Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. RV-25-1739 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. RV-25-1739 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos skundas atmetamas, Komisijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. RV-25-1739 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž. patvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir, išėjęs į laisvę, toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

E. Ž. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, nes jis jau yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, taip pat nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant E. Ž. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. RV-25-1739 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Minėtos aplinkybės taip pat svarbios prognozuojant nuteistojo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1654 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą (asmens bylos I dalis, b. l. 106 antra pusė). E. Ž. iš viso teistas 3 kartus (įskaitant dabartiniu metu pagal paskutinį nuosprendį atliekamą bausmę), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. pirmą kartą realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, ankstesni teistumai nevertintini kaip itin neigiamai apibūdinantys nuteistojo asmenybę. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad kartu su keletu bendrininkų įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu. Nuteistasis subūrė organizuotą grupę, jai vadovaudamas ir koordinuodamas jos narių veiklą, įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinomai gautą nusikalstamu būdu: 2015 m. – 2019 m. iš nenustatytų asmenų įgijo vogtas transporto priemones, organizavo jų ardymą su suklastota asmens tapatybės kortele išnuomotose patalpose, organizavo vogtų automobilių detalių išvežimą, perdavimą, pardavimą. Taip išardė daugiau kaip 50 užsienyje pavogtų automobilių. E. Ž. būdingas nusikaltimų modelis. Jis kaltę dėl nusikaltimų teisme pripažino. Taigi įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, skaičių ir trukmę, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis, skaičius ir trukmė negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę už turtinio pobūdžio ir su jais susijusių nusikaltimų padarymą, o tokio pobūdžio nusikaltimai paprastai laikytini mažiau pavojingi nei sunkūs ar labai sunkūs smurtiniai (žmogaus gyvybei ar sveikatai) nusikaltimai, nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ar susiję su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Bausmių vykdymo įstatymas taip pat savaime nedraudžia taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos organizuotos grupės organizatoriui.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis (1 statinis kriminogeninis veiksnys), nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip būdingas rizikingas / pavojingas elgesys ir tai, kad nuteistasis dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalsti, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvada, prie apsauginių kriminogeninių veiksnių nurodyta, kad E. Ž. turi tinkamus emocijų valdymo įgūdžius; nevartoja psichiką veikiančių medžiagų; stiprūs socialiniai ryšiai – artimųjų palaikymas; gyvenamoji vieta – formaliuoju ir subjektyviuoju požymiais; nuolatinio darbo ir pajamų šaltinio buvimas. Taigi nors vyriausiasis prokuroras skunde itin akcentuoja 2 dinaminių kriminogeninių veiksnių buvimą, kadangi jie gali būti koreguojami paties nuteistojo elgesiu mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas atkreipia dėmesį, kad nustatyti net 5 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, be kita ko, nusveria nedidelio skaičiaus – 2 – dinaminių kriminogeninių veiksnių buvimą, juolab bausmių vykdymo įstatymas nenustato, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmeniui nėra nustatyti jokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. Ž. sėkmingai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, ypač – darbinės veiklos vykdymo, nuostatų ir elgesio keitimo srityse. Nustatyta, kad nuteistasis geba adekvačiai įvertinti problemų kilmę ir situacijų, pasibaigusių jo įkalinimu, pasekmes, neneigia asmeninės kaltės ir atsakomybės dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio riziką lemia ne tik įvertinimas taikant „OASys“ metodiką, nustatytų statinių, dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių skaičius, bet lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visuma. Būtent reikšmingų aplinkybių visuma, nagrinėjamu atveju ir leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokyklą lankė ir baigė gerai. E. Ž. taip pat yra įgijęs automechaniko specialybę, tačiau pagal ją niekada nedirbo. Pažymėtina, kad turimais duomenimis, nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo oficialiai dirbo, turi beveik (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą. Pertraukos tarp įsidarbinimų susidarydavo tik E. Ž. būnant laikinai sulaikytam ar suimtam. Nuteistojo teigimu, jis dažniausiai dirbo vadybininku (pavyzdžiui, rūpinosi pašarų tiekimu brangiakailiams žvėreliams). Be to, šiuo metu, nuteistasis taip pat užima vadybininko pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbą surado ir įsidarbino savarankiškai. Tokia aplinkybė rodo, kad E. Ž. yra motyvuotas dirbti ir yra didelė tikimybė, jog jis, būdamas laisvėje, dirbs ir gaus legalių pajamų. Nors nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu E. Ž. būtų kreipęsis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, taip pat nėra duomenų, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga būtų siūliusi jam darbą. Laisvės atėmimo įstaigoje nuteistajam buvo leista vykdyti individualią veiklą – teikti tekstų vertimo paslaugas (asmens bylos II dalies b. l. 54), o nuo 2023 m. gegužės 5 d. jo vykdama individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Visa tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą. Teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadoje išsakytiems teiginiams, kad E. Ž. turi pakankamai didelę darbo patirtį, kuri padidina galimybę nuteistajam tęsti individualią veiklą ar sėkmingai įsidarbinti ir taip turėti pozityvų užimtumą. Nuteistojo motyvacija dirbti ir turima darbo patirtis veikia kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys. Taigi išsilavinimo ir darbinio užimtumo sritis nėra tiesiogiai sietina su E. Ž. nusikalstamų veikų darymu, kadangi jų darymo metu nuteistasis dirbo (dirbo ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai, gali tapti sėkmingo resocializacijos proceso prielaida.

Vertindamas tiesiogiai su darbine veikla susietų nuostatų – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad E. Ž. šiuo metu gauna pastovias pajamas. Nuteistasis planuoja dirbti dabartinėje darbovietėje ir lygtinio paleidimo taikymo atveju, o tai reiškia, kad nuteistasis yra motyvuotas pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais. Nors nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant finansinės naudos, nes jam „norėjosi daugiau pinigų“, tačiau bausmės atlikimo metu gaunamų lėšų pakanka kasdieniams poreikiams tenkinti. Iš bausmės atlikimo metu gaunamo darbo užmokesčio nuteistasis visiškai įvykdė vykdomuosius dokumentus – grąžino 4 600 Eur skolą. Itin teigiamai vertinama aplinkybė, kad šiuo metu E. Ž. įsiskolinimų, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Taip pat nėra duomenų apie jo kompulsyvų elgesį susijusį su finansinėmis problemomis. Be to, E. Ž. finansiškai padeda savo dukrai, iš nuteistojo 2024 m. sausio 3 d. prašymo (Nr. NPS-25-154) matyti, kad jis pateikė prašymą, jog iš jo sąskaitos kiekvieną mėnesį būtų atlikti bankiniai pavedimai dukrai už mokslus. Tai rodo, kad nuteistajam pakanka pajamų ne tik savo kasdieniams poreikiams patenkinti, bet ir rūpinimusi šeimos nariais. Vadinasi, yra maža tikimybė, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, susidurs su finansinėmis problemomis. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. Ž. padarytose nusikalstamose veikose dominuoja siekis materialiai pasipelnyti – nuteistasis praeityje savanaudiškomis paskatomis siekė turto nusikalstamu būdu – todėl lėšų tvarkymo ir pajamų sritis turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamu elgesiu. Svarbu atsižvelgti į dabartines nuteistojo nuostatas į pajamas, jų valdymą, įgijimą ir užtikrinti, kad nuteistasis gaudamas pastovias pajamas, nesiektų didesnio turto nusikalstamu būdu, kaip tai darė praeityje. Nuteistajam nesiekiant užsitikrinti teisėto pajamų šaltinio, jo nusikalstamo elgesio raiška gali turėti didėjimo tendencijas. Visgi pažymėtina, kad E. Ž. šiuo metu turi oficialias pastovias pajamas, siekia save ir toliau realizuoti darbinėje veikloje, taigi šiuos veiksmus tęsiant nestruktūrizuotoje aplinkoje gaunant stabilias jo poreikius atitinkančias pajamas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sėkmingai valdoma. Nuteistasis sugeba užsidirbti, gauti pastovias pajamas ir iš to gyventi. Nuolatinio darbo bei pajamų šaltinio buvimas vertinamas kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys. Be to, praeityje pajamų gavimas nusikalstamu būdu savaime neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad E. Ž., būdamas laisvėje, sieks gyventi iš nusikalstamų pajamų. Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo, anksčiau išvardytas aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad E. Ž. bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, taip pat neskatintas. Taigi E. Ž. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra niekuo neišsiskiriantis, nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka rodo, kad jis tiesiog laikosi nustatytos tvarkos reikalavimų, t. y. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Kita vertus, tai rodo ir tai, kad nuteistajam nėra sunku laikytis nustatytų taisyklių. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu neskatintas, tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad E. Ž. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus specialisto S. P. charakteristikoje vertinamas itin teigiamai – E. Ž. turi gerus socialinius įgūdžius, nuteistųjų būryje adaptavosi gerai, labai gerai įsisavino vidaus tvarkos taisykles. Buityje tvarkingas ir laikosi sanitarinių reikalavimų. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 16 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (iš paprastos grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę), o nuo 2023 m. spalio 17 d. iki šiol bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą). Taip pat pažymėtina, kad buvo išreikštas pasitikėjimas nuteistuoju ir jam suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, E. Ž. pateisino parodytą pasitikėjimą – jis nėra pažeidęs trumpalaikių išvykų sąlygų ir nustatytos tvarkos, laiku grįždavo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad E. Ž. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra nuoseklus, pozityvus ir aktyvus, jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis užsiima pozityviu užimtumu – vykdo individualią veiklą, laisvalaikiu sportuoja, vaikšto į užsiėmimus, o tai rodo asmens teigiamą motyvaciją. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat dalyvavo: 2023 m. kovo – gegužės mėn. „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. birželio 17 d. savanoriavo gyvūnų prieglaudoje „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. gruodžio 6 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose; 2024 m. sausio 17 d. seminare „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. vasario 7 d. seminare „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 16 d. dalyvavo Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovų vedamame susitikime „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. birželio 3 d. dalyvavo organizuotoje talkoje – tvarkė kalėjimo teritoriją. E. Ž. taip pat atlieka gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, aplinkos tvarkymo darbus pagal iš anksto nustatytą grafiką. Įvertinus E. Ž. gyvenimo būdo ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad jis laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos reikalavimų ir nustatytų elgesio taisyklių, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Taigi darytina išvada, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, o tai rodo, kad E. Ž. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nėra duomenų apie tai, kad E. Ž. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuteistojo teigimu, jis narkotikų niekada nevartojo, taip pat nepiktnaudžiavo alkoholiu. Nėra nustatyta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pirmąją smurtinę nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus. Be to, bausmės atlikimo metu (struktūruotoje ir pusiau struktūruotoje aplinkoje) nėra užfiksuota E. Ž. narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo ir turėjimo su savimi atvejų. Tai, kad asmuo nevartoja psichiką veikiančių medžiagų yra apsauginis kriminogeninis veiksnys ir lengvina nuteistojo situaciją, leidžia kreipti dėmesį ir pastangas į kitus svarbius gyvenimo aspektus. Taigi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąsajos su E. Ž. nusikalstamu elgesiu nenustatytos, o tai yra vienas iš veiksnių, skatinantis resocializacijos procesą ir teismo vertinamas teigiamai bei palankiai dėl nuteistojo.

Teismas, nagrinėdamas E. Ž. lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgia ir į nuteistojo socialinius ryšius. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad E. Ž. palaiko artimus ryšius su šeimos nariais (drauge, dukra, tėvais, seneliais, pusbroliais), sulaukia jų palaikymo. Nuteistojo teigimu, jis su artimaisiais leisdavo laisvalaikį ir būdamas laisvėje, turi daug giminaičių, todėl dažnai lankydavosi pas vienus ar kitus. Nuteistasis sėkmingai palaiko santykius su dukra, kuri šiuo metu yra studentė, prisideda prie įmokų už jos mokslą. Laisvės atėmimo bausmę atliekant pusiau struktūruotoje aplinkoje, E. Ž. kiekvieną savaitgalį išvykos metu vyksta pas šeimą (pas draugę), grįžta laiku, nustatytų elgesio taisyklių nepažeidinėja. Teismas sutinka su Socialinio tyrimo išvada, kad tvirti E. Ž. socialiniai ryšiai su šeima yra apsauginis kriminogeninis veiksnys, kadangi svarbu, kad nuteistasis turėtų ir palaikytų pozityvius socialinius ryšius su artimaisiais, jaustų jų palaikymą. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad nuteistajam problemų dėl gyvenamosios vietos nekyla, tačiau nusikalstama veikla buvo susijusi su aplinka, kurioje jis gyveno. Kita vertus, nuteistojo gyvenamoji vieta veikia ir kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys ne tik formaliuoju (nuosavas, pastovus būstas), bet ir subjektyviuoju (aplinkoje gyvena asmenys, kurie gali daryti teigiamą įtaką ir palaikyti nuteistąjį) aspektais. Taigi šių aplinkybių visuma laikytina kaip vienas iš veiksnių, galinčių palengvinti E. Ž. resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad visi nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti su bendrininkais organizuotoje grupėje. Nuteistasis bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis ir pats juos sąmoningai įtraukė į nusikalstamų veikų darymą. Nuteistasis suprato, kad veika, kurią jis vykdo yra nusikalstama, tačiau ją tęsė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis vis dar palaiko ryšius su asmenimis, su kuriais kartu darė nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vyriausiojo prokuroro skundas iš esmės yra motyvuojamas būtent tuo, kad E. Ž. iki šiol bendrauja su asmenimis, su kuriais darė nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė akcentuota ir dviejų Komisijos narių atskirosiose nuomonėse netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam. Teismas sutinka, kad šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau vien tai, kad E. Ž. buvo organizuotos grupės vadovas ir iki šiol palaiko ryšius su kai kuriais organizuotos grupės nariais, savaime neeliminuoja lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės. Pažymėtina, kad nei vyriausiojo prokuroro skunde, nei skundžiamame Komisijos nutarime nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta su kokiais konkrečiais asmenimis, t. y. buvusiais bendrininkais, iki šiol bendrauja E. Ž. ir kaip toks bendravimas gali daryti įtaką jo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti E. Ž. atsiliepime į vyriausiojo prokuroro skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad jis šiuo metu bendrauja tik su vienu buvusiu bendrininku, su kuriuo jį sieja išskirtinai darbiniai santykiai. Teismas iš dalies sutinka su nuteistojo vertinimu, kad aplinkybė, jog jis bendrauja su buvusiu bendrininku ir kartu su juo dirba, rodo, kad jie sugeba nenusikalsti, užsiimti teisėta veikla ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Kita vertus, nepakankamas kritinis požiūris į savo elgesį, neigiamų pasekmių neįvertinimas, galimas valios stygius nutraukti nusikalstamą veiką, gali sudaryti sąlygas vesti rizikingą gyvenimo būdą ir palaikyti ryšius su asmenimis, darančiais teisės pažeidimus. Visgi tai nėra esminė aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų vietos netaikymą nuteistajam E. Ž.. Be to, pastebėtina, kad net ir E. Ž. bendravimas su anksčiau padarytų nusikaltimų bendrininku (-ais) savaime neleidžia pagrindą teigti, kad yra didelė tikimybė, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nusikals, o net ir atlikusiam visą laisvės atėmimo bausmę, E. Ž. nebūtų draudžiama laisvėje bendrauti su jokiais asmenimis. Jei E. Ž. vėl nusikalstų, dėl sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, analizuodamas Socialinio tyrimo išvadą, pastebi, kad, E. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę, stebimi akivaizdūs pokyčiai emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse, kas atitinkamai atsveria tai, kad jis iki šiol bendrauja su vienu buvusiu bendrininku, su kuriuo darė nusikalstamas veikas už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina padarytus nusikaltimus ir jų nepateisina, nebent mažareikšmius susistumdymus menkų konfliktų metu. Mano, kad galima gyventi nenusikalstant ir savo gyvenimo tikslus pasiekti nepažeidinėjant įstatymų. Stengiasi nepažeidinėti nustatytos tvarkos ir taisyklių, suvokia, kad pažeisdamas įstatymus, pažeidžia kitų žmonių teises ir visuomenės lūkesčius, tačiau kartais nepavyksta laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių (pavyzdžiui, daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus). E. Ž. supratimas, kad teisės pažeidimai daro žalą visuomenei, yra pozityvus aspektas, tačiau svarbu, kad nuteistasis siektų pozityvaus pokyčio ir sugebėtų atpažinti smurtą, jo netoleruotų, nepaisant to, koks mažareikšmis jis gali pasirodyti. Pabrėžiama, kad nuteistasis geba valdyti savo emocijas, jas tinkamai išreikšti, geba susitvarkyti su sunkiomis, stresinėmis situacijomis, priimti tinkamus sprendimus. Nuteistasis yra griežtas sau, kritiškai vertina savo ankstesnius poelgius ir veiklą, bet taip pat sugeba paminėti ir teigiamus pasiekimus. Darytina išvada, kad šiuo metu E. Ž. nesusiduria su emocijų ir elgesio sunkumais. Nuteistojo emocinės gerovės veiksnys nėra tiesiogiai susijęs su nusikalstamo elgesio raiška. Pabrėžiama, kad svarbiausi yra nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiai. Jis bendrauja lengvai, yra mandagus, atidus, padedantis, nelinkęs rizikuoti, savo poelgius, sprendimus apgalvoja ir įvertina pasirinkimų alternatyvas. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra vieną kartą teistas už smurtinį nusikaltimą. Nuteistasis pripažįsta, kad seniau kartais pasielgdavo impulsyviai, tačiau toks elgesys jau seniai jam nebebūdingas. E. Ž. nepraranda savitvardos net įtemptose, konfliktinėse situacijose, geba konstruktyviai bendrauti ir spręsti kylančius klausimus. Su E. Ž. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijusi probleminių sričių analizės stoka ir nesugebėjimas identifikuoti neigiamas pasekmes, tačiau šiuo metu nuteistasis išskiria problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Visgi nuteistasis neįvertina, kad kai kurios iš turimų problemų gali turėti poveikį priimant sprendimus ateityje. Nepaisydamas to, teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sugeba suvokti problemos priežastis, taip pat rasti tinkamus būdus išlieti neigiamas emocijas išsikalbėdamas. Prieš nuspręsdamas ir priimdamas sprendimą, jis įvertina galimą naudą ar galimą žalą, taip pat numato galimas kliūtis siekiant išsikeltų tikslų. E. Ž. supranta, kad dauguma sprendimų turi teigiamas ir neigiamas pasekmes ir pripažįsta, kad nusikalstamų veikų darymo metu jis neįvertino galimų neigiamų pasekmių, tačiau su jomis susitaikė, viską pripažino ir mano, kad daugiau tokių klaidų nebepadarys. Nuteistasis geba planuoti savo veiksmus, nuosekliai įgyvendina užsibrėžtus tikslus. Pažymėtina, kad nuteistasis gerai sutaria su aplinkiniais, yra atidus ir besidomintis kitais, neatstumia kitų žmonių pagalbos, įsiklauso į aplinkinių nuomones ir duodamus patarimus. Nuteistasis yra atviras naujam patyrimui ir geba mokytis iš savo klaidų. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis apie E. Ž. taikytų intervencinių priemonių rezultatus, darytina išvada, kad nuteistojo gebėjimai valdyti ir tinkamai priimti įtemptas situacijas, susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, atviras požiūris į kitų nuomones, savirefleksija (mokymasis iš savo klaidų, problemų ir jų priežasčių identifikavimas), geri socialiniai įgūdžiai, nuoseklus tikslų siekimas veikia kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje padaryta priešinga išvada nei teigiama vyriausiojo prokuroro skunde – E. Ž. sugeba mokytis iš savo klaidų ir identifikuoja problemines sritis. Taigi anksčiau aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, yra svarbi nuteistojo resocializacijos bei integracijos į visuomenę procesą palengvinanti prielaida.

Pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Asmens bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 30 d. buvo atliktas pirminis E. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. gegužės 21 d. atlikus paskutinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sumažėjo, nes nuteistasis dirba, darbovietę surado savarankiškai, sugeba išlaikyti turimą darbą ir ketina šį darbą tęsti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos atveju. Vadinasi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik žema, tačiau pažymėtina, kad matyti ir pozityvūs E. Ž. pokyčiai, kadangi nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (Socialinio tyrimo išvados 6 lapas). Be to, atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir rengiant Socialinio tyrimo išvadą, E. Ž. aktyviai bendradarbiavo su specialistais. Jis noriai atsakė į teikiamus klausimus, sutiko, kad būtų atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir teikė Socialinio tyrimo išvadai parengti reikiamus duomenis ir informaciją. Taigi bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos E. Ž. elgesio prielaidos, su jo nusikalstamu elgesiu susiję poreikiai yra sėkmingai valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos ir intervencinių priemonių pagalba. Taigi nustatyta ne tik žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet visos anksčiau išvardytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie E. Ž. akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo, matyti akivaizdi pažanga.

Teismo vertinimu, yra pakankamai E. Ž. teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į mokymąsi ir darbinę veiklą (yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir profesiją, turi apie (duomenys neskelbtini) metų oficialaus darbo stažą, vykdo individualią veiklą, bausmės atlikimo metu savarankiškai įsidarbino, gauna pastovias pajamas, neturi įsiskolinimų ir kitų vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo, rodo neatlygintino darbo iniciatyvas), socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, stiprūs socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustumas drausmine ir administracine tvarka, akivaizdžių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, be kita ko, yra mažėjanti, kurių visumos pakanka išvadai, kad nuteistojo elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme. Tikėtina, kad E. Ž. laikas, praleistas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nepažeidžiant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, koregavo savo elgesį, taip mažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad vyriausiojo prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo iš esmės motyvuojamas ir tuo, kad, E. Ž. taikant lygtinį paleidimą, bus pažeistas visuomenės interesas, bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo kompetencija priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip minėta, nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą dėl privalomos laisvės atėmimo dalies atlikimo (atliko daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės), o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės atlikimui. Bausmės paskirtis, be kita ko, yra tai, kad asmuo būtų pakankamai paveiktas, jog ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo E. Ž. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad Komisijos nariai, kurios sudėtyje dalyvavo 4 nariai, nutarė taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (2 už, 2 prieš), teismas konstatuoja, kad yra tikslinga patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. RV-25-1739 ir nuteistajam E. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kad teismas turi teisę tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam tik tuo atveju, jei tokiam sprendimui pritaria visi tokios komisijos nariai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo atmetamas, nes šiame skunde nenurodyti jokie motyvai, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėtu Komisijos nutarimu.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį (lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę) ir BPK 360 straipsnį, nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos skundą atmesti.

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. RV-25-1739 ir taikyti nuteistajam E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.