Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
AN2-79-935/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03602-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
A. A. S.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03602-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 16 d. nutarimu A. A. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, kadangi jis 2019 m. gegužės 18 d. 11.05 val. sustojo ir paliko stovėti automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant žalios vejos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 16 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir A. A. S. skundas buvo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 16 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei taikė teisės normas. Sodininkų bendrija savo sprendimu toje pačioje vietoje jau 10 metų vykdo visuotinius susirinkimus, kurie atitinka renginio sąvoką, kuri nurodyta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkte. Todėl jokia atsakomybė pagal KET 150.5 punkto reikalavimus negali kilti. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl, sprendžiant bylą, nebuvo taikomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatos, iš kurių matyti, kad tik sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Paminėtos normos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad sodininkų bendrija turi teisę savo teritorijoje rengti bendrus renginius.

5. Skunde pažymima, jog teritorija, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimas, yra priskirta prie bendrijos teritorijos. Ši teritorija neatlieka specialios kultūrinės funkcijos, o yra skirta bendrijos narių poreikiams tenkinti. Administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad vieta, kurioje 2019 m. gegužės 18 d. 11.00 val. buvo pastatytas apelianto automobilis, vyko visuotinis sodininkų bendrijos „P.“ susirinkimas ir šioje vietoje buvo ne tik apeliantas, bet ir kiti bendrijos nariai. Toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis, nebuvo jokio ženklinimo, kuris draustų statyti transporto priemones ant žaliosios vejos, be to, jos ten kitaip ir nepastatysi.

6. A. A. S. teigia, jog nutarime, kuriuo jis buvo nubaustas, yra nurodyta, kad automobilis stovėjo Sakališkių g. 39, tačiau ši vieta yra visai kitoje gatvės pusėje, o ne toje, kurioje realiai vyko susirinkimas ir stovėjo automobilis. Policijos pareigūno paaiškinimas, kad nurodytą adresą parodė GPS įrenginys, neleidžia konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas nurodytoje vietoje, nes policijos pareigūnas tarnybinį automobilį pastatė kitoje gatvės pusėje, todėl nepagrįstai ir nurodė tokį adresą, kuris realiai neatitinka tikrosios įvykio vietos. Kadangi įvykio vietą buvo nurodyta netiksliai, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino A. A. S. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 16 d. nutarimo panaikinimo.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas su transporto priemone sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, pažeidė važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką. KET 150.5 punkte yra nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

9. KET 141-149 punktuose nurodoma, kur ir kaip gali sustoti ir stovėti transporto priemonės. Priklausomai nuo aplinkybių, kurios nurodytos KET, automobiliai gali sustoti ir stovėti kelkraštyje, važiuojamosios dalies pakraštyje ar stovėjimo aikštelėse. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (b. l. 9-10, 24-25) leidžia daryti išvadą, jog automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo toje vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui, šioje vietoje nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pažymėtina ir tai, jog pats A. A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilis stovėjo ne ant pravažiavimo ar kelio (b. l. 34). Taigi konstatuotina, jog A. A. S. automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, jog vietoje, kurioje stovėjo A. A. S. automobilis, nuo asfaltuotos kelio dalies pabaigos iki medžių auga dirvožemį dengianti žolė, kuri yra nupjauta, kas rodo, kad ji yra prižiūrima. Taigi apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad vieta, kurioje stovėjo A. A. S. automobilis yra vertintina kaip veja, t. y. vieta, kurioje sustoti ir stovėti transporto priemonėms negalima, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

11. Apeliantas mano, kad jis nepažeidė KET 150.5 punkto reikalavimų, kadangi automobilis buvo pastatytas sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo metu, t. y. renginio metu, o tokiu atveju yra leidžiama automobiliams sustoti ir stovėti ant vejos. Toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas, neatitinka KET nuostatų. Kaip jau buvo minėta, KET 150.5 punkte yra nustatyta, jog ant vejos, šaligatvio transporto priemonėms sustoti ar stovėti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė, nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Akivaizdu, jog vietoje, kurioje stovėjo A. A. S. automobilis, nebuvo kelio ženklų, leidžiančių sustoti ir stovėti transporto priemonėms, taip pat toje vietoje nevyko renginys, kuriame būtų vykusi prekyba, kuriai reikalingas leidimas, kuriame būtų nurodyta transporto priemonė (būtų išduotas leidimas statyti transporto priemonę toje vietoje, kurioje pagal KET reikalavimus paprastai yra draudžiama sustoti ar stovėti). Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog nagrinėjamu atveju apeliantui negali kilti atsakomybė už KET reikalavimų pažeidimą.

12. Faktas, kad įvykio vietoje nebuvo ir nėra jokių kelio ženklų, kurie draustų sustoti bei stovėti transporto priemonėms, nešalina A. A. S. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip jau minėta, ant vejos ar šaligatvio galima stovėti tik tuo atveju, kai tai leidžia daryti stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Čia pabrėžtina, jog asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti KET nuostatas, taip pat ir kur bei kaip galima sustoti bei stovėti.

13. Apelianto teiginys, jog toje vietoje, kur vyko sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas, automobilio kitaip neįmanoma pastatyti, nėra reikšmingas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. KET reikalavimai negali būti ignoruojami motyvuojant tuo, kad transporto priemonės valdytojui yra nepatogu jų laikytis.

14. Aplinkybė, kad toje pačioje vietoje jau daug metų vyksta sodininkų bendrijos visuotiniai susirinkimai ir yra statomi automobiliai, nešalina A. A. S. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Ši aplinkybė tik leidžia daryti išvadą, jog teisės aktų reikalavimai buvo pažeidžiami ir anksčiau. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Taigi aplinkybė, kad automobiliai yra statomi ant vejos, rodo, jog bent jau dalis sodininkų bendrijos narių atsainiai vertina savo pareigą puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį, o visuotiniai susirinkimai organizuojami ne visų sodininkų bendrijos narių poreikius atitinkančioje vietoje.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados niekaip neleidžia teigti, jog buvo paneigta SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Teigtina, jog KET nuostatos galioja ir sodininkų bendrijų teritorijose, o sodininkų bendrijos narių susirinkimas negali pakeisti paminėto teisės akto nuostatų. Tuo pačiu niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas paneigė sodininkų bendrijos narių teisę rengti bendrus renginius. Akivaizdu, jog sodininkų bendrijos nariai turi teisę rinktis į susirinkimus, organizuoti renginius ir t. t., tačiau naudodamiesi savo teisėmis jie privalo vykdyti ir šią teisę atitinkančias pareigas, negali pažeisti teisės aktų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, be jokių abejonių, sodininkų bendrijos nariai, kurie į susirinkimą atvyko automobiliais, turėjo galimybę automobilius pastatyti ir nepažeisdami KET reikalavimų (pavyzdžiui, savo sodo sklype ar kitoje arčiausiai susirinkimo vietos esančioje vietoje, kurioje pagal KET leidžiam sustoti ir stovėti automobiliams).

16. Iš liudytojo T. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog administracinio nusižengimo padarymo vieta buvo nustatyta pagal navigaciją – maps.lt (b. l. 56), iš pranešimo apie sodininkų bendrijos narių susirinkimą matyti (b. l. 7), jog šis susirinkimas turi vykti 2019 m. gegužės 18 d. 11.00 val. Sakališkių g., prie autobusų stotelės „PAEŽERYS“, iš sodininkų bendrijos „P.“ schemos (b. l. 8) matyti, jog minėta autobusų stotelė yra Sakališkių gatvėje netoli 39 sklypo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo padarymo vieta buvo nustatyta pakankamai tiksliai, todėl nėra pagrindo tikslinti nutarime, kuriuo buvo nubaustas A. A. S., nustatytų nusižengimo faktinių aplinkybių ir tuo labiau naikinti šio nutarimo ar skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties.

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, A. A. S. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis