Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1896-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2A-1896-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
K. Ž., J. Ž.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Jiezno
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1896-264/2013Procesinio sprendimo kategorija: 77.6; 78.2.1; 82.2.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. Ž. ir J. Ž. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Jiezno globos namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. Ž. vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., gim, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; terminuotai – vieneriems metams apriboti tėvo valdžią K. Ž. U. Ž. atžvilgiu; nustatyti D. P. nuolatinę rūpybą, N. P. ir U. Ž. nuolatinę globą; paskirti D. P. nuolatiniu rūpintoju, N. P. ir I. Ž. nuolatiniu globėju Jiezno vaikų globos namus; nustatyti D. P., N. P. ir U. Ž. gyvenamąją vietą Jiezno vaikų globos namuose; priteisti iš J. Ž. išlaikymą D. P., N. P. ir U. Ž. po 200 Lt kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; prileisti iš K. Ž. išlaikymą U. Ž. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti D. P., N. P. ir Ū. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoju Jiezno vaikų globos namus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nedirba, girtauja, nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, nesirūpina vaikais, nesugeba tinkamai tenkinti jų poreikių. Ž. šeima gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute, dušas ir tualetas bendri su kaimynais. Butas apleistas, jame trūksta tvarkos, nesudarytos sąlygos vaikų gyvenimui, poilsiui, pamokų ruošai. Šeimai buvo suteiktos socialinės paslaugos, tačiau tai rezultatų nedavė, atsakovai gyvenimo būdo nepakeitė, jų namuose girtaujama, jie nuo vaikų priežiūros nusišalino, nedirbo, nevykdė įsipareigojimų, nesirūpino vaikų saugumu. 2010 m. sausio 7 d. vaikai liko be tėvų globos, buvo paimti, kadangi J. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę, o K. Ž. buvo sulaikytas, kadangi konflikto metu apliejo sutuoktinę karštu vandeniu. 2010-02-04 vaikai buvo grąžinti mamai, kadangi ji pasveikusi negirtavo, lankė vaikus. Vėliau atsakovė vėl girtavo, neprižiūrėjo vaikų, todėl vaikai vėl buvo paimti.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; neterminuotai apribojo motinos valdžią J. Ž. vaikų D. P., N. P. ir U. Ž. atžvilgiu; terminuotai – vieneriems metams apribojo tėvo valdžią K. Ž. U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatė D. P. nuolatinę rūpybą; nustatė N. P. ir U. Ž. nuolatinę globą; paskyrė D. P. nuolatiniu rūpintoju, N. P. ir I. Ž. nuolatiniu globėju Jiezno vaikų globos namus; nustatė D. P., N. P. ir U. Ž. gyvenamąją vietą Jiezno vaikų globos namuose; priteisė iš J. Ž. išlaikymą D. P., N. P. ir U. Ž. kiekvienam po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš K. Ž. išlaikymą U. Ž. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė D. P., N. P. ir U. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoju Jiezno vaikų globos namus; sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai; priteisė valstybei iš atsakovės J. Ž. 360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens Jiezno globos namų atstovo paaiškinimus 2013-03-05 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, bei nepilnamečių vaikų paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovė J. Ž. pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti vaikus, juos prižiūrėti, jais rūpintis, juos išlaikyti. Iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados, jo atstovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė J. Ž. yra visiškai nusišalinusi nuo savo vaikų priežiūros ir išlaikymo, nesirūpina jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, į tai kad atsakovė nesistengia rūpintis vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, nesudarė ir nesistengia sudaryti jiems saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neužtikrino vaikų teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti vaikams saugioje aplinkoje, ir nėra duomenų, kad jos elgesys galėtų pasikeisti, kadangi socialinės paslaugos šeimai buvo teikiamos ilgą laiką – nuo 2006 m., tačiau atsakovė nepakeitė savo elgesio, o gavusi ieškinį, nereagavo, teismui nepateikė atsiliepimo, nereiškė prieštaravimo ir noro susigrąžinti vaikus, teismas nusprendė apriboti motinos valdžią J. Ž. jos vaikų atžvilgiu neterminuotai.

Šalies argumentai

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė atsakovui K. Ž. tėvo valdžią dukros U. Ž. atžvilgiu apriboti neterminuotai, tačiau vėliau, pastebėjus, jog atsakovas ima keisti savo gyvenimo būdą, domėtis dukra, reikalavimą patikslino ir prašo K. Ž. tėvo valdžią dukros U. Ž. atžvilgiu apriboti laikinai – vieneriems metams. Atsakovas mažiausiai nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rudens buvo nusišalinęs nuo pareigos dukrą U. auklėti, ją tinkamai prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti. Dukra U. su broliu D. ir seserimi N. buvo likę be tėvų globos ir į laikinąją globą 2010-01-07 buvo paimti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis sutuoktinei (atsakovei J. Ž.) sukėlė kūno sužalojimus (nudeginimus), dėl kurių ji buvo paguldyta į ligoninę, o atsakovas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atsakovas šiuo laikotarpiu visiškai nesirūpino dukra, turėjo priklausomybę narkotikams. Tačiau padėtis atsakovo K. Ž. šeimoje yra šiek tiek pasikeitusi. Atsakovas buvo gydomas pagal farmakoterapinę programą, kurią baigė 2011-05-16, nuo to laiko duomenų apie narkotikų vartojimą negauta, atlikus kontrolinį testą 10-čiai narkotinių medžiagų, narkotikų vartojimas nefiksuotas. 2012 m. rugsėjo 10 d. jis išsinuomojo bendrabučio tipo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį nemokamas nuomos mokestis, tačiau mokama už visas buto komunalines paslaugas. 2012 m. rudenį jis pradėjo dažniau lankyti dukrą (maždaug kartą per mėnesį), dažnai jai skambina telefonu, domisi jos sveika, ugdymu, problemomis, bendradarbiauja su specialistais, mergaitei atveža lauktuvių, yra nupirkęs batus, telefoną, mergaitė su juo noriai bendrauja, yra išreiškusi norą gyventi su tėčiu, taip yra užsirašęs keletą kursų, siekiant integruotis į aklųjų bendruomenę, susirasti darbą, ugdyti tėvystės įgūdžius. Teismas pripažino, kad šios permainos yra teigiamos, siekiant susigrąžinti dukrą, tačiau vis dar yra išlikusi reali grėsmė, jog atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti dukra, kadangi atsakovas prieš tai ilgą laiką dukra tinkamai nesirūpino, todėl kyla abejonių dėl jo tėvystės įgūdžių, šiuo metu kategoriškai atsisako tęsti gydimosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms programą, dukrai išlaikymo iki šiol neteikia, gyvena gana skurdžiomis sąlygomis – 1 kambario bendrabučio tipo kambaryje su bendro naudojimo patalpomis (gyvenimo ir buities sąlygos įvertintos kaip patenkinamos), turi didelių sveikatos problemų – jam nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis. Be to, atsakovas retai randamas namuose, todėl socialinių paslaugų teikimas yra apsunkintas, pats bendradarbiauti iniciatyvos nerodo, byloje yra duomenų apie tai, kad jis nesuvokia vaiko emocinių poreikių, skatina vaiką prieštarauti, įtraukia į konfliktus su specialistais, į pastabas nereaguoja. Padaryti išvadai, jog atsakovas pasikeitė tiek, kad galėtų pats tinkamai auginti, auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti dukrą, o ne tik ją aplankyti ir atvežti lauktuvių, būtina sąlyga surinkti ir įvertinti duomenis apie tai, kaip vyks atsakovo bendravimas su dukra U. jo namuose, kaip jaučiasi pati mergaitė, išsiaiškinti, ar K. Ž. tinkamai tenkino vaiko poreikius, užtikrino turiningą dukters laisvalaikį, ar jai, o taip pat, atsakovui yra ne per sunkus toks bendravimas, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos sutrikimus. Teismas sprendė, kad atsakovas nėra abejingas savo dukrai, ją myli ir labai nori dalyvauti jos gyvenime, stengiasi pagal galimybes daryti pokyčius savo gyvenime tam, kad galėtų pats auginti dukrą - tai leidžia teismui daryti išvadą, jog, nors situacija šiai dienai dar nėra pasikeitusi tiek, kad atsakovas galėtų pats auginti dukrą, tačiau situacija artimoje ateityje gali pasikeisti, todėl, vaiko interesais, atsakovui K. Ž. taikė laikiną tėvo valdžios apribojimas jo dukters U. atžvilgiu. Teismas, apribojęs atsakovams tėvų valdžią, jų vaikų atžvilgiu nustatė nuolatinę rūpybą ir globą, rūpintoju ir globėju paskyrė Jiezno vaikų globos namus, taip pat priteisė iš atsakovų išlaikymą vaikams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas K. Ž. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 28-30) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria terminuotai - vieneriems metams apribota tėvo valdžia K. Ž. dukros U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį reikalavimų dalyje: 1) atsakovui K. Ž. terminuotai - vieneriems metams apriboti tėvo valdžią dukros U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti U. Ž. gyvenamąją vietą Jiezno vaikų globos namuose, Sodo g. 13, Jiezne, Prienų rajone; 3) priteisti iš K. Ž. išlaikymą dukrai U. Ž. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atmesti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir nenustatė tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Apeliantas savo iniciatyva 2011-05-16 baigė farmakoterapinę programą ir nuo to laiko duomenų apie narkotikų vartojimą negauta, o atlikus kontrolinį testą 10-čiai narkotinių medžiagų, narkotikų vartojimas nefiksuotas, t. y. atsakovas jau dveji metai kaip išsigydė nuo žalingos priklausomybės. 2012-09-10 jis išsinuomojo bendrabučio tipo kambarį, 2012 m. rudenį pradėjo dažniau lankyti dukrą, dažnai jai skambina telefonu, domisi jos sveikata, ugdymu, problemomis, bendradarbiauja su specialistais, mergaitei atveža lauktuvių, yra nupirkęs batus, telefoną, dukra su juo noriai bendrauja, yra išreiškusi norą gyventi su tėčiu, taip pat yra užsirašęs į keletą kursų, siekiant integruotis į aklųjų bendruomenę, susirasti darbą, ugdyti tėvystės įgūdžius. Šie duomenys rodo, kad K. Ž. ir be laikino tėvų valdžios apribojimo teismo sprendimu yra pakeitęs savo elgesį ir gyvenimo būdą. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria terminuotai - vieneriems metams apribota tėvo valdžia apeliantui, jau nebeatlieka prevencinei priemonei keliamų tikslų, o veikia priešingai - tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, o tuo pačiu pažeisti tėvo teisėtus lūkesčius jau dabar auginti savo dukrą.

2. Teismo sprendimas prieštarauja CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį atlikdami savo pareigas, tėvai turi pirmumo teisę. Byloje nėra duomenų, kad K. Ž. šiuo metu negali rūpintis dukra U. Ar atkritimo tikimybė narkotinėms medžiagoms yra labai didelė, turėtų spręsti tokių ligų specialistai. Nesuprantama, kodėl teismas nevertino 2013-04-16 VšĮ Kauno centro poliklinikos pateiktų duomenų, jog apeliantas neturi kontraindikacijų globoti vaiką ir jog ši įstaiga 2013-05-08 nurodė, kad jis gali globoti vaiką. Atsakovas yra brandaus amžiaus, protingas, savo noru išsigydęs nuo priklausomybės narkotikams, pakeitęs savo elgesį ir gyvenimo būdą žmogus ir negali būti visiškai praradęs tėvystės įgūdžių, įgytų iki kelerių jo krizinio gyvenimo metų. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad K. Ž. nesirūpino savo dukra ar būtų kokiu nors būdu kenkęs jos interesams. Jau nuo 2008 m. apeliantas vedžiojo dukrą pas stomatologą, net gydydamasis ir gulėdamas ligoninėse be pertraukų nuo 2010-09-01 iki 2011-11-01 ir nuo 2012-04-26 iki 2012-08-26 rūpinosi ne tik U., bet ir J. Ž. vaikais. U. Ž. laikinoji globa buvo nustatyta kai apeliantas gulėjo ligoninėje, jis lankė dukrą pas globėją.

3. Deklaratyvūs ir bylos duomenims prieštaraujantys teismo argumentai dėl tėvo valdžios apribojimo metams susilpnėsiančio atsakovo ir dukros emocinio ryšio. Vien tai, kad dukra atsidūrė laikinojoje globoje dėl to, kad atsakovas prieš tai nesirūpino dukra, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo metu emocinis ryšys tarp tėvo ir dukros yra susilpnėjęs. Priešingai - teismas konstatuoja, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. (t.y. jau 9 mėnesius) dukra su juo noriai bendrauja, yra išreiškusi norą gyventi su tėčiu. Apelianto emociniai ryšiai tiek su U. tiek su J. Ž. vaikais yra pakankamai stiprūs, nes jis jais rūpinosi pastoviai, o J. Ž. nesirūpino nei vienu iš savo vaikų.

Atsiliepimas

Ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 37-40) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai taikė materialines teisės normas dėl tėvo valdžios K. Ž. terminuoto apribojimo, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, teisingai vertino bylos įrodymus, iš kurių matyti, kad apeliantas nesirūpina savo nepilnamete dukra U. praktiškai nuo 2010-01-05. U. Ž. kartu su broliu ir seserimi 2010-01-05 buvo paimti iš šeimos, kadangi vaikams likti namuose buvo nesaugu, jų motinai patekus į ligoninę dėl apelianto J. Ž. sukelto kūno sužalojimo. Pats apeliantas buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Likusiai be tėvų globos U. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau apeliantas nesistengė dukters susigrąžinti iš laikinosios globos, nedėjo pastangų ja rūpintis pats. Net 2012-06-28 patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-11477-887/2012 dėl santuokos su atsakove J. Ž. nutraukimo jis prašė teismo nustatyti dukters U. Ž. gyvenamąją vietą ne su juo, o su laikinąja globėja I. S., kuri globojo mergaitę tuo metu, iš jo priteisiant vaikui išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2012-08-09 vykusioje globos plano peržiūroje, sprendžiant mažametės U. Ž. globėjo keitimo klausimą, apeliantas sutiko, kad mergaitė būtų apgyvendinta Jiezno vaikų globos namuose, motyvuodamas tuo, jog vaiku negali pasirūpinti, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Šioje peržiūroje taip pat buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl U. Ž. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Dėl šio sprendimo apeliantas prieštaravimų nepareiškė, įstatymo nustatyta tvarka jo neskundė. Tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo apeliantas 2012 m. rudenį išsinuomojo butą, pradėjo dažniau bendrauti su dukra globos namuose ir telefonu, kreipėsi į Kauno miesto VTAS dėl leidimo U. Ž. pas jį svečiuotis. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, lankyti projektą „Socialinės atskirties grupių integracija į darbo rinką“, Kauno miesto VTAS patikslino ieškinio reikalavimą - terminuotai, t. y. vieneriems metams, apriboti tėvo valdžią K. Ž. jo dukters U. Ž. atžvilgiu. Nuo teigiamų jo gyvenimo pokyčių praėjo labai trumpas laiko tarpas. Nors apeliantas su tuo nesutinka, tačiau išlieka rizika dėl jo narkotikų vartojimo. Jis nemotyvuotas pokyčiams sprendžiant priklausomybės nuo narkotikų problemą, atsisako lankyti anoniminių narkomanų grupę. Apeliantas išlaikymo dukrai neteikia. Kauno miesto VTAS 2013-05-13 yra leidęs nepilnametei U. Ž. trumpam laikui svečiuotis pas K. Ž., globėjui Jiezno vaikų globos namams stebint kaip jaučiasi mergaitė, grįžusi iš tėvo namų, ar apeliantas tinkamai tenkino vaiko poreikius, užtikrino turiningą vaiko laisvalaikį, tačiau ieškovas nėra gavęs duomenų apie tai, kad mergaitė būtų paimta svečiuotis. Vaikų gerovės centro „Pastogė" darbuotojai, teikiantys apeliantui socialines paslaugas yra užfiksavę, kad patekti į K. Ž. nuomojamą butą be išankstinio susitarimo nėra galimybės, kas apsunkina socialinių paslaugų teikimą. Socialinių darbuotojų fiksavimu apelianto gyvenamoji aplinka yra skurdi, jis nuomojasi vieno kambario butą su bendrais patogumais. Bute nėra ugdymo priemonių, knygų, žaislų ir kt. daiktų, kurie yra reikalingi vaikui tinkamai vystytis. Apeliantas nedirba, turi didelių sveikatos problemų, jam iki 2013-11-16 nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis, yra nustatyta slauga, mokamos neįgalumo ir slaugos pašalpos. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas abejoja apelianto galimybėmis sukurti dukrai saugią, geriausiai vaiko interesus atitinkančią aplinką, užtikrinti U. Ž. tinkamą sveikatos priežiūrą, kadangi mergaitei yra nustatyti sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini), kurie reikalauja papildomos priežiūros ir išlaidų. Nors apeliantas prie skundo pateikė pažymėjimą apie dalyvavimą Vaikų gerovės centre „Pastogė“ Tėvystės įgūdžių grupėje, tačiau vaiko interesus suvokia nepakankamai. Buvo pastebėta, kad siekdamas sau palankaus Kauno apylinkės teismo sprendimo, apeliantas traumavo dukrą psichologiškai, skatino ją prieštarauti, išreikšti nuomonę, kad ji nenori gyventi Jiezno vaikų globos namuose, dėl ko mergaitė teigė, jog pabėgs iš globos institucijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju skundžiama sprendimo dalis, kuria atsakovui (tėvui) vieneriems metams apribota tėvo valdžia jo dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, dėl kitos sprendimo dalies nepasisako.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis yra pajėgus rūpintis vaiku, yra išsigydęs nuo žalingos priklausomybės ir daugiau kaip dveji metai nevartoja narkotikų, 2012-09-10 išsinuomojo bendrabučio tipo kambarį, nuo 2012 m. rudens maždaug kartą per mėnesį lanko dukrą, veža jai lauktuvių, nupirkęs batus, telefoną dažnai jai skambina, domisi jos sveikata, ugdymu, bendradarbiauja su specialistais, siekia susirasti darbą bei ugdyti tėvystės įgūdžius, dukra nori su juo gyventi, todėl teismas nepagrįstai laikinai apribojo jo valdžią dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų. Tai, kad apeliantas turi savo subjektyvų tėvo elgesio ir jo pasikeitimo perspektyvų vertinimą, nereiškia, kad dėl savo netinkamo elgesio bei dukters nepriežiūros jis nėra kaltas ir dėl ko jam laikinai apribota tėvo valdžia.

Bylos duomenimis atsakovo šeima dėl alkoholio vartojimo bei vaikų netinkamos priežiūros nuo 2006 m. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Dėl abiejų atsakovų (tėvų) netinkamo elgesio ir vaiko nepriežiūros jų dukra U. Ž. buvo paimta iš šeimos, gyveno vaikų gerovės centre „Pastogė“, jai nustatyta laikina globa, po 2010-01-05 įvykio, kurio metu atsakovas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vaikų akivaizdoje sužalojo atsakovę (sutuoktinę) J. Ž., apgyvendinta vaikų gerovės centre „Pastogė“, vėliau pas globėją I. S., Jiezno vaikų globos namuose. Pirmosios instancijos teismo konstatuota bei medicininės pažymos patvirtina, kad apeliantui diagnozuotas priklausomybės sindromas, todėl išlieka rizika dėl narkotinių medžiagų vartojimo (2 t. b. l. 156-157). Iš byloje esančių duomenų (2013-03-26 vaiko globos priežiūros akto, Vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštų ir kt. duomenų, kuriuose užfiksuota, kad tėvas nesuvokia vaiko emocinių poreikių, kadangi traumuoja vaiką psichologiškai, neteikia išlaikymo (2 t. b. l. 168-171, 172) matyti, kad atsakovas dukters neaugino ir ja nesirūpino daugiau kaip du metus, neturi socialinių įgūdžių, iki 2012 m. rudens atsakovas nesiekė susigrąžinti dukters, mažai ja domėjosi. Taigi tėvo valdžios apribojimo pagrindas yra tas, kad apeliantas ilgą laiką nesirūpino savo vaiku. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas (tėvas) nėra pasirengęs susigrąžinti dukrą į namus, iš dalies pradėjo rūpintis dukterimi, ją lankyti po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu pakeitė savo elgesį ir siekia susigrąžinti vaiką. Taigi vaikas šiuo metu auga priežiūroje ir ryšis su tėvu nėra nutrūkęs, todėl nesant kitų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą – tėvui turi būti sudarytas pakankamas laiko tarpas pasitaisyti ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo.

Apelianto teiginiai, kad jis tinkamai rūpinosi dukra, nėra pakenkęs jos interesams nepagrįsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl atsakovų netinkamo gyvenimo būdo šeimoje, tėvų psichinės būklės, vaiko patiriamos psichinės, fizinės sveikatos problemos, emociniai sutrikimai ar pan.

Apelianto samprotavimai, kad terminuotas tėvo valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Priešingai, iš byloje esančių vaiko globos priežiūros aktų, pranešimų, vaiko apklausos turinio matyti, kad U. Ž. patinka globos namuose, kur kartu gyvena kiti jos brolis ir sesuo, su jais šilti tarpusavio santykiai, vaiko savijauta nustačius laikiną globą (2010-2013 m. laikotarpiu) pamažu gerėjo, apeliantas turi galimybę ją lankyti globos įstaigoje, trumpam laikui pasiimti vaiką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra pajėgus tinkamai bei visapusiškai rūpintis dukra, sudaryti jai normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas laikinai apriboti atsakovo valdžią jo dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas dukrą myli, su ja bendrauja ir ją lanko globos namuose, nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos, sudarančios pagrindą laikinai apriboti jo kaip tėvo valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovo ir jo dukros ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi atsakovui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo dukra (CK 3.181 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į atsakovo ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, į tėvo norą, jog vaikas augtų šeimoje, į tai, kad atsakovo ir jo dukters ryšys nėra nutrūkęs, jie nuolat susitinka ir bendrauja, todėl pagrįstai taikė laikiną tėvo valdžios apribojimo būdą - vieneriems metams, suteikdamas pakankamą laiko tarpą atsakovui pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdą ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Tai, kad teismo sprendime nebuvo atskirai aptartos 2013-04-16 ir 2013-05-08 VšĮ Kauno centro poliklinikos pažymos, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, patenkindamas ieškinio reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovo atžvilgiu, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, dėl to apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, netenkinus apelianto reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Todėl šie apeliacinio skundo reikalavimai atmestini.

Atmetus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė