- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-11754-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04844-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š. šešių mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po P. Š. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė K. Š. Iki jos mirties – (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos K. Š. sutuoktinis P. Š. K. Š. turėjo vienintelį sūnų (pareiškėjos tėvą) A. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini), P. Š. vaikų neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad K. Š. (duomenys neskelbtini) parašė testamentą, kuriame nurodė savo butą paliekanti pareiškėjai E. S. (vaikaitei). Po K. Š. mirties, E. S. pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad butas, kurį testamentu paliko pareiškėjos močiutė, buvo įgytas santuokos su P. Š. metu, todėl viso buto pareiškėja paveldėti negali, nes po P. Š. mirties K. Š. nebuvo priėmusi palikimo – dalies buto. Pareiškėja nurodo, kad K. Š. ir P. Š. santuokos metu įgytas turtas yra: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai ir pan..
3. Pareiškime nurodyta, kad palikėjas P. Š. testamento nebuvo sudaręs, tačiau K. Š. būdama velionio sutuoktinė ir įpėdinė pagal įstatymą, po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek iki savo mirties, K. Š. gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), neišskirdama sutuoktinio dalies, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su įvairiomis tarnybomis. Šiame bute nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties K. Š. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. K. Š. naudojosi ir bute likusiais sutuoktinio daiktais – baldais, buities prietaisais, knygomis ir pan.. Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėti, o (duomenys neskelbtini) ji mirė, jos įpėdinė – pareiškėja – kreipėsi pareiškimu į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. Š. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Taip pat nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. Š. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VMI neprieštaraus pareiškėjos E. S. pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad K. Š. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo sūnų A. R. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 8). Pareiškėja E. S. yra A. R. dukra (el. b. l. 27) ir K. Š. vaikaitė. K. Š. buvo susituokusi su P. Š. (gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 9), duomenų apie jo vaikus nėra (el. b. l. 9).
7. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas K. Š. vardu (el. b. l. 14) Remiantis P. Š. mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl minėtas butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė K. Š. ir P. Š. nuosavybė.
8. Nagrinėjamu atveju po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai, kadangi K. Š. testamentu visą savo turtą buvo palikusi pareiškėjai (el. b. l. 17). Tuo tarpu pareiškėjai kreipiantis į notarą dėl savo močiutės turto paveldėjimo, paaiškėjo, jog K. Š. po savo sutuoktinio P. Š. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, todėl jos vaikaitė E. S. dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėti negali.
9. Remiantis pareiškėjos E. S. rašytiniais paaiškinimais, jos močiutė K. Š. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek iki savo mirties (duomenys neskelbtini), gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis su įvairiomis tarnybomis (mokėjimo kvitai neišlikę). K. Š. naudojosi ir bute likusiais sutuoktinio daiktais, buities prietaisais, baldais, knygomis. Be to, bylos duomenimis, minėtame bute nuo (duomenys neskelbtini) iki jos mirties buvo deklaruota K. Š. gyvenamoji vieta (el. b. l. 16).
10. Byloje nustatyta, kad P. Š. (pareiškėjos močiutės sutuoktinis) mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad K. Š. po vyro P. Š. mirties nuo (duomenys neskelbtini) priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, nagrinėtinas, vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
11. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
12. Byloje nustatyta, kad palikėjo P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų nėra (el. b. l. 18), be to, nėra duomenų apie galimą palikėjo P. Š. palikimo perėjimą valstybei (el. b. l. 11-13, 17-21). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos močiutė K. Š. po savo sutuoktinio P. Š. mirties, iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi, būdama bendraturte paveldėta buto dalimi naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po P. Š. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, K. Š. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusio vyro P. Š. palikimą, nes perėmė visus palikėjo turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdama gyventi tame pačiame bute. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą K. Š. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipiant į vietos notarą.
13. 1964 m. CK redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą po vyro mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog K. Š. po sutuoktinio P. Š. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjęs faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.