Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pripažinta kalta pagal BK 163 straipsnį ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. B. 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam N. B., gim. 2004 m. birželio 26 d. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo N. B. pilnametystės nustatyta Pagėgių vaikų globos namų administracija, įstaigos kodas 190989846, adresu Klaipėdos g. 4, Pagėgiai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteista už tai, kad būdama atsakinga už savo mažamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d.), privalėdama tinkamai prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis, tobulėti (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d.), piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis, 2018 m. kovo 26 d. palikdama savo mažamečius vaikus namuose be priežiūros tokį laiką, per kurį namuose kilo gaisras ir žuvo du mažamečiai vaikai. 2018 m. kovo 26 d. apie 13 val. 10 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neužtikrindama savo mažamečiams vaikams D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), saugios aplinkos, t. y. užrakindama mažamečių gyvenamosios vietos – namo, pagal registrų centro duomenis – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir išeidama iš namų palikdama be suaugusių priežiūros du savo mažamečius, dėl savo amžiaus negalinčius savimi pasirūpinti, t. y. bejėgiškos būklės vaikus D. B. ir V. B. kambaryje su besikūrenančia nenustatyto gamintojo krosnele, žinodama, kad krosnelė gaisrinės saugos atžvilgiu netvarkinga, kadangi 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gyvenamojo būsto apžiūros aktu buvo pasirašytinai įspėta dėl netvarkingos ir netinkamai eksploatuojamos krosnelės, nenumatė, kad namuose gali kilti gaisras, nors pagal savo asmenines savybes galėjo bei turėjo tai numatyti, ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos priežasties namo kambaryje Nr. 2 kilus gaisrui, kurio metu du mažamečiai jos vaikai D. B. ir V. B., negalėdami išeiti iš namo, nes namo durys buvo užrakintos, raktas nuo durų buvo pas ją, o visi namuose esantys langai buvo su grotomis, dėl apsinuodijimo anglies monoksidu (smalkėmis), netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu ji dėl neatsargumo atėmė dviejų savo mažamečių, bejėgiškos būklės vaikų D. B. ir V. B. gyvybę.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. B. ir jos gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Renata Oželienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės rūšies ir dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepripažino V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas išsamiai argumentavo aplinkybę, kodėl byloje nenustatė nuoširdaus apeliantės gailėjimosi ir ši išvada yra pagrįsta. Taip pat nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl bausmės rūšies bei dydžio skyrimo. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ne tik nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, bet atsižvelgė ir į V. B. asmenybę. Teismas nuosprendyje nurodė, jog skirdamas bausmę V. B., atsižvelgė į tai, kad kaltinamosios veiksmai po nusikalstamų veikų įvykdymo rodė jos abejingumą sukeltoms pasekmėms. Nurodė, kad V. B. elgesys su savo vaikais sunkiai suvokiamas, kadangi vyriausias sūnus pats ieškojo prieglobsčio nuo girtaujančios ir juo nesirūpinančios motinos vaikų globos namuose, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. pagimdytą dukrą kaltinamoji paliko (duomenys neskelbtini) gimdymo namuose ir niekada ja net nesidomėjo, piktnaudžiaujant tėvų teisėmis neatsargiai atėmė dviejų kitų savo vaikų V. B. ir D. B. gyvybes. Teismas nurodė, kad tai rodo kaltinamosios ypatingą pavojingumą, elementarių motinystės instinktų nebuvimą, kaltinamosios asmenybės degradaciją. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat nurodė, jog pasmerkdama mirčiai du savo vaikus, V. B. sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą ne tik savo artimiesiems, bet ir visuomenei. Nukentėjusysis mažametis N. B. neteko savo artimiausių žmonių – sesers ir brolio, su kuriuo juos siejo ypatingas ryšys, nukentėjusysis S. B. neteko dviejų savo vaikų.

9. Kolegija pažymi, kad nuosprendžiu V. B. nuteista už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikaltimais sukeltos neigiamos pasekmės, o viena iš jų (BK 132 straipsnio 2 dalis) sukėlė negrįžtamas pasekmes (neatsargus gyvybės atėmimas dviem asmenims), o minėtos baudžiamojo įstatymo normos sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 163 straipsnyje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės rūšys, tokios kaip bauda, laisvės apribojimas ar areštas. Tačiau apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 163 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 2 dalyje, teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, mažesnį dydį nei bausmės vidurkis, t. y. 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius, taip pat už nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, mažesnį dydį nei bausmės vidurkis, t. y. 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius. Taigi laikytina, kad nuteistajai paskirtos bausmės yra teisingos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Taip pat teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ši bausmė nėra per griežta, ji paskirta nepažeidus BK 54 straipsnio nuostatų, ir tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis), bus galimybė nuteistąją taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti ją laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo nuteistajai skirti kitą švelnesnę bausmės rūšį už padarytas nusikalstamas veikas ar sumažinti paskirtos bausmės dydį.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistajai atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nepripažino minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šią išvadą išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir motyvuotai išaiškino, kodėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog V. B. nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas darydamas minėtą išvadą, atkreipė dėmesį į tai, jog būtina įvertinti V. B. elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Teismas nustatė, kad V. B. nebuvo linkusi pilnai pripažinti savo kaltės ir visokiais būdais bandė išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu ji neigė palikusi savo vaikus ilgam laiko tarpui, tačiau kaip tik vaikų palikimas be priežiūros ilgą laiko tarpą reikšmingas ir svarbus nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikšmingos bylai aplinkybės buvo patvirtintos ne pačios V. B., o kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolais arba specialistų išvadomis. Teismas nurodė prieštaravimus tarp V. B. parodymų ir specialistų išvadų, liudytojų parodymų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. B. vyriausias sūnus N. B. buvo tiek neprižiūrimas savo motinos, jog vaikas pats pasiprašė būti priimtas į vaikų namus. Be to, iš telefoninių SMS pranešimų intensyvumo ir turinio, teismas nustatė, kad V. B. dažnai besikeičiantys sugyventiniai, svetimi vyrai jai rūpėjo labiau, nei mažamečiai jos vaikai net ir iš karto po jų žūties. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamosios elgesys yra manipuliatyvus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nuteistoji siekia išvengti atsakomybės arba ją maksimaliai sušvelninti savo naudai, realiai neatgailauja, ir tik esant neginčytiniems jos kaltės įrodymams pripažino padariusi nusikaltimą. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nustatė, kad nuteistoji visiškai nesigaili dėl nusikalstamų veikų, kurių pasėkoje atsirado negrįžtamų padarinių, ir tokiu būdu bando tik sušvelninti savo padėtį bei sukelti aplinkinių gailestį vaizduodama save kaip susidariusių aplinkybių auką. Kolegija pažymi, kad taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas pakanka asmens prisipažinimo, o BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra tuomet kai yra dvi nuostatos: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. B. pritaikytas tinkamai, nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino nuteistosios pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji V. B. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi ji gailisi padariusi nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, kadangi apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų paskyręs nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, kodėl ši įstatymo norma netaikoma.

13. Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

14. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis V. B. nebūtų pasiekta bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apylinkės teismas įvertino visumą bylos aplinkybių ir nurodė, kodėl negali būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Apylinkės teismas įvertino tai, kad iki šiol būdama laisvėje kaltinamoji nerodė pozityvių elgesio pasikeitimų (t. y. nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nors ir neturi darbo, nelankė sūnaus esančio vaikų namuose), taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ji laisvėje neturi jokių stiprių teigiamų socialinių ryšių (išskyrus su motina), kuriuos ji pati stengtųsi puoselėti, V. B. darbo neturi, laisvėje pragyveno tik iš vaikams skiriamų pašalpų, vaikais rūpintis pareigos šiuo metu taip pat neturi, poreikio ką nors mokytis irgi nėra nustatyta, šeimos taip pat nėra sukūrusi. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistosios asmenybės ir jos padarytų veikų analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajai aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl jie atmetami. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. B. apeliacinį skundą atmesti.