Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ieškovės UAB „Deluxe baldai“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovei J. A., jos atstovui, advokatui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deluxe baldai“ ieškinį atsakovei J. A. dėl žalos atlyginimo ir bendrovės dokumentų grąžinimo ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovei UAB „Deluxe baldai“ dėl skolos priteisimo ir reikalavimų įskaitymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deluxe baldai“ ieškinį atsakovei J. A. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, priėmė nutartį, kuria 2016 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl UAB „Deluxe baldai“ įstatų, kasos knygos, socialinio draudimo pažymėjimo, žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės tuometinis gamybos vadovas E. R. su ieškovės Swedbank banko kortele atliko eilę bankinių operacijų, tačiau visos jos buhalteriškai buvo priskirtos J. A.. Šią aplinkybę E. R. nurodė ir 2017-01-25 posėdžio metu, tačiau ir be E. R. paaiškinimų tai matosi iš kitų bylos duomenų. Perskaičiavus E. R. ir J. A. avansines apyskaitas taip, kad visos E. R. bankinės operacijos būtų priskirtos jam, o ne J. A., gaunasi, kad E. R. yra įmonei skolingas 37 924,98 Lt (10983,83 Eur), o UAB „Deluxe baldai“ skolinga J. A. 39 200 Lt (11353,10 Eur). UAB „Deluxe baldai“ turėjo dvi Swedbank banko korteles: kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi J. A., o kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi E. R.. 2014-10-24 ieškovė pateikė teismui J. A. ir E. R., kaip atskaitingų asmenų, avansines apyskaitas. Avansinės apyskaitos sudaromos kiekvieną mėnesį ir jose matosi atskaitingo asmens per mėnesį gautos pajamos bei patirtos išlaidos. Suvedus pajamas ir išlaidas nustatoma ar atskaitingas darbuotojas lieka skolingas įmonei, ar įmonė skolingajam, arba pajamos ir išlaidos sutampa. Atsakovė išanalizavo ieškovės į bylą pateiktas E. R. ir J. A. avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir padarė suvestinę. Iš sudarytos suvestinės matyti, kad J. A. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš įmonės kasos į jos avansinę apyskaitą buvo priskirta kaip gauta viso 317 745,39 Lt, jai taip pat priskirti ir iš Swedbank banko išimti grynieji pinigai 39 200 Lt. Taigi, pagal avansinę apyskaitą J. A. viso buvo priskirta 356 945,39 Lt (317 745,39 + 39 200) pajamų suma. Iš suvestinės taip pat matyti, kad J. A. išleido grynaisiais pinigais atsiskaitymams su tiekėjais 232 495,39 Lt, taip pat avansinėje apyskaitoje prie jos išlaidų priskirti įnešimai į banko sąskaitą grynaisiais pinigais, viso 124 450 Lt Taigi, pagal pateiktas avansines apyskaitas J. A. viso priskirta išlaidų 356 945,39 Lt (232 495,39 + 124 450).

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta I. K. patvirtino savo ir anksčiau duotus parodymus, kad nuo įmonės įsteigimo dirba UAB „Deluxe baldai“ buhaltere. Paaiškino, kad kiek įmonė turėjo bankiniu kortelių nežino, bankines operacijas atsakovei ar E. R. priskirdavo pagal atsakovės nurodymą, kadangi iš banko išrašo nesimato, kas naudojosi kortele. Mėnesio pabaigoje iš sistemos ištraukdavo avansinę apyskaitą ir duodavo pasirašyti tam asmeniui, kuris atlikdavo kokias nors operacijas su pinigais, tada tas asmuo pasitikrina ir, jei viskas gerai, pasirašo. Faktas, kas realiai atliko operaciją, nesvarbus, jei asmuo sutinka jį prisiimti sau. Kasos knygos duomenis suvesdavo ji, I. K., atsakovė pasirašydavo, kai ateidavo, nes jos, I. K., ir atsakovės darbo vietos nesutampa, kaip periodiškai atsakovė ateidavo pasirašyti, nepamena. Atsakovė segtuvų su finansiniais dokumentais neimdavo ir pagal juos kasos knygos duomenų netikrindavo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kad nuo UAB „Deluxe baldai“ įkūrimo eina gamybos vadovo pareigas, nuo 2014 m. vasario mėn. eina ir direktoriaus pareigas. Paaiškino, kad kai reikėdavo įnešti ar išimti pinigus buvo duodama banko kortelė, per mėnesį kelis kartus. Kai savo vardu atlikdavo kokias nors operacijas, buvo sudaroma avansinė apyskaita, kurią netikrinęs nuolat pasirašydavo. Be to, kai vairuotojai parveždavo antrą dalį pinigų už baldus, už tuos pinigus pirkdavo medžiagas, arba įnešdavo į įmonės sąskaitą. Kokios sumos cirkuliuodavo neskaičiavo, rašydavosi sau į užrašus, kiek gaudavo pinigų, kiek išleisdavo medžiagoms. Atsakovei atiduodavo sąskaitas už medžiagas, pinigų priėmimo kvitus, nebūdavo trūkumų. Per mėnesį medžiagoms pirki vidutiniškai išleisdavo apie 30.000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Deluxe baldai“ įsteigta 2011-05-26, įmonės steigėja ir vienintele akcininke buvo atsakovė J. A., kuri pagal neterminuotą 2011-06-06 darbo sutartį Nr. 01 taip pat ėjo įmonės direktorės pareigas. Atsakovė įmonėje taip pat ėjo kasininkės pareigas. 2013-12-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė 100 proc. UAB „Deluxe baldai“ akcijų pardavė M. M.. 2014-01-07 atsakovė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 5 d., atsistatydino iš užimamų direktorės pareigų. 2014-01-07 vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš UAB „Deluxe baldai“ direktorės pareigų, įmonės direktoriumi paskirtas M. M.. 2014-01-07 vienintelio akcininko sprendimu buvo sudaryta keturių asmenų – vienintelio akcininko M. M., gamybos vadovo E. R., vyr. buhalterės I. K., gamybos vadybininkės T. F. – komisija, kuri atliktų buhalterinės kasos knygos ir kasoje esančių grynųjų pinigų reviziją. 2014-01-07 Kasos ir buhalterinės kasos knygos revizijos aktu nustatyta, kad 2014-01-07 apie 12 val. pagal buhalterinės kasos knygą – lapas Nr. 31 kasoje yra 75153,67 Lt grynųjų pinigų, kurių atsakovė neperdavė.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07 ieškovės valdymo organai nebuvo pakeisti ir atsakovė iki jos atleidimo dienos faktiškai ėjo direktorės pareigas ir duomenų, kad ji būtų paskyrusi kitą asmenį įmonės kasininku byloje taip pat nėra. Šią aplinkybė patvirtinta ir pačios atsakovės paaiškinimai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kurie yra išdėstyti įsiteisėjusiame 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė įmonės akcijas 2013-12-13 sutartimi pardavė pagal ieškovės 2013-11-30 sudarytą įmonės balansą. Šioje finansinėje atskaitomybėje nurodyta, jog įmonė turi 38 537 Lt grynųjų pinigų. Už šios datos finansinės atskaitomybės sudarymą buvo atsakinga atsakovė. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad po akcijų pardavimo 2013-12-31 grynųjų pinigų likutis bendrovėje išaugo iki 64 923, 57 Lt, o 2014-01-02 ir 2014-01-06 ieškovė dar gavo 10 230 Lt pajamų ir grynųjų pinigų likutis 2014-01-06 buvo 75 153, 67 Lt.

Ginčo byloje dėl to, kad atsakovė pasirašė bendrovės kasos knygą, ir dėl to, jog būtent atsakovė būdama įmonės vadove, buvo ir įmonės kasininke byloje nekilo.

Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2005-10-05 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-353/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti buhalterinės kasos knygos duomenimis, rašytiniais paaiškinimais, liudytojos I. K. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais - kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, avanso apyskaitomis.

Tuo tarpu, atsakovės pozicija ir priešieškinys iš esmės yra grindžiami pačios atsakovės, jos atstovo paaiškinimais, jų sudarytais skaičiavimais. Nei viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu, tokią galimybę aptarus, prašymo teismui skirti byloje buhalterinę ekspertizę nepateikė.

Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Materialiniai atsakomybei pagal darbo teisės normas kilti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.).

Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sąlygų, išvardintų DK 246 straipsnyje, atsiranda taip pat pagal sąlygas, kurios nustatytos ABĮ 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Taigi, pirmiausia, būtina darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji paskutinę savo darbo dieną bendrovėje neperdavė įmonės kasoje buvusių grynųjų pinigų. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 punktą jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam ūkio subjekto vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-07 UAB „Deluxe baldai“ vienintelio akcininko sprendimu buvo sudaryta keturių asmenų – vienintelio akcininko M. M., gamybos vadovo E. R., vyr. buhalterės I. K., gamybos vadybininkės T. F. – komisija, kuri atliktų buhalterinės kasos knygos ir kasoje esančių grynųjų pinigų reviziją. 2014-01-07 Kasos ir buhalterinės kasos knygos revizijos aktu nustatyta, kad 2014-01-07 apie 12 val. pagal buhalterinės kasos knygą – lapas Nr. 31 kasoje yra 75153,67 Lt grynųjų pinigų, kurių atsakovė neperdavė.

Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi (ginčui aktuali akto redakcija) bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 punktas); metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 punktas); bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (6 punktas); kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (11 punktas). UAB „Deluxe baldai“ direktoriaus pareiginiuose nuostatuose Nr. 1, su kuriais atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, nustatyta, kad direktorius turi pareigą kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles (2.8. punktas), bendrovės vardu pasirašyti sandorius, bankinius bei finansinius dokumentus, pavedimus (2.15. punktas). Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakovė, būdama įmonės vadovė, atsakė už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Vykdydama kasininko funkcijas atsakovė taip pat atsakė už grynųjų pinigų priėmimą į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimą iš jos, buvo materialiai atsakinga už visų jos priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas). Taigi, nuo priėmimo į darbą direktorės pareigoms užimti dienos iki atleidimo iš darbo dienos (2014-01-07) atsakovė buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, ir kt. Pažymėtina, jog keičiantis įmonės direktoriui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo direktoriaus pareigas. Priešinga situacija prieštarautų elementariai logikai: asmuo, kuris nėra įmonės vadovas, negali paruošti dokumentų bei turto perdavimui, nes valdingų įgaliojimų įmonėje jis tuo metu dar neturi; kita vertus, jis negali perimti (pririmti savo atsakomybėn) to, kas jam nėra perduodama.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 (ginčui aktuali akto redakcija) buvo patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, reglamentuojančios ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją (Taisyklių 1 punktas). Remiantis Taisyklių 5 punktu, visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Remiantis Taisyklių 9 punktu, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Taigi, turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo (nagrinėjamu atveju - atsakovė J. A.). Šiuo atveju atsakovė 2014-01-07 parašė atsistatydinimo iš užimamų pareigų pareiškimą, pagal bylos duomenis inventorizacijos atlikimo pati neorganizavo, nors, minėta pagal Taisyklių 9 punktą, buvo tas asmuo, kuris buvo atsakingas už šio veiksmo atlikimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad „norėjo kuo greičiau viską baigti“. Neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės turto perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, koks turtas realiai turėjo būti perduotas, ir koks buvo perduotas, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto perdavimą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad visą balanse apskaitytą turtą, lėšas bei dokumentus perdavė naujai paskirtam įmonės vadovui M. M., taip pat, kad, kaip teigiama, kasoje jokių grynųjų pinigų nebuvo, tenka turėjusiai organizuoti perdavimą atsakovei.

Kaip ir minėta, jokių naujų rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovės apskaitos dokumentais patvirtintas faktines aplinkybes atsakovė nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, jog vadovauti gamybinei įmonei jau trūko patirties ir žinių, ji pasitikėjo gamybos vadovu ir buhaltere, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigų tenkančių jai kaip bendrovės vadovei, kasininkei, kurios yra imperatyviai įtvirtintos įstatymu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų, jog ieškovės akcijų pirkimo - pardavimo sandoris būtų buvęs nuginčytas kaip sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar kitų sandorio nuginčijimo pagrindų, be to, į tai, kad atsakovė, jau po bendrovės akcijų pardavimo sutarties sudarymo, prasidėjus nesutarimams su gamybos vadovu, toliau eidama vadovės pareigas, turėjo galimybę ir atlikti ieškovės finansinį auditą, savarankiškai pertikrinti buhalterijos dokumentus, kaip tai darė jos atleidimo dieną, kitais teisėtais būdais įvertinti bendrovės finansinę būklę, paskirti kitą asmenį bendrovės kasininku, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė dėl to atsiradusias pasekmes. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 straipsnis), o tuo atveju, kai neišmano teisės aktų reikalavimų, pasikonsultuoti. Net ir nustačius, kad ieškovė, būdama bendrovės vadove ir kasininke, neturėjo pakankamų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių žinių, neeliminuoja jos atsakomybės dėl kilusių pasekmių.

Net ir įvertinus tai, kad liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog, iš tiesų, jis turėdavo grynųjų pinigų ir juos panaudodavo žaliavų pirkimui, teismas atsižvelgia į tai, kad avansinės apyskaitos buvo tvarkomos įmonėje ir pasirašomos pačios atsakovės nustatyta tvarka ir grynųjų pinigų operacijos buvo tvirtinamos su jos pačios žinia ir parašu ir tai patvirtino tiek liudytoja apklausta bendrovės buhalterė, tiek ir E. R..

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų paaiškinimus, vertinant į bylą pateiktų ieškovės ir atsakovės įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovės, kaip įmonės vadovės ir kasininkės, materialinei atsakomybei taikyti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 21621,20 Eur (74653,67 Lt) žalos atlyginimą, o atsakovei neįrodžius aplinkybių nurodytų priešieškinyje, priešieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę grąžinti kasos knygą, registracijos pažymėjimą, įstatus, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą.

Išklausius šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu teismas atsižvelgia ir vadovaujasi į bylą pateiktu įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su ieškovės neturtinių reikalavimų dalimi. Matyti, jog tarp atsakovės, gamybos vadovo E. R. ir M. M. atsakovės atleidimo metu kilo konfliktas, o jo pasėkoje E. R. ir M. M. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, jog konflikto metu atsakovė turėjo įmonės dokumentus, tarp minėtų asmenų kilo susistumdymas, kurio metu galimai dalis dokumentų buvo iš atsakovės paimta, todėl vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad pas atsakovę po konflikto tikrai liko reikalaujami ieškovės dokumentai ir atsakovė turi pareigą juos grąžinti, todėl ši ieškovės reikalavimų dalis atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 499,59 Eur žyminis mokestis, 2762,38 Eur advokatų H. Mackevičiaus ir K. Gerbausko teisinei pagalbai apmokėti bei 276,94 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, įrodinėjimo būdus ir į tai, kad iš esmės pagrindiniu šios bylos ginčo objektu buvo būtent ieškovės prašoma priteisti turtinė žala, teismas laiko, kad atmetus ieškovės reikalavimų dalį dėl ieškovės įstatų, kasos knygos, socialinio draudimo pažymėjimo, byloje buvo patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų.

Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 299,75 Eur žyminio mokesčio, 1657,4 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti; 166,16 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; iš viso 2123,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6, 8 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. A. 21621,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21621,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2123,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Deluxe baldai“ naudai.

Ieškovės išlaidų dalį, skirtą liudytojų atvykimui į teismo posėdį, apmokėti iš teismo depozitinėje sąskaitoje atsakovės įneštų piniginių lėšų – 75,00Eur.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.