Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), advokato V. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam A. G. (buvusi pavardė A. P.) atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. birželio 20 d., pabaiga – 2027 m. liepos 1 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (1/2 bausmės) - 2025 m. gegužės 31 d.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką iš didelės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (pirminis vertinimas 2024-07-25) sumažėjo iki vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos (2025-04-01 ir 2025- 05-13 vertinimai). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog rizikos sumažėjimas nustatytas nuteistajam pateikus pažymą apie galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, taip pat pažymą apie jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, lėšų tvarkymo srityje, kadangi asmuo dirba, gauna pajamas, nedidele suma, tačiau savanoriškai dengia turimą skolą. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nustatyta akivaizdi pažanga nuteistojo elgesyje. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistasis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2023 m. liepos mėn. kviestas suicidinio elgesio rizikos įvertinimui, atvykus į įstaigą, nuteistasis žodžiu bei raštu supažindintas su psichologinės intervencijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime; nuteistasis lankė kas savaitines psichologo konsultacijas pagal resocializacijos plano IV dalį nuo 2024-10-07 iki 2024-12-16, nepraleido nė vieno užsiėmimo, buvo motyvuotas bendrauti su psichologu; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: kalėdinėje vakaronėje, susipažinimo veikloje, savivertės įsivertinimo veikloje, paskaitoje apie Japonijos kultūrą, lipdymo veikloje; nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, vieną kartą į savaitę (atsižvelgiant į darbuotojos nedarbo laiką bei jų darbą) lankydavo savęs pažinimo užsiėmimus pas RS specialiste (užimtumui), sprendžia savistabos užduotis, gilinasi į problemas, jų sprendimo būdus bei savo emocijas, pasitelkdamas tapybą ir asmenybės testus. Nuo 2025-11-21 A. G. bausmės atlikimui perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus). Šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį A. G. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamumo riziką: dinaminiai veiksniai –neįgijo profesinės kvalifikacijos, maža darbo patirtis; nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant finansinės naudos; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; savo veiksmus vertindamas stokoja savikritiškumo; smurtinis elgesys artimųjų atžvilgiu, apsvaigus nuo alkoholio; impulsyvumas, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Taip pat nustatyti du apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu; teigiama nuostata į žalos atlyginimą, savanoriškai moka skolas antstoliams. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai būtų pašalinti arba reikšmingai sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, lygtinai paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai jį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius ir A. G. asmens bylos duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu nėra pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. G. bausmės atlikimo metu ne visuomet paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. A. G. laisvės atėmimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka (atsisakė eiti į jam paskirtą būrį), paskutinį kartą – 2023-12-14, bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris šiuo metu, įvertinus socialinio tyrimo išvadą bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nėra pakankamas priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Pažymėtina, jog nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) ir apysunkio nusikaltimo padarymą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tačiau šis teistumas jam nėra vienintelis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką A. G. įvykdė jau būdamas teistas 4 kartus, turėjo neišnykusį teistumą, o 2021 m. taip pat buvo nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog tai yra šeštas A. G. teistumas. Be kita ko, pastarasis jau net trečią kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. pastarajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas, kurie buvo panaikinti, kas iš esmės patvirtina, jog vis tik ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir pastarasis toliau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Be to, A. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 2 d. įvykdė bendrininkų grupėje bei abi nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu. Teismo vertinimu, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, siekiant finansinės naudos sau, kas šiuo atveju yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Teismo vertinimu šie duomenys neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Be kita ko, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (2023 m. liepos mėn.) nuteistasis nesutiko su jam paskirta bausme, tvirtino, jog „čia yra už nieką“, kas šiuo atveju rodo, kad nuteistasis savo netinkamo elgesio iš esmės nevertino kritiškai.

Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Teismas pastebi, jog nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, buvo įvertinti nuosprendžiu skiriant bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma įvertinti, neatsižvelgus į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo matyti, jog A. G. šiuo metu dar turi apie 10154,96 Eur įsiskolinimų, savanoriškai atlygino 77 Eur. Skunde nurodoma, jog nuteistasis pagal išgales stengiasi atlyginti priteistas pinigines sumas, (duomenys neskelbtini) kalėjime jo atlyginimas tesiekė 214 Eur, tačiau nuteistasis be privalomai pagal vykdomuosius dokumentus atskaitomų kiekvieną mėnesį 23 Eur, savanoriškai papildomai mokėjo 15 – 20 Eur kiekvieną mėnesį. Taip pat nurodo, jog šiuo metu A. G. atlyginimas didesnis, todėl jis turės galimybę pervesti antstoliui didesnes pinigines lėšas. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka nemaži, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos finansinės prievolės nuteistąjį laisvėje galėtų paskatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, kas stipriai apsunkintų ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, jog ir pats nuteistasis neslepia, jog būdamas laisvėje gyvendavo iš nelegalių pajamų, nes prioritetą teikė nelegaliam darbui ar nusikaltimų darymui. Ir nors su skundu teismui pateikti duomenys patvirtina, jog A. G. šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau teismas pastebi, jog pastarasis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik nuo 2025 m. gruodžio 4 d., t. y. labai trumpą laiko tarpą, kas šiuo atveju vis dar leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo finansiniu stabilumu būnant nestruktūruotoje aplinkoje. Juolab, jog pastarasis laisvėje turėjo mažą darbo patirtį.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, likusioji A. G. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 1 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės dalis nėra lemiamas veiksnys, turintis tiesioginės įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Be kita ko, pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, t. y. atviro tipo bausmės atlikimo vietą, perkeltas tik 2025 m. lapkričio 21 d., ir nors pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog, nuteistojo rizika mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius yra sumažėjusi, tačiau teismo vertinimu vis tik nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos priemonėse, bei tęsti Komisijos nutarime nurodytų rekomendacijų vykdymą, siekiant dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, toliau atliekant bausmę mažiau struktūruotoje aplinkoje.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog A. G. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis A. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo A. G. advokato V. Ž. pateikto skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. G. advokato V. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.