymą. Šis prašymas buvo išspręstas 2009-09-18 priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas pažymėjo, jog naujame prašyme ieškovė papildomai prašė įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei raktus nuo buto, nes atsakovas pakeitė spynas ir dėl to ieškovė negali patekti į butą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė naujų esminių faktinių aplinkybių prašyme nenurodė, konstatavo, jog prašymas atmestinas dėl tų pačių motyvų. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nesprendžiamas ir negali būti sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neapima ginčo dalyko ir dėl to negali būti taikytina. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Teismas nustatė, kad vaiko teisės į gyvenamąjį būstą yra užtikrintos – jis gyvena su ieškove gyvenamajame name Kauno r. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs ginčo pobūdį, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CK 4.93 str., 4.95 str., 4.98 str., CPK 383 str., 385 str. 1 d.).

Ieškovė R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-24 nutartį, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu Neringos m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovei raktus nuo šio buto bei uždrausti atsakovui sudaryti bet kokius sandorius, kurie ribotų ieškovės naudojimąsi šiuo butu. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo dalijamas santuokoje įgytas turtas. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise Neringos mieste priklauso du butai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovui pakeitus abiejų butų spynas, ieškovė neturi galimybės naudotis nei viena iš šių nuosavybių. Atsakovas pažeidžia CK 3.92 str., elgiasi nesąžiningai, neleidžia ieškovei naudotis butu, pakeitė buto spynas, dėl to ieškovė negali į jį pateikti. Tokiu būdu pažeidžiami ieškovės teisė į nuosavybę bei jų nepilnamečio sūnaus teisėti interesai naudotis minėtu butu. Ieškovė, norėdama su sūnumi poilsiauti Lietuvos pajūryje, priversta nuomotis kitą butą, nors bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei Neringos mieste priklauso du butai. Ieškovė pretenduoja į naudojimąsi bent jau viena šių nuosavybių. Kadangi atsakovas neteisėtai apribojo ieškovės galimybę naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl turi būti taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovas A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Santuokos nutraukimo bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė tiek atskirajame skunde, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame pakartotiniame prašyme nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymais, leidžiančiais daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bus pažeisti ieškovės ar vaiko teisėti interesai ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju ieškovė tik nurodė aplinkybę, kad atsakovas neleidžia jai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Neringos m., tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, siekdama pagrįsti, kad jos ar vaiko interesai yra pažeidžiami.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apeliantės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra objektyviai ir teisingai įvertinti argumentai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovo naudai.

Tai, kad apeliantei nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti nutartį, kuri yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., LR CPK 2 str., 95 str., 144 str. –148 str., 177 str., 178 str., 185 str., 320 str., 334 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovė turi pareigą atlyginti 11,10 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. Š. 11,10 Lt (vienuolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.