Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-731-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
2S-731-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
M. J., A. J.
Ieškovas
A., A. G., V. G.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-731-123/2010

Teisėja D. Žebelienė Procesinio sprendimo kategorijos106.3; 108; 121.17(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. J., A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir V. G. įmonės „Nomera“ ieškinį atsakovams M. J., A. J., trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų M. J. ir A.J. priešieškinį ieškovams A. G. ir V. G. įmonei „Nomera“ dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašydami padalyti tarp bendraturčių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini): ieškovui A. G. priteisti naudotis patalpomis: 1-32, 141,47 kv. m; 1-33, 71,79 kv. m, 1-34, 68,77 kv. m; 1-35, 2,07 kv. m; 1-36, 498,99 kv. m; 1-37, 51,00 kv. m; 1-38, 10,75 kv. m; 1-39, 5,27 kv. m; 1-40, 282,30 kv. m; ieškovui O. E.priteisti naudotis patalpomis: 1-1, 253,58 kv. m; 1-2, 20,00 kv. m; 1-3, 216,34 kv. m; 1-4, 140,15 kv. m; 1-5, 21,47 kv. m; 1-6, 6,59 kv. m; M. J. ir A. J. priteisti naudotis patalpomis: 1-13, 70,21 kv. m; 1-14, 5,08 kv. m; 1-15, 11,88 kv. m; 1-16, 11,84 kv. m; 1-17, 16,87 kv. m; 1-18, 1,20 kv. m; 1-19, 2,10 kv. m; 1-20, 2.78 kv. m; 1-21, 16,40 kv. m; 1-22, 30,85 kv. m; 1-23, 2,51 kv. m; 1-24,69,43 kv. m; 1-25, 70,57 kv. m; 1-26, 3,88 kv. m; 1-27, 7,59 kv. m; 1-28,92,94 kv. m; 1-29, 600,57 kv. m; 1-30, 140,38 kv. m; 1-31, 33,31 kv. m; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, prašydami atidalyti 3074 kv. m pastatą, esantį (duomenys neskelbtini): atsakovams A. J. ir M. J., atidalyti 1265,33 kv. m dydžio pastato dalį pagal pateiktą projektą, 2005-08-01 suderintą su VĮ Registrų centro Tauragės filialu, nuosavybės teisę pripažįstant į patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-30, 1-31; ieškovams pripažįstant nuosavybės teisę į likusią 1808,67 kv. m dydžio pastato dalį; įpareigoti ieškovus nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas, jų pateikiamame plane pažymėtas 1-31 ir 1-40; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-12-09 nutartimi priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio ir tą bylos dalį nutraukė.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-12-09 nutartimi atsakovams nustatė terminą iki 2010-01-15 pašalinti priešieškinio trūkumus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-01-22 nutartimi atsakovų priešieškinį paliko nenagrinėtą, atsakovams grąžino 165 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų valstybei 37,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad atsakovai nepašalino teismo nurodytų priešieškinio trūkumų, t. y. nenurodė priešieškinio sumos, nesumokėjo žyminio mokesčio, pateikė netinkamą pastato atidalijimo projektą.

Šalies argumentai

Atsakovai atskiruoju skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovų patikslintą priešieškinį. Nurodo, kad priešieškiniu prašo atidalyti patalpas nuo kitų bendraturčių, toks reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl už jį buvo sumokėta 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Kadangi reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, tai priešieškinio sumos nurodyti nereikia. Teigia, kad teismui pateiktas patalpų atidalijimo projektas yra parengtas kompetentingo ir reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens ir yra tinkamas pagrindas patalpų atidalijimui.

Atsiliepimas

Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio (priešieškinio) turinio ir formos reikalavimai, išdėstyti CPK 111-112, 114 ir 135 straipsniuose yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Tai, ar teismui pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, teismas patikrina ieškinio priėmimo stadijoje, o nustatęs neatitikimų, nustato terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str.). Tuo atveju, jeigu pirminėje bylos stadijoje teismas šių trūkumų nenustatė, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, teismas jį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nepašalino priešieškinio trūkumų, t. y. nenurodė priešieškinio sumos, nesumokėjo žyminio mokesčio, pateikė netinkamą pastato atidalijimo projektą ir remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu atsakovų priešieškinį paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka dėl šių motyvų.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų priešieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, todėl priešieškinis 2007-12-27 buvo priimtas ir nagrinėjamas (t. 1, b. l. 58-59). Tai reiškia, kad priešieškinis atitiko jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad teismas priėmęs priešieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus gali palikti nenagrinėtu tik tuomet, kai dėl jų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti priešieškinio trūkumai yra formalūs ir nesudarantys pakankamo pagrindo atsakovams užkirsti teisę teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovai šalindami teismo nurodytus priešieškinio tūkumus pateikė pastato atidalijimo projektą, kuris, jų manymu, yra tinkamas jų reikalavimui pagrįsti, o tai, kad atsakovų pateiktas projektas, teismo nuomone, yra netinkamas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai nepašalino priešieškinio trūkumų. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o šalių pateikti įrodymai, patvirtinantys priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės ir tai gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys (priešieškinis) turi būti tenkinamas, ar atmetamas (CPK 183, 185, 250, 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Jeigu teismui pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str.). Šalims šio teismo pasiūlymo neįvykdžius, priešieškinio palikimas nenagrinėto negalimas, kadangi teismas sprendimą grindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija mano, kad visi pirmosios instancijos teismo nurodyti neaiškumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 181 str., 226 str., 228 str. 1 d., 230 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų priešieškinio reikalavimus laikė turtinio pobūdžio bei įpareigojo atsakovus primokėti žyminį mokestį ir nurodyti priešieškinio sumą. Iš atsakovų pateikto priešieškinio turinio matyti, kad atsakovai pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo jų dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais, tokie atsakovų reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, nes tokio pobūdžio priešieškinio reikalavimu neprašoma priteisti turtą, o prašoma tik atidalyti jau nustatytą kiekvieno bendraturčio dalį. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Taigi tokiu priešieškinio reikalavimu atsakovai nesiekia įgyti ir neįgis turto daugiau negu priklauso jiems. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė