Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-917/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2-917/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KL Handel import export“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Baltrema“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-917/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KL Handel import export“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KL Handel import export“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KL Handel import export“ administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, civilinėje byloje Nr. B2-1037-513/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „KL Handel import export“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltrema“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Laivo sandėlis“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „KL Handel import export“, bankroto administratoriumi skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovas nevykdė reikalavimo atsiskaityti už katerio „Bayliner 3555 Avanti Sun“ remonto darbus, atliktus 2010 m. sausio 26 d. pagal pateiktą sąmatą ir už serviso darbus liko skolingas 6 298 Lt ir yra nemokus.

Tretysis asmuo UAB „Baltrema“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „KL Handel import export“, bankroto administratoriumi skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nurodė, kad atsakovas yra galimai nemokus, nes teismo sprendimas dėl 14 552,85 Lt skolos priteisimo nuo 2010 m. vasario 4 d. nevykdomas.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „KL Handel import export“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra mokus, o skolos ieškovui nemoka, nes ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui tenkino, iškėlė bankroto bylą UAB „KL Handel import export“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo BUAB „KL Handel import export“ nuostoliai 2010 metais padidėjo nuo 170 437 Lt iki 268 590 Lt, įmonė turėjo 494 519 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, o turto tik už 392 970 Lt, ilgalaikio turto vertė – 25 948 Lt. Visas atsakovo turtas, t. y. 20 223 Lt balansinės vertės trys automobiliai ir motoroleris, taip pat sąskaitos, areštuotas kreditorių UAB „Baltrema“, „Bloemert Dunnik B. V.“, AB „DnB bankas“ reikalavimų užtikrinimui ir/ar vykdymo eigoje. Nurodė, kad pagal 2011 metų preliminarų balansą įmonės turtą iki 83 865 Lt didino tik nebaigtos vykdyti sutartys, nebeliko atsargų, prekių ir išankstinių apmokėjimų, nuosavas kapitalas sumažėjo daugiau nei 14 kartų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 67 203 Lt. Nurodė, kad atsakovas 2011 metais turėjo 97 931 Lt dydžio bendrų nuostolių ir 108 812 Lt dydžio tipinės veiklos nuostolių. Pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškino, iš kokios veiklos 2011 metais gavo 239 435 Lt pelną ir kaip jis buvo paskirstytas, kodėl nesumokėjo UAB „Baltrema“ 14 552,85 Lt dydžio skolos, AB „DnB bankas“ – 56 943,22 Lt dydžio skolos ir su darbo santykiais susijusių 391 Lt dydžio įsipareigojimų, todėl preliminarią 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos dalį dėl gryno pelno vertino kritiškai, o atsakovo argumentą, kad įmonė vykdo savo ūkinę veiklą ir dirba pelningai, atmetė kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad šalių ginčas dėl skolos dar nagrinėjamas teisme, tačiau atsakovas nuo 2010 m. vasario 4 d. nevykdo teismo sprendimo ir nesumoka trečiajam asmeniui UAB „Baltrema“ 14 552,85 Lt dydžio skolos, o nuo 2008 m. spalio 6 d. kreditoriui AB „DnB bankas“ – 56 943,22 Lt dydžio skolos. Konstatavo, kad atsakovo BUAB „KL Handel import export“ pradelsti įsipareigojimai yra ne mažesni kaip 71 496,07 Lt vien pagal vykdomuosius raštus, o įmonės turtas – 83 865 Lt, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad įmonė moki ir iškėlė bankroto bylą.

Teismas, spręsdamas dėl bankroto administratoriaus, pažymėjo, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ keturi darbuotojai vykdo 21 bankroto procedūrą, o UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ penki darbuotojai – 71 procedūras. Nurodė, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ darbuotojai turi mažesnį darbo krūvį, todėl šio administratoriaus įgaliotas asmuo galės kruopščiau, dėmesingiau ir operatyviau atlikti savo pareigas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, nenustatęs apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 4 dalyje, ir suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija, atsakovo BUAB „KL Handel import export“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „KL Handel import export“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus skyrimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas šioje byloje 2011 m. gruodžio 19 d. jau buvo priėmęs nutartį, kuria atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui ir paskyrė ieškovui UAB „Laivo sandėlis“ 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį ir panaikinti baudą. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. gruodžio 29 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, kuriame nurodė, kad per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos gali raštu pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas ieškovo 2011 m. gruodžio 23 d. atskirojo skundo neišsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui ir pažeisdamas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą, po 3 savaičių panaikino 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ilgai, pažeisdamas procesą, pats sprendė 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties panaikinimo klausimą, taip pažeisdamas atsakovo teises į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2012 m. vasario 7 d. ir į teismo posėdį iškvietė atsakovo finansininką. Tačiau likus vienai dienai iki posėdžio atsakovo direktorius pateikė teismui pranešimą apie tai, kad serga ir posėdyje nedalyvaus. Kadangi atsakovas nebuvo byloje atstovaujamas advokato ir savo teises gynė savarankiškai, neturėdamas teisinio išsilavinimo, aiškiai nesuformulavo prašymo atidėti 2012 m. vasario 7 d. posėdį dėl direktoriaus ligos, bet tik informavo teismą, kad serga ir posėdyje nedalyvaus. Teismas šio atsakovo pranešimo neįvertino kaip prašymo atidėti posėdį ir nagrinėjo bylą atsakovui posėdyje nedalyvaujant. Tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai ir tuo pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, teikti įrodymus, paaiškinimus, atsikirtimus, pateikti prašymus. Be to, teismas buvo nusprendęs apklausti atsakovo finansininką, bet to nepadarė.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Baltrema“, kuri pateikė teismui reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovui nebuvo išsiųstas UAB „Baltrema“ reikalavimas, atsakovas nieko nežinojo apie į bylą įtrauktą naują proceso dalyvį, neturėjo galimybės pareikšti atsiliepimo ir pasisakyti apie pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Likus dienai iki 2012 m. vasario 7 d. posėdžio, savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pareiškė AB „DnB bankas“. Atsakovas ir apie tai nebuvo informuotas. Galiausiai teismas neįtraukė banko į bylą, tačiau panaudojo neįtraukto į bylą asmens pateiktą pažymą apie tariamą atsakovo pradelstą įsiskolinimą bankui, netyręs to įrodymo.

Šalies argumentai

4. Atsakovas 2012 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo kartu su pažyma apie pradelstus atsakovo įsipareigojimus, tačiau teismas neįvertino pateikto įrodymo, bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino, nors pateikti duomenys sudarė tam pagrindą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas neturėjo galimybės teismui paaiškinti pelno atsiradimo ir paskirstymo priežasčių, nes 2012 m. vasario 7 d. posėdyje nedalyvavo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo veiklos pelningumu, nes jokie įrodymai to nepaneigia. Vien tas faktas, kad atsakovas nebuvo atsiskaitęs su UAB „Baltrema“, nepaneigia gauto pelno fakto. Atsakovas yra solidarus skolininkas kreditoriui AB „DnB bankas“, kiti solidarūs skolininkai yra K.-G. L. ir I. J.. Taigi šis įsiskolinimas yra ne tik vieno atsakovo, kas matyti iš banko pateikto vykdomojo rašto. I. J. šiuo metu veda derybas su banku dėl įsiskolinimo padengimo, kurio didžiąją dalį sudaro ne paskola, o palūkanos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Laivo sandėlis“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir 2012 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo argumentas, kad teismas, spręsdamas 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties panaikinimo klausimą, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą ir atsakovo teisę į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, yra nepagrįstas. Klaipėdos apygardos teismas, matydamas, kad yra būtina išnagrinėti atsakovo mokumo klausimą, teisėtai ir pagrįstai panaikino 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, tokiu būdu siekdamas greitesnio ir efektyvesnio bylos išnagrinėjimo. Aplinkybė, jog teismas savo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikino vėliau negu per 3 darbo dienas nuo ieškovo atskirojo skundo gavimo teisme, jokiu būdu neįtakojo 2012 m. vasario 17 d. nutarties teisėtumo. Atsakovui buvo suteiktos visos teisės bei galimybės teikti teismui įrodymus bei paaiškinimus dėl savo mokumo.

2. Teismas, nagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė jokių teisės normų, kadangi atsakovas nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ar nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant. Savo rašte atsakovas pateikė pakankamai išsamius paaiškinimus, pasirėmė teismų praktika, todėl, nors ir neatstovaujamas advokato, atsakovas tikrai būtų sugebėjęs pateikti teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, jeigu tokį tikslą būtų turėjęs. Be to, teismas turi ne pareigą, o teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir tik tais atvejais, kai jos negalima nagrinėti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, o neatvykimas dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti visus paaiškinimus bei įrodymus iki teismo posėdžio, atsakovo finansininkas nepateikė duomenų, kodėl nedalyvavo teismo posėdyje, taip pat nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį dėl tam tikrų svarbių priežasčių.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir rašte „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo“ aiškiai išreiškė savo poziciją kreditorių UAB „Baltrema“ bei AB „DnB bankas“ atžvilgiu – pats nurodė šiuos asmenis kaip savo kreditorius. Skolos šiems kreditoriams nurodytos ir Turto arešto aktų registro išraše, be to, apie atsakovo nemokumą teismas sprendė ir iš bendrovės finansinių ataskaitų, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai panaudojo byloje esantį AB „DnB bankas“ pateiktą dokumentą, ar kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją minėtų kreditorių atžvilgiu.

4. Teismas išsamiai išanalizavo atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė atsakovo nemokumą ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Akivaizdu, kad atsakovas nesugeba organizuoti savo veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų ir turėtų realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir su ieškovu.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo UAB „KL Handel import export“ iki 2012 m. balandžio 24 d. pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (kartu su vadovo aiškinamuoju raštu), skolų, tarp jų ir pradelstų, sąrašus, išsamius skolų atsiradimo pagrindus, skolų dydžius, grąžinimo terminus, išsamius duomenis apie turimo turto sudėtį ir įrodymus apie tai, kad I. J. įvykdė įsipareigojimą AB DNB bankui. 2012 m. balandžio 24 d. teisme gauti atsakovo vadovo paaiškinimai. Atsakovui nurodžius, kad 2012 m. pagerėjo įmonės turtinė padėtis, nes įmonė gavo pelno ir į įmonės kasą įnešti pinigai (107 313 Lt), Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2012 m. gegužės 14 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad į įmonės kasą buvo pervesta 107 313 Lt, dokumentus, kurie patvirtintų šių pinigų gavimo į įmonės kasą pagrindą, įmonės kasos knygos tinkamai patvirtiną kopiją, įmonės sąskaitų už 2011 – 2012 m. išrašų tinkamai patvirtintas kopijas bei įrodymus apie tai, kad I. J. įvykdė įsipareigojimą AB DNB bankui. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismu paaiškinimus bei finansinius dokumentus – dalį kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos kopijas, kitus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nemokumą konstatuoti ne remiantis atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma.

Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi įmonės finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė yra nemoki padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos viršija ½ įmonės turimo turto vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, kad atsakovas pateiktų įmonės mokumą patvirtinančius duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. įpareigojo atsakovą iki 2012 m. balandžio 24 d. pateikti naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (kartu su vadovo aiškinamuoju raštu), skolų, tarp jų ir pradelstų, sąrašus, išsamius skolų atsiradimo pagrindus, skolų dydžius, grąžinimo terminus, išsamius duomenis apie turimo turto sudėtį ir įrodymus apie tai, kad I. J. įvykdė įsipareigojimą AB DNB bankui (apeliantas buvo nurodęs, kad solidariąją prievolę turinti bendraskolė padengs AB DNB bankui 10 000 eurų skolą). Atsakovui pateikus įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2012 m. kovo 31 d. duomenimis, vadovo abstraktaus pobūdžio aiškinamąjį raštą bei nurodžius, kad įmonė 2012 m. sausio mėnesį uždirbo 107 313 Lt pelno iš dviejų automobilių įsigijimo ir pardavimo (įsigijo už 10 900 eurų, o pardavė už 41 980 eurų), teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytus reikalavimus bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad į įmonės kasą buvo pervesta 107 313 Lt, taip pat dokumentus, kurie patvirtintų šių pinigų gavimo į įmonės kasą pagrindą, įmonės kasos knygos tinkamai patvirtiną kopiją, įmonės sąskaitų už 2011 – 2012 m. išrašų tinkamai patvirtintas kopijas bei įrodymus apie tai, kad I. J. įvykdė įsipareigojimą AB DNB bankui. Atsakovas Lietuvos apeliaciniame teismui prieš pat bylos nagrinėjimą pateikė paaiškinimus bei kai kuriuos dokumentus. Paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad I. J. nepavyko susitarti su AB DNB banku dėl skolos padengimo sąlygų, taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Baltrema“ skolingas atsakovui 9 650 Lt ir pateikė kai kuriuos dokumentus – dalį kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio (išskyrus 2012 m. sausio mėnesį) kopijas, antstolio 2012 m. gegužės 10 d. patvarkymą dėl 32 363,04 Lt skolos AB DNB banko naudai pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą ir 3 679,88 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo antstoliui. Taigi apeliantas apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad jo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo po to, kai atliko kelis veiksmus – už 10 900 eurų įsigijo du automobilius, kuriuos pardavė už 41 980 eurų. Kolegija pažymi, kad apeliantas teismui nepateikė nurodytų automobilių įsigijimą bei jų pardavimą patvirtinančių dokumentų, t. y. duomenų apie sutarties šalis, sutarčių sudarymo sąlygas, automobilių registraciją. Tam tikri duomenys apie įvykusius keturis verslo sandorius (du pirkimai ir du pardavimai) atsispindi tik kasos išlaidų bei kasos pajamų orderiuose. Iš jų matyti, kad atsakovo vadovas K. G. L. 2012 m. vasario 15 d. iš įmonės kasos paėmė 6 000 eurų automobilio Chrysler Grand Voyager įsigijimui ir tą pačią dieną į įmonės kasą įnešė 21 990 eurų, kuriuos pajamų orderio priedėlyje įvardijo kaip pajamas, gautas už šį automobilį. Be to, kitas atsakovo kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovo vadovas K. G. L. 2012 m. vasario 21 d. iš įmonės kasos paėmė 4 900 eurų automobilio Chrysler Town & Country 4.0 Limited įsigijimui ir 2012 m. kovo 15 d. į įmonės kasą įnešė 19 900 eurų, kuriuos pajamų orderio priedėlyje įvardijo kaip pajamas, gautas už šį automobilį. Iš apelianto pateiktų įmonės kasos knygos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. ir 2012 m. kovo mėn. kopijų matyti, kad įmonė per šį laikotarpį kasoje daugiau lėšų neapskaitė. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis automobilio Chrysler Grand Voyager įsigijimui lėšos paimtos iš įmonės kasos bankroto bylos nagrinėjimo metu prieš pat teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Viena vertus, tai reiškia, kad atsakovas galėjo šiuos įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos tesime metu, tačiau to nepadarė. Kita vertus, tokių sandorių sudarymas esant galimai nemokiai įmonei, taip pat Klaipėdos apygardos teismui bankroto byloje 2011 m. lapkričio 8 d. priimta nutartimi areštavus įmonės lėšas, kelia abejonių atliktų veiksmų teisėtumu. Juo labiau tokios abejonės gali atsirasti dėl lėšų iš įmonės kasos paėmimo teisėtumo antrojo automobilio Chrysler Town & Country 4.0 Limited pirkimui po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog palyginus įmonės balansus 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. kovo 31 d. duomenimis matyti, kad įmonė 2011 m. gruodžio 31 d. neturėjo lėšų (IV balanso eilutė). Atsakovas nepagrindė iš kokio šaltinio jis 2012 m. vasario 15 d. gavo 6 000 eurų automobilio Chrysler Grand Voyager įsigijimui (nes kiti duomenys apie turimas atsargas ir transporto priemonių balansines vertes abiejuose balansuose yra tokie pat).

Tuo pačiu pastebėtina, kad teismas neturi ir negali vykdyti įrodinėjimo pareigos už atsakovą (CPK 12, 178 str.). Tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė, kaip jis pats nurodo, preliminarų balansą 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nesudaro pagrindo manyti, kad šie duomenys neturėjo būti vertinami ar yra netinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas balansas 2012 m. kovo 31 d. duomenimis taip pat neįrodo, kad jis nėra nemokus. Iš šio balanso matyti, kad ilgalaikį turtą sudaro transporto priemonės, kurių balansinė vertė nuolatos mažėja ir sudaro 19 146 Lt. Įmonė be nurodytų lėšų kasoje turi kito trumpalaikio turto (62 184 Lt), kurį sudaro išankstiniai mokėjimai (B. I.2 balansinė eilutė). Duomenų apie tai, kad ši suma gali būti realiai gauta nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, kad įmonė turėtų kitokio turto ar lėšų kredito įstaigų sąskaitose. Tuo tarpu įmonės pradelsti įsipareigojimai vien pagal vykdomuosius raštus sudaro 71 496,07 Lt ir to apeliantas neginčija. Be to, atsakovas turi įsiskolinimų darbuotojams (E. II.6 balansinė eilutė). Įmonės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat patvirtina, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos kelis mėnesius iš esmės nebevykdo. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog atsakovas, įrodinėjęs, kad solidariąją prievolę turinti bendraskolė I. J. tikrai įvykdys įsipareigojimus AB DNB bankui, teisėjų kolegijai net du kartus atidėjus bylos nagrinėjimą, taip ir nepateikė duomenų apie įmonės ar I. J. prievolių įvykdymą AB DNB bankui.

Teisėjų kolegija esant byloje viešajam interesui siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su atsakovo iškeltais teiginiais apeliacinės instancijos teisme, susijusiais su įmonės mokumu, ne vieną kartą suteikė atsakovui procesinę galimybę pateikti papildomus įrodinėjimo dalyką sudarančius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadas, tačiau įrodinėjimo pareigos bei bendradarbiavimo su teismu pareigos atsakovas nevykdė. Atsakovui nepateikus visų duomenų, susijusių su bankroto bylos nagrinėjimo metu bei po jos išnagrinėjimo sudarytais, atsakovo teigimu, įmonei itin pelningais sandoriais, o pateikus tik kelis kasos pajamų ir išlaidų orderius, nesant duomenų apie tai, iš kur gautos lėšos automobilių įsigijimui, įmonei nevykdant ūkinės komercinės veiklos ir turint dideles pradelstas skolas, daryti išvadą apie įmonės mokumą nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas