Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to Kauno TI nesudaro sąlygų pareiškėjui paskambinti vaizdo skambučiu į Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) laikomam pusbroliui, nors pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą jis turi teisę paskambinti telefonu.

Teigė, jog dėl nurodytų Kauno TI neteisėtų veiksmų pareiškėjui tenka patirti didelių nepatogumų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, nutrūko socialiniai ryšiai.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jis kreipėsi į Kauno TI dėl sąlygų sudarymo paskambinti seseriai ne minėtame apraše nurodytu laiku, bei jog Kauno TI atsisakė telefoninį pokalbį suteikti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes apie sesers darbo laiką, negalėjimą darbo pertraukų metu naudotis telefonu. Atkreipė dėmesį, kad Kauno TI suimtiesiems teisė pasiskambinti suteikiama kiekvieną dieną, todėl mažai tikėtina, jog pareiškėjo nurodomas asmuo kiekvieną dieną dirba po 12 val., be jokių pertraukų ir poilsio laiko.

Pareiškėjas nenurodo kada konkrečiai pageidavo vaizdo skambučio su pusbroliu ir kodėl vaizdo skambutis nebuvo suteiktas, todėl šios informacijos patikrinti nėra galimybės. Atkreipė dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose vaizdo skambučių suteikimo grafikai sudaromi iš anksto, o dviejose skirtingose laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų prašymai derinami pagal toje įstaigoje nustatytą tvarką ir laisvus laikus. Akivaizdu, kad vaizdo skambučių suteikimo tvarka dviem laisvės atėmimo vietose laikomais asmenimis yra sudėtingesnė, tačiau pareiškėjo neigiami išgyvenimai gali būti savaime nulemti laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo ir suimtiesiems (nuteistiesiems) taikomų teisių suvaržymo.

Teigė, jog pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Laisvė rinktis bet kada gauti vaizdo skambutį su kitoje laisvės atėmimo vietoje laikomu asmeniu yra apribota ir kitos įstaigos vaizdo skambučių suteikimo tvarkos, laisvo laiko ir techninių galimybių. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, civilinei atsakomybei kilti. Taip pat nėra nustatyta ir neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno TI netinkamomis sąlygomis nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. liepos 28 d. (skundo pateikimo teismui diena, b. l. 20.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš teisės nesuteikimo paskambinti seseriai jo pageidaujamu paros laiku – nuo 20.00 val. iki 21.00 val., taip pat dėl galimybės vaizdo skambučiu paskambint pusbroliui, kalinčiam Pravieniškių PN-AK, nesudarymo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 37 punktu pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Ginčo laikotarpiu Kauno TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarką nustatė Kauno TI direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas, kurio 10 punktas buvo pakeistas Kauno TI direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-99, nustatant, kad suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu procedūros ir naudojimosi internetine telefonija organizuojami ir vykdomi kiekvieną savaitės dieną nuo 9.00 val. iki 19.30 val. Analogiška nuostata dėl skambinimo telefonu laiko yra įtvirtinta ir Kauno TI direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 9 punkte (b. l. 18–32).

Pareiškėjas nurodo, jog teikė prašymus dėl galimybės paskambinti seseriai nuo 20.00 val. iki 21.00 val., kadangi pareiškėjo sesuo gyvena Anglijoje, augina dvi mažametes dukras ir dirba nuo 8.00 val. iki 20.00 val., tačiau jo prašymai nebuvo registruojami, tik žodžiu pasakoma, kad galima skambinti iki 19.30 val. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas teikė Kauno TI administracijai prašymus dėl galimybės skambinti jo pageidaujamu laiku. Pats pareiškėjas nenurodė tikslių ir detalių aplinkybių dėl jo teiktų prašymų, t. y. nenurodė, kada konkrečiai prašymus teikė (teismo posėdyje abstrakčiai nurodė, jog teikė prašymus liepos, rugsėjo mėnesiais), nepateikė teismui jo rašytų ir nepriimtų prašymų. Be to byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas Kauno TI izoliatoriui būtų pateikęs kokius nors įrodymus apie tai, jog pareiškėjo sesuo dirba jo nurodytu laiku. Pažymėtina, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Kauno TI neturėjo pareigos spręsti dėl telefoninių pokalbių suteikimo pareiškėjui ne Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraše nustatytu laiku, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog būnant Kauno TI jam nebuvo sudarytos sąlygos paskambinti vaizdo skambučiu Pravieniškių PN-AK laikomam pusbroliui. Pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai ginčo laikotarpiu jis pageidavo bendrauti su pusbroliu interneto telefonija. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno TI 2022 m. spalio 10 d. raštą Nr. 49-489 „Dėl nuotolinio pasimatymo suteikimo“ (b. l. 49–50) ir teismo posėdyje paaiškino, jog minėtu raštu buvo atsakyta į jo prašymą paskambinti vaizdo skambučiu pusbroliui. Tačiau iš Kauno TI 2022 m. spalio 10 d. rašto Nr. 49-489 matyti, jog minėtu raštu pareiškėjui buvo atsakyta į 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymą, kuris buvo teiktas jau po šioje byloje vertinamo laikotarpio pabaigos. Nesant byloje duomenų, jog ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl teisės paskambinti pusbroliui internetine telefonija suteikimo ir kad tokia teisė jam nebuvo suteikta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, nutrūko socialiniai ryšiai. Tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas (nagrinėjamu atveju galimybė skambinti tik suimtųjų skambinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytu laiku) ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kadangi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.